Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo

R. J. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 291 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios subendrintos bausmės pridėjus dalį, t. y. 1 metus ir 6 mėnesius, neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 23 d. bei 2003 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiais ir subendrintos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Pagal BK 259 str. 1 d. R. J. išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuotas nuteistajam R. J. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mazda 626, valst. Nr. CZR 501.

Šioje byloje taip pat nuteisti R. K., G. K., D. P., E. L. ir M. K., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. J. nuteistas už kontrabandą ir už neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

R. J., veikdamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius ir vykdytojas, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 16 d., tiksliau nenustatyto laiko, iki 2007 m. gruodžio 18 d., 00.30 val., turėdamas tikslą vykdyti cigarečių kontrabandą iš Rusijos Federacijos, organizavo jos gabenimą, tai yra parengė nusikalstamos veikos planą, surado E. A. bei nusikalstamos veikos bendrininkus, tai yra D. P., R. K., taip pat pastarajam (R. K.) nurodė surasti dar vieną nusikalstamos veikos bendrininką, pažadėjo piniginį atlygį bendrininkams, aprūpino bendrininkus nusikalstamai veikai padaryti reikalingomis priemonėmis – navigacine įranga, radijo stotimis, nurodė pasiimti automobilių saugos diržus, R. K. įvykdžius R. J. nurodymą – suradus nusikalstamos veikos vykdytoją G. K., E. L. įvykdžius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymą – suradus nusikalstamos veikos padėjėją - M. K., 2007 m. gruodžio 18 d., nuo 00.30 iki 04.30 val., Vilkaviškio savivaldybėje Nebūtkiemio kaime, Vištyčio užkardos saugomo ruožo 20AD kvadrate, turėdami tikslą vykdyti cigarečių kontrabandą iš Rusijos Federacijos, R. J., D. P., E. L., R. K., G. K., M. K., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei kartu su E. A., kuris dėl psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo ir dabartiniu metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, M. K. automobiliu Honda Civic, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus nusikalstamos veikos vykdytojus D. P., R. J., G. K., R. K. ir E. A. į nusikalstamos veikos padarymo vietą, E. L. ir M. K. padedant, tai yra, stebint nusikalstamos veikos padarymo vietos prieigų aplinką bei saugant, kad nusikalstamos veikos vykdytojų nepastebėtų pasienio tarnybos pareigūnai ir esant reikalui apie pareigūnų pasirodymą praneštų bendrininkams, R. J. toliau vadovavo nusikalstamai veikai – mobilaus ryšio telefonu ir radijo stotimi palaikė nuolatinius ryšius su kitais bendrininkais, nurodė konkrečią nusikalstamos veikos padarymo vietą, remdamasis navigacinės įrangos parodymais, nurodinėjo ėjimo maršrutą, ko pasėkoje, R. J., D. P., G. K., R. K., kartu su E. A., apeidami muitinės postą ir taip išvengdami muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 15 000 pakelių cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė 45 624 Lt, o jas atgabenus į Lietuvos Respubliką, R. J. susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei davė nurodymus dėl jų išvežimo iš pasienio ruožo.

Be to, R. J., veikdamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius ir vykdytojas, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 16 d., tiksliau nenustatyto laiko, iki 2007 m. gruodžio 18 d., 00.30 val., turėdamas tikslą vykdyti cigarečių kontrabandą iš Rusijos Federacijos, organizavo neteisėtą valstybės sienos perėjimą, tai yra parengė nusikalstamos veikos planą, surado E. A. bei nusikalstamos veikos bendrininkus, tai yra D. P., R. K., taip pat pastarajam (R. K.) nurodė surasti dar vieną nusikalstamos veikos bendrininką, pažadėjo piniginį atlygį bendrininkams, aprūpino bendrininkus nusikalstamai veikai padaryti reikalingomis priemonėmis – navigacine įranga, radijo stotimis, nurodė pasiimti automobilių saugos diržus, R. K. įvykdžius R. J. nurodymą – suradus nusikalstamos veikos vykdytoją G. K., E. L. įvykdžius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymą – suradus nusikalstamos veikos padėjėją - M. K., 2007 m. gruodžio 18 d., nuo 00.30 iki 04.30 val., Vilkaviškio savivaldybėje, Nebūtkiemio kaime, Vištyčio užkardos saugomo ruožo 20AD kvadrate, turėdami tikslą vykdyti cigarečių kontrabandą iš Rusijos Federacijos, R. J., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. P., E. L., R. K., G. K., M. K. ir su dar vienu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu bei kartu su E. A., kuris dėl psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo ir dabartiniu metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, M. K. automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus nusikalstamos veikos vykdytojus D. P., R. J., G. K., R. K. ir E. A. į nusikalstamos veikos padarymo vietą, E. L. ir M. K. padedant, tai yra stebint nusikalstamos veikos padarymo vietos prieigų aplinką bei saugant, kad nusikalstamos veikos vykdytojų nepastebėtų pasienio tarnybos pareigūnai ir esant reikalui apie pareigūnų pasirodymą praneštų bendrininkams, R. J. toliau vadovavo nusikalstamai veikai – mobilaus ryšio telefonu ir radijo stotimi palaikė nuolatinius ryšius su kitais bendrininkais, nurodė konkrečią nusikalstamos veikos padarymo vietą, remdamasis navigacinės įrangos parodymais, nurodinėjo ėjimo maršrutą, ko pasėkoje R. J. kartu su D. P., G. K., R. K. ir E. A., pažeisdami 2000-05-09 Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 5 str. 1 p. reikalavimus, turėdami vieningą tikslą ir tyčią, neteisėtai, apeidami pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje du kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką.

