Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantis Š. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimas. BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bausmę subendrinus su 2012 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 m.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pagal 63 straipsnio 1, 2, 9 dalis, 5 dalies 2 punktą 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtąja, galutinė – 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 3 m.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir Š. B. pasiųstas atlikti 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirtą 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, paskirtas 1 m. 8 mėn. laisvė atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, galutinė bausmė – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimas.

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti 2014 m. vasario 20 d. ir 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiai, galutinė bausmė – 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 20 d., pabaiga – 2018 m. lapkričio 20 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 5 mėn. 25 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gegužės 25 d.).

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda. 2011 m. liepos 20 d. nutartimi bauda pakeista į 5 parų areštą;Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės apribojimu;Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirtas 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Komisija 2017 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. 91-123 netaikyti nuteistajam Š. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuodama tuo, kad nuteistasis, nors ir atliko būtiną bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 3 kartus skatintas, tačiau bausmės atlikimo metu nesistengė elgtis nepriekaištingai – net 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo požiūrį į nustatytų taisyklių ir elgesio reikalavimų laikymąsi. Paskutinė nuobauda negalioja tik nuo 2017 m. balandžio 20 d., buvo panaikinta skatinant. Š. B. buvo taikytas tiek laisvės apribojimas, tiek ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesugebėjo laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, t. y. 74 balai pagal OASys metodiką. Vis dar išlieka riziką didinantys veiksniai, t. y. teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimus vykdė leisdamas laisvalaikį ne su socialiais asmenimis, girtaudamas); emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, menka savianalizė); nuostatos (bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė probacijos sąlygas); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra pakankama, kad asmeniui būtų taikomas paleidimas prieš terminą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 91-123 netaikyti nuteistajam Š. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2017 m. gegužės 25 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, Š. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatais, jo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. priimtas nutarimas Nr. 91-123 yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad Š. B. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (74 balai), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis sprendžia problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos renginiuose, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kartu pažymi, jog Š. B. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, tarp kurių ir apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, kuriuos nuteistasis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų nedarė, pakartotinai darė nusikalstamas veikas, nusikaltimai nėra atsitiktiniai, t. y. nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Be to, prieš padarydamas nusikalstamas veikas, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, jau buvo teistas, yra būdingas nusikaltimų modelis.

Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog Š. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 4 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą – 2016 m. liepos 15 d., ir, nors šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo; nusikaltimo analizė negili, nusikalto neplanuodamas, impulsyviai, kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Š. B. savianalizė paviršutiniška, save vertina vienpusiškai, vien iš teigiamos pusės, neįžvelgia savo silpnųjų pusių. Teigia, kad pykčio priepuolių nebūna, tačiau bent kartą sunaikino svetimą turtą, šio epizodo neprisimena ir neanalizuoja. Mano, kad neturi jokių problemų, ypač susijusių su jo nusikalstamu elgesiu. Spręsdamas savo problemas kartoja tas pačias klaidas nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų arba pasirinkdavo nekonstruktyvius būdus savo problemoms spręsti, taipogi vartojo alkoholį kaip emocinių problemų sprendimo variantą, linkęs kaltinti alkoholį dėl savo nemalonios padėties, alternatyvius problemos sprendimo būdus atmeta kaip pernelyg komplikuotus. Iki suėmimo sutelkdavo dėmesį tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, ypač kas liečia nukentėjusiuosius, apgalvodavo savo elgesio pasekmes, bet ne visas. Kalbant apie ateities tikslus, išlieka labiau abstraktus nei konkretus. Į priežiūrą jis reagavo minimaliomis pastangomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darė nusikaltimus, pataisos namuose ne vieną kartą yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarką. Savo pažeidimų nevertina kritiškai. Apskritai Š. B. remia visuomenės vertybes, tačiau ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Todėl išlieka aktualūs nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimus vykdė leisdamas laisvalaikį ne su socialiais asmenimis, girtaudamas); emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, menka savianalizė); nuostatos (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidė probacijos sąlygas); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant ar jis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis Š. B. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 91-123 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo Š. B. skundą dėl Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 91-123 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.