- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-03
- Bylos Nr.
- e2YT-3370-800/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00428-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Z. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Z. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims A. B., Z. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. B. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. B.. Jai nuosavybės teisės įregistruotos į 2.6700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas su priklausiniais yra valstybinėje žemėje, už kurią A. B. sutuoktinis V. B. buvo įmokėjęs 12,37 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Prieš mirdama pareiškėjo motina A. B. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo mirties atveju darė tokį patvarkymą: visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, ji paliko V. B.. Kadangi pareiškėjui buvo žinoma apie mamos valią visą turtą palikti jam, iš karto po jos mirties pradėjo jos turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Mirus motinai A. B. pareiškėjas iš karto persikėlė gyventi į mamos sodybą, nenorėjo, kad namai liktų be priežiūros. Šioje sodyboje gyvena iki šiol, kito gyvenamojo būsto neturi, iš sodybos niekuomet nebuvo išsikėlęs. Jam persikėlus gyventi į mamai priklausančią sodybą, liko visi jos asmeniniai bei kilnojamieji daiktai. Po motinos mirties jai priklausantį žemės sklypą žodine sutartimi išnuomojo (duomenys neskelbtini), kadangi pats prižiūrėti žemės sklypo neturi galimybės. Tvarte laikė malkas, anglis, kadangi namas šildomas kietuoju kuru, prie namų turi daržą, jame užsiaugina daržovių, taip pat prižiūri mamos sodintą sodą, yra atlikęs ne vieną einamąjį remontą namo viduje, pakeitęs namo langus, taip pat pakeitęs namo apšildymo sistemą ir pan. Kitų asmenų, priėmusių A. B. palikimą nėra, paveldėjimo byla neužvesta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui V. B. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po A. B. mirties jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti 2,6700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog dėl juridinę reikšmę turinčio fakto neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo Z. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas V. B. yra jos brolis, jai žinomos visos aplinkybės dėl paveldimo turto valdymo po A. B. mirties. Pažymėjo, kad į mamos palikimą nepretendavo, jokių aktyvių veiksmų priimti motinos palikimą neatliko, į notarą nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo A. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo pranešimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad A. B. buvo įregistravusi santuoką su V. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų vaikų – pareiškėjo V. B., suinteresuotų asmenų – A. B. ir Z. B..
Pareiškėjo motina A. B. po savo sutuoktinio V. B. mirties per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusio sutuoktinio palikimą ir tuo pagrindu jai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, suteikiantis teisę išpirkti iš valstybės 0.15 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gegužės 17 d. duomenimis A. B. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas-gyvenamasis namas ir pastatas-tvartas, esantys (duomenys neskelbtini), bei 2.6700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, ji paliko V. B.. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. B. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. B. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą , įrodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad mirus motinai A. B. iš karto persikėlė gyventi į mamos sodybą, čia gyvena iki šiol, iš sodybos niekuomet nebuvo išsikėlęs, persikėlus gyventi į mamai priklausančią sodybą, liko visi jos asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, čia jis tvarkėsi ir turtą prižiūrėjo kaip savo nuosavybę. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad A. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Be to, Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad V. B. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kas tik įrodo pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas po motinos mirties persikėlė gyventi į jos namus, nors ten deklaravęs gyvenamąją vietą buvo ir anksčiau, it tuose pačiuose namuose tebegyvena iki šiol. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos A. B. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusios motinos turtą kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepaisant ir to, kad jam buvo parašytas testamentas, dėl kurio per palikimo priėmimo terminą į notaro biurą jis nesikreipė. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėjas tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. B. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, kadangi jis palikėjos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktų rašytinų įrodymų – 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. gegužės 14 d. UAB „Mikludava“ pardavimo dokumentų, vietinės rinkliavos už šiukšlių išvežimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., mokesčių už elektros energiją laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 19 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. mokesčių už vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. spalio 23 d. teismas nevertina, kadangi šiais dokumentais atlikti veiksmai yra pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Valstybė šioje byloje patyrė 4,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.