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo R. J. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo šio nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Šioje byloje nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistasis R. J., apeliaciniame skunde jis prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik dėl nuosprendį apskundusio nuteistojo R. J. ir tik tiek, kiek to prašoma jo apeliaciniame skunde.

Nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių jis nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis, kolegija atmeta. Apeliaciniame skunde plačiai dėstomos BK normų nuostatos apie bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tačiau jokie konkretūs baudžiamųjų įstatymų pažeidimai nenurodyti. Išnagrinėjusi bylą kolegija daro išvadą, kad skiriant bausmes R. J. teismas vadovavosi ir bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

R. J. nuteistas už kontrabandą ir neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Pirmoji nusikalstama veika pagal BK 11 str. priskiriama sunkiems nusikaltimams, BK 199 str. 1 d. sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų. Antroji nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, o BK 291 str. 1 d. sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Už abi nusikalstamas veikas teismas paskyrė R. J. bausmes, numatytas baudžiamųjų įstatymų sankcijose, todėl BK 54 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Apeliantas pirmiausia nesutinka su pagal BK 199 str. 1 d. paskirta bausme ir nurodo, kad nuosprendyje teismas neišdėstė motyvų, dėl kurių už šį nusikaltimą nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo, o ne švelnesnės rūšies bausmė, t. y. bauda. Šie skundo argumentai nepagrįsti, nes bausmių skyrimo motyvai nuosprendyje išdėstyti. Nuosprendyje nurodyta, kad skiriant bausmes nuteistajam R. J. buvo atsižvelgta į jo padarytų veikų pavojingumo laipsnį, konkrečias tų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių, o nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgta į kaltininko asmenybę. Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis teistas, recidyvistas ir nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Todėl teismas nusprendė už abi nusikalstamas veikas skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmes, atitinkančias sankcijų vidurkį. Kolegijos nuomone, šie nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai yra pagrįsti, be to, juos patvirtina baudžiamosios bylos duomenys.

