- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-1249-348/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06239-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Svetlana Jurgaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimo E. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutarimu pripažino E. Š. kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir paskyrė jam administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 2 d. – vieno šimto šešiasdešimties litų baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tūkstančių šešių šimtų litų, kas atitinka 1042 EUR (tūkstančio keturiasdešimt dviejų eurų), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
E. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini) esančioje kiemo teritorijoje, vairuodamas automobilį Lexus IS 220, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį Volvo 850, v. n. (duomenys neskelbtini) Padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį policijos pareigūnams nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
E. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimą, prašo jį pakeisti panaikinant jo dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įvykio aplinkybes ištyrė netinkamai, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Pažymi, jog duodamas parodymus dėl administracinės teisės pažeidimo paaiškino, jog išvažiuodamas iš garažų teritorijos, esančios R. Kalantos g. 2, Kaune, galėjo kliudyti šalia esantį automobilį, kurio markės ir valstybinio numerio neįsidėmėjo, nes išvažiuodamas iš teritorijos buvo priverstas manevruoti tarp dviejų automobilių. Kadangi asmenys teigė matę jį kliudžius kitą automobilį, pripažino, jog šioje garažų teritorijoje buvo, todėl galėjo netyčia, pats to nejusdamas, nestipriai kliudyti vieną iš automobilių, tarp kurių bandė apsisukti. Tačiau absoliučiai jokio automobilių kontakto jis nejuto ir negirdėjo jokio atsitrenkimo garso. Jo vairuojamas automobilis Lexus IS 220 yra aukštos klasės transporto priemonė, kurios tiek priekinis, tiek galinis bamperiai yra labai tvirti bei izoliuoja smūgio pojūtį. Be to, galimo įvykio dieną oro temperatūra buvo aukšta, todėl buvo uždaręs transporto priemonės langus, įjungęs kondicionierių, taip pat automobilyje veikė grotuvas. Tai, jog pažeidimo nepastebėjo, įrodo ir aplinkybė, kad jis normaliu greičiu išvažiavo iš garažų teritorijos. Jį šio posūkio metu matė ir liudytoju apklaustas J. Š.. Remiantis jo parodymais, niekas prie jo automobilio nesiartino, jo nešaukė, greičio jis nepadidino. Pažymi, kad matė, jog apsisukimo vietoje yra kažkoks žmogus (tai galėjo būti vienas iš liudytojų), todėl, matydamas, kad jį stebi, nebūtų pasišalinęs iš įvykio vietos, jei pažeidimą būtų supratęs. Taip pat pažymi, jog yra dirbantis, jo pajamos yra pakankamos, yra atsakingas, rimtas ir sąžiningas. Dėl senos markės automobilio įbrėžimo bėgti iš įvykio vietos bei rizikuoti teisės vairuoti transporto priemones praradimu, kuomet automobilis jam yra labai reikalingas, būtų nelogiška. Taip pat jo tyčios nebuvimą sąlygoja aplinkybė, jog yra apsidraudęs tiek civilinę atsakomybę, tiek KASKO draudimu. Be to, automobiliui Volvo padaryta žala yra nedidelė. Dėl didelio užimtumo darbe, susisiekimas automobiliu jam yra neišvengiamas. Nors buvo baustas administracine tvarka, tačiau atsakomybės niekuomet nevengė, visuomet sąžiningai atsiskaitydavau už dėl neapdairumo sukeltus administracinės teisės pažeidimus. Taip pat pažymi, kad prieš įvykį, kelias savaites nebuvo Lietuvoje, todėl grįžęs po kelionės, buvo pavargęs ir galėjo ne visiškai jausti savo automobilio „gabaritus“, nes kelionės metu naudojosi mažesne transporto priemone. Pripažįsta, kad galėjo būti šiek tiek išsiblaškęs bei vairuoti nepakankamai atidžiai, tačiau tyčios pasišalinti iš įvykio vietos jo veiksmuose nebuvo.
Taip pat apeliantas nurodo, jog jo kaltės neįrodo ir gana nenuoseklūs ir galimai šališki liudytojų parodymai, iš kurių nėra aišku, kodėl akivaizdžiai stebėdamas, kaip jis gana ilgą laiką (pasak parodymų) bando apsisukti, jis nepriėjo ir nieko nepasakė, neparodė jokių ženklų ir leido nedideliu greičiu išvažiuoti. Liudytojas N. B. parodė, kad „vos mums priartėjus, automobilis nulėkė“, nors įvykio vietoje jis matė tik vieną žmogų. D. K. parodymai apie minėtą įvykį iš viso neinformatyvūs, nenurodoma, nei kokiu būdu jis matė įvykį, nei kada. D. K. teismo posėdžio metu parodė, jog matė, kaip automobilis Volvo nuo smūgio sujudėjo, kas yra visiškai neįmanoma, nes buvo nestipriai kliudytas tik automobilio Volvo 850 kampas, į kurį šiek tiek įsirėmus automobiliui pajudėti jėgos nepakanka. Taip pat, pagal N. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo įstaigoje, būdami duobėje ir apžiūrinėdami kitą automobilį, visų pirma liudytojai išgirdo garsą, o vėliau pamatė neva jis įsirėmęs į automobilį Volvo, tačiau pagal D. K. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, jokio garso nebuvo. Taip pat pažymi, jog esant duobėje bei apžiūrinėjant kitą automobilį, liudytojai negalėjo tiksliai matyti paties įsirėmimo fakto, tuo labiau - garažas yra ne tiesiai priešais vietą, kurioje galimai įvyko įvykis. Kadangi teismo posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas N. B., abejonės dėl šio eismo įvykio nebuvo pašalintos.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą - pasišalino iš įvykio vietos. Bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos vienodos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, buvo būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę KET pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Liudytojų parodymai nepagrindė E. Š. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, o visos kitos aplinkybės - drausta civilinė atsakomybė, gera materialinė padėtis, transporto priemonės gabaritai bei gera garso ir smūgių izoliacija, jo elgesys po įvykio, nežymūs transporto priemonių pažeidimai, sąžiningumas ir gera reputacija, žalos mastas ir kitos nurodytos aplinkybės - pagrindžia tiesioginės tyčios nebuvimą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą.
E. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog E. Š. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Nors pažeidėjas savo kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nepripažino ir teigė, kad automobilių kontakto nepajuto ir negirdėjo, tačiau liudytojų D. K. ir N. B. parodymai ir paaiškinimai paneigia šią jo versiją. Teisme apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. su draugu buvo garaže ir apžiūrinėjo remontuojamą automobilį. Pro garažo duris gerai matėsi laukas. Staiga pamatė, kaip Lexus markės automobilis, važiuodamas atbuline eiga, savo dešinės pusės priekine dalimi kliudė Volvo markės automobilio kairės pusės galinį bamperį. Susidūrimo stipraus garso nebuvo, tačiau automobilių kontaktas buvo stiprus, nes nuo jo Volvo automobilis stipriai sujudėjo. D. K. spėjo užsirašyti jo valstybinius numerius ir apie įvykį pranešė policijai. Po automobilių kontakto D. K. bandė eiti prie Lexus automobilio, tačiau Lexus automobilis greitai išsisuko ir skubėdamas išvažiavo iš vietos. Iš byloje esančio D. K. paaiškinimo matyti, kad jis patvirtino, jog matė, kaip 2014 m. rugpjūčio 7 d. automobilis Lexus kliudė automobilį Volvo ir pasišalino iš įvykio vietos. Iš byloje esančio N. B. paaiškinimo matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. jis buvo atvykęs pas D. K.. Jiems šnekantis ir apžiūrinėjant suremontuotą automobilį, lauke išgirdo garsą ir pro duris pamatė, kaip lauke į šalia garažo durų stovintį automobilį Volvo (jo užpakalinį buferį) atsitrenkė automobilis Lexus (savo priekiniu buferiu). N. B. ir D. K. išbėgo į lauką ir pamatė, kai automobilis Lexus bandė važiuoti atgal, bet atsitrenkė į aukštą betono bortą, tada vėl į priekį, kliudydamas automobilį Volvo, ir tada vėl atgal, po ko išvažiavo. Vairuotojas automobilį vairavo padrikai ir skubotai, o N. B. bei D. K. priartėjus prie Lexus automobilio, automobilis išvažiavo.
Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais dėl melagingų parodymų pagal ATPK 187² str. įspėtų liudytojų parodymais, kurie, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Byloje esantys įrodymai, automobilių apgadinimų pobūdis, liudytojų parodymai ir byloje surinkta rašytinė medžiaga leidžia daryti išvadą, kad automobilis Volvo 850, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas dėl pažeidėjo kaltės ir kad automobilių kontakto metu įvykusių smūgių ir pasekmių – automobilių apgadinimų E. Š. nepajausti ir nepastebėti negalėjo. Be to, automobilį Volvo 850 E. Š. kliudė savo automobilio priekine dalimi. Todėl, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad E. Š. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, tačiau tai suvokęs pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu pažeidėjas neigia, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti kitokią išvadą, nenurodo. Skundo argumentai, kad pažeidėjo vairuojamas automobilis Lexus IS 220 yra aukštos klasės transporto priemonė, kurios bamperiai yra labai tvirti bei izoliuoja smūgio pojūtį, įvykio dieną oro temperatūra buvo aukšta, todėl buvo uždaryti automobilio langai, įjungtas kondicionierius, taip pat automobilyje veikė grotuvas, o dėl senos markės automobilio įbrėžimo bėgti iš įvykio vietos bei rizikuoti teisės vairuoti transporto priemones praradimu, būtų nelogiška, be to, jis yra dirbantis, atsakingas, rimtas ir sąžiningas, apsidraudęs tiek civilinės atsakomybės, tiek KASKO draudimu, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad jis suprato padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Taip pat niekuo nepagrįsti ir jo skundo teiginiai, kad jis iš garažų teritorijos išvažiavo normaliu greičiu. Šias aplinkybes paneigia liudytojų D. K. ir N. B. parodymai, kuriais jie parodė, kad po automobilių kontakto D. K. bandė eiti prie Lexus automobilio, tačiau Lexus automobilis greitai išsisuko ir skubėdamas išvažiavo iš vietos. Lexus automobilio vairuotojas automobilį vairavo padrikai ir skubotai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.