- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2-1691-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01342-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant pareiškėjai Ž. A., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. A. pareiškimu (b.l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2012 m. gegužės 10 d., po savo sutuoktinės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. balandžio 18 d., mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.
Pareiškėja nurodė, jog sutuoktiniai E. P. ir E. P. 2011 m. birželio 27 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, visas pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, visas turtines ir neturtines teises po pergyvenusio sutuoktinio mirties paliko pareiškėjai. E. P. mirė 2012 m. balandžio 18 d., tačiau jos sutuoktinis E. P. po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. E. P. mirė 2012 m. gegužės 10 d. ir pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, tačiau siekiant paveldėti visą palikėjų turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Nurodė, jog daugiau paveldėtojų nėra, ginčo dėl paveldimo turto taip pat nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog neprieštaraus dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei bus įrodytas paveldimo turto valdymas. Taip pat suinteresuoto asmens atstovas prašė civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (b.l. 14).
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. A. teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino jame nurodytas aplinkybes, taip pat papildomai paaiškino, kad E. P. buvo pareiškėjos senelio sesuo. Ji sunkiai sirgo, todėl su sutuoktiniu sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjai. Daugiau paveldėtojų nėra, ginčo dėl paveldimo turto taip pat nėra. Mirus E. P. jos sutuoktinis E. P. liko ir toliau gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Paveldimą turtą sudaro ne tik gyvenamasis namas, bet ir žemės sklypas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2011 m. birželio 27 d. bendrojo sutuoktinių testamento notarinio registro Nr. ZB-1384 kopija (b.l. 4) nustatyta, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą, pagal kurį E. P. jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, visas pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, visas turtines ir neturtines teises paliko sutuoktinei E. P., o ši jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, visas pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, visas turtines ir neturtines teises paliko sutuoktiniui E. P.. Be to, palikėjai susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visą jų turtą paveldės Ž. A.. Mirties liudijimų AA Nr. 671455 ir AA Nr. 671501, išrašo iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kopijomis (b.l. 7-9) nustatyta, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012 m. balandžio 18 d., o E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012 m. gegužės 10 d. 2012 m. gegužės 15 d. Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimų notarinio registro Nr. ZB-1065 ir Nr. ZB-1066 kopijomis (b.l. 5-6) nustatyta, kad po E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. balandžio 18 d., gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta, o po E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012 m. gegužės 10 d., gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėta paveldėjimo byla, kurioje paveldėti mirusiojo turtą kreipėsi testamentinė įpėdinė Ž. A.. Duomenų apie palikėjų vaikus nėra, o pareiškėjos paaiškinimais ji yra vienintelė įpėdinė, todėl ginčo dėl paveldimo turto nėra. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniams nuosavybės teise priklausė turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame gyvenamajame name sutuoktiniai gyveno iki pat savo mirties, o mirus E. P. jos sutuoktinis E. P. ir toliau liko gyventi minėtame name, rūpinosi juo ir jį prižiūrėjo kaip savo turtą, mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas. Taigi nors E. P. po savo sutuoktinės mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jis palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti. E. P. savo aktyviais faktiškais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės E. P. mirties, todėl laikytina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei paaiškinimai patvirtina, kad palikimą, atsiradusį po E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. balandžio 18 d. mirties, priėmė jos sutuoktinis E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2012 m. gegužės 10 d., pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Remiantis LR CK 5.1 str. 1 d. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Nustatyta, jog E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012 m. balandžio 18 d., todėl palikėjos mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (LR CK 5.3 str.). Palikėja E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą. Remiantis LR CK 5.50 str. tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys yra jo valios išreiškimas - priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka. Nustatyta, kad E. P. įpėdiniai dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, tačiau E. P. po jo sutuoktinės mirties išreiškė valią priimti atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą.
LR CK 5.51 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, t.y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog E. P. su mirusios sutuoktinės E. P. palikimą sudariusiu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, pradėjo valdyti turtą, sudariusį palikimą, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Tokiais savo veiksmais E. P. išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po E. P. mirties, ir jį priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. P. priėmė palikimą, atsiradusį po E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. balandžio 18 d., mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, sukelsiantis teisines pasekmes, yra įrodytas, todėl nustatytinas (LR CPK 444 str. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2012 m. gegužės 10 d., priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. balandžio 18 d., mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.