- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-548-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22429-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Advokatai
- Petras Ragauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Petro Ragausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis, t. y. 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, paskirto šiuo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta 3 (trys) metai 4 (keturi) mėnesiai 19 (devyniolika) dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. J. sulaikymo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
R. J. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gegužės 13 d. apie 13.00 val., Karageliškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., einant mišku kartu su sugyventine I. G., kilus konfliktui, tyčia stipriai sugriebė I. G. už abiejų rankų ir tempė link netoliese esančios pelkės, sakydamas, jog paskandins ją pelkėje, ir įbridus į pelkę, stipriai ranka sugriebė jos kaklą ir ją smaugė, tokiu būdu, sukeldamas I. G. fizinį skausmą. Tokie R. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendį ir bylą nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsniu. Skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu galimybės. Nuteistasis atitinka visus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės reikalavimus – padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikaltimą, nusikalstama veika turtinės žalos padaryta nebuvo, neturtinė žala pašalinta atsiprašius nukentėjusiosios, su nukentėjusiąja susitaikė (posėdžio metu nukentėjusioji nurodė nenorinti, jog būtų skirtas laisvės atėmimas, prie apeliacinio skundo taip pat pridedamas jos ranka rašytas prašymas neskirti R. J. laisvės atėmimo bausmės), yra pagrindas manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų. Nors jis ir buvo anksčiau teistas, tačiau nusikaltimų prieš žmogų anksčiau nebuvo padaręs, veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, tai patvirtina aplinkybę, jog apskritai smurtavimas nuteistajam nebūdingas, būdamas blaivus jis smurto nenaudoja, po nusikaltimo padarymo nuteistasis nusprendė visiškai keisti savo pomėgius ir atsisakė alkoholio vartojimo, lanko konsultacijas pas specialistą, nuteistasis turi nepilnamečių vaikų. Skunde pažymima, jog nuteistasis nėra pavojingas recidyvistas (nėra atitinkamo teismo sprendimo pagal BK 27 straipsnio 3 dalį), taip pat jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu. Įvertinus šias aplinkybes apelianto nuomone yra pagrindas pozityviai išspręsti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusioji prašė neskirti R. J. laisvės atėmimo bausmės, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis kelia klausimą dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo jo atžvilgiu, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje. Nors skunde pažymima, jog šiuo atveju egzistuoja visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. R. J. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino dar pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (BK 38 str. 1 d. 1 p.), jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji I. G. proceso metu nereiškė (BK 38 str. 1 d. 2 p.), su ja R. J. susitaikė, šią aplinkybę nukentėjusioji patvirtino apklausiama ir apeliacinės instancijos teisme, prašė neskirti R. J. laisvės atėmimo bausmės. Tačiau pagrindo manyti, kad R. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d. 4 p.), teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju nėra. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ankstesni R. J. teistumai bei anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia abejoti jo galimybe pasitaisyti bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. R. J. praeityje teistas dvylika kartų. Nors didžioji dalis jo teistumų yra susiję su nusikaltimais nuosavybei, R. J. kelis kartus teistas ir už smurtines nusikalstamas veikas. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad pavogė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Taigi nėra pagrindo teigti, kaip pabrėžiama apeliaciniame skunde, kad R. J. nusikaltimų prieš žmogų anksčiau padaręs nėra. Pažymėtina ir tai, jog paskutinį kartą R. J. buvo nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, R. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi taikė R. J. atžvilgiu lygtinį paleidimą, tačiau nuteistasis jo atžvilgiu parodyto pasitikėjimo nepateisino, šioje baudžiamojoje byloje jis nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Taikydamas R. J. atžvilgiu lygtinį paleidimą teismas įpareigojo nuteistąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), tačiau R. J. šio įpareigojimo nesilaikė - nusikalstamą veiką nukentėjusiosios I. G. atžvilgiu padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog R. J., būdamas laisvėje, nėra linkęs taisytis ir nėra pagrindo manyti, jog jis nedarys nusikalstamų veikų.Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrindo, kaip nurodoma skunde, pozityviai išspręsti nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, šiuo atveju nėra. R. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Petro Ragausko apeliacinį skundą atmesti.