Apelianto argumentas dėl to, kad už ekonominio pobūdžio nusikaltimus teismai tokių griežtų bausmių neskiria, yra nepagrįstas. Teismas skiria bausmes, numatytas baudžiamųjų įstatymų sankcijose, o sprendžiant klausimą dėl konkrečių bausmių rūšies ir dydžio, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgiant į visas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tuo tarpu BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos matosi, kad R. J. anksčiau jau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus du kartus, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl naujų tyčinių nusikaltimų padarymas šiuo atveju sudarė nusikaltimų recidyvą, o nuosprendyje teismas padarė teisingą išvadą, kad R. J. yra recidyvistas. Pažymėtina dar ir tai, kad BK 199 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra sunkus. Tai reiškia, kad BK 55 str. nuostatos nuteistajam negalėjo būti taikomos, o vadovaujantis BK 56 str. 1 d. teismas ne tik neprivalėjo motyvuoti laisvės atėmimo bausmių skyrimo, tačiau ir negalėjo skirti kitokios rūšies bausmių nenustatęs kokių nors svarbių bylos aplinkybių. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje, kaip jau buvo nurodyta, teismas konkrečių bausmių skyrimą išsamiai motyvavo.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino savo kaltę, tačiau tai neatitinka šios bylos aplinkybių. iš bylos matosi, kad ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu R. J. savo kaltę neigė, esminių nusikalstamų veikų aplinkybių nepripažino, o pripažindamas jį kaltu, nuosprendyje teismas rėmėsi ne R. J., o kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Todėl pripažinti R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., iš tikrųjų nebuvo pagrindo. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių irgi nėra, tuo tarpu nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skiriant bausmes buvo atsižvelgta ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadiją, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį. Apeliaciniame skunde nuteistasis bando sumenkinti padarytų nusikaltimų, pirmiausia kontrabandos, pavojingumą, tačiau šie jo argumentai irgi nepagrįsti. Tai, kad R. J. anksčiau nebuvo teistas būtent už kontrabandą ir tai, kad kontrabandos dalyką – cigaretes surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai, paties šio nusikaltimo pavojingumo nesumažina. Tokia pati išvada daroma ir dėl kontrabanda gabentų cigarečių vertės, nes ji ženkliai viršijo BK 199 str. 1 d. nurodytą 250 MGL dydžio sumą. Vertinant nusikaltimų pavojingumą būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Abi nusikalstamos veikos buvo baigtos, jų padaryme dalyvavo daug asmenų, darant šias nusikalstamas veikas buvo panaudoti ne tik automobiliai, bet ir navigacinė įranga, radijo stotys, o šios aplinkybės parodo, kad nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, jiems buvo specialiai ruošiamasi, jų padaryme dalyvavusiems asmenims iš anksto buvo paskirstyti skirtingi vaidmenys. Abu nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Visos šios aplinkybes patvirtina ne mažesnį, o kaip tik didesnį nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Tuo tarpu R. J. vaidmuo šių nusikaltimų padaryme, jo, kaip bendrininko, dalyvavusio nusikaltimuose, forma, taip pat ir duomenys apie jo asmenybę, parodo padidintą ne tik jo padarytų nusikaltimų, bet ir paties nuteistojo pavojingumą. Iš bylos matosi, kad R. J. vaidmuo buvo pagrindinis ir teismas pagrįstai jį pripažino ne tik padarytų nusikaltimų bendravykdytoju, tačiau ir jų organizatoriumi. Vertinant nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad naujus nusikaltimus R. J. padarė ne tik neišnykus jo ankstesniam teistumui, tačiau ir dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, būdamas lygtinai atleistas nuo tos bausmės prieš terminą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, o padaręs naujus nusikaltimus R. J. pats pademonstravo savo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visas aptartas bylos aplinkybes, teismo sprendimas už abi nusikalstamas veikas skirti R. J. terminuoto laisvės atėmimo, o ne švelnesnių rūšių bausmes, buvo visiškai pagrįstas. Pagal BK 199 str. 1 d. ir BK 291 str. 1 d. nuteistajam paskirtos šių įstatymų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius atitinkančios bausmės savo dydžiu irgi yra ne per griežtos.

Apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio irgi atmetami. Iš bylos matosi, kad R. J. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 92 str., šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kitu to paties teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams ir 9 mėnesiams. Taikant amnestijos įstatymą, bausmė sumažinta vienu penktadaliu. To paties teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartimi abiem anksčiau priimtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 10 mėnesių. Taikant amnestijos įstatymą, ir ši bausmė sumažinta vienu penktadaliu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. nutartimi R. J. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 2 metų 6 mėnesių ir 3 dienų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Naujus nusikaltimus jis padarė būdamas lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, per neatliktos bausmės laiką, todėl galutinę subendrintą bausmę teismas pagrįstai skyrė pagal BK 64 str. numatytas taisykles. Apelianto argumentai dėl per didelės galutinės subendrintos bausmės dydžio irgi yra nepagrįsti. Pagal BK 64 str. numatytas taisykles skiriant subendrintą bausmę teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Subendrinimo būdą teismas parenka kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Apelianto skunde dėstomi argumentai atmetami pirmiausia dėl to, kad teismas pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą, skirdamas galutinę subendrintą bausmę vadovavosi BK 64 str. 1, 3 d. ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo ne visą, o tik dalį neatliktos bausmės dalies. Jau buvo nurodyta, kad neatliktoji R. J. bausmės dalis buvo 2 metai 6 mėnesiai ir 3 dienos laisvės atėmimo, tuo tarpu teismas prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Įvertinant tai, kad ankstesniu nuosprendžiu R. J. buvo nuteistas irgi už tyčinį sunkų nusikaltimą pagal BK 149 str. 3 d., pridėtoji pagal tą nuosprendį neatliktos bausmės dalis nėra per didelė.

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad ir paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos. Šios bausmės taip pat neprieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Todėl švelninti nuteistajam paskirtas bausmes pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.