- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-1308-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24508-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- I. P., R. P.
- Atsakovas
- A. N., J. N.
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjusi ieškovų I. P. (I. P.) ir R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-392-820/2021 pagal ieškovų I. P. ir R. P. ieškinį atsakovams A. N. ir J. N. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. P. ir R. P. prašė:
1.1. perkelti atsakovų tvorą 0,27 m atstumu iš ieškovų į atsakovų žemės sklypą;
1.2. pašalinti medžius ir krūmus, kurie ties ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų pasodinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išvalyti atsakovų augalų šaknis ir ūglius iš ieškovų žemės sklypo, sutvarkant kraštovaizdį ir išvežti tvarkymo metu susidariusias atliekas;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu. Ieškovai atliko savo žemės sklypo matavimus ir nustatė, jog atsakovų tvora pietrytinėje pusėje pastatyta atsakovų žemės sklype ir užima apie 2 m² ploto. Atsakovai geranoriškai nepatraukė tvoros. Atsakovai prie savo sklypo ribos pasodino medžius, kurių aukštis siekia apie 6 metrus, kai kurie auga ieškovų sklype. Želdiniai trukdo naudotis savo žemės sklypu, krenta šešėlis. Pažeistas aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių nuostatos.
Atsiliepimas
3. Atsakovai J. N. ir A. N. prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nrodė, kad atsakovų žemės sklypas ir jo ribos nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 1998-12-23 įsakymu. Paklaida galėjo atsirasti dėl koordinačių sistemos pakeitimų. Sklypų ribos patikslintos nedelsiant, kai atsakovai sužinojo apie ieškovų pretenzijas. Medžiai ir krūmai auga nuo 2001–2002 metų, todėl negali būti taikomas aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu patvirtintos taisyklės. Ieškovai atliko savo sklypo žemės paviršiaus lyginimo darbus ir sustum dalį grunto bei akmenų prie atsakovų tvoros, todėl pradėjo augti krūmai, kurie plečiasi ir į atsakovų žemės sklypą. Tujos neviršija 1,80 m aukščio, todėl ieškovų reikalavimas pašalinti medžius ir krūmus yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu priėmė reikalavimo perkelti tvorą į savo žemės sklypo dalį 27 cm, atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė; ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus pašalinti augalus – gyvatvorę, graikinį riešutą, trešnę, atsakovų pasodintus žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su ieškovų žemės sklypu, priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų 56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad:
4.1. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovų žemės sklype palei tvorą, apie 40-70 cm nuo žemės sklypo ribos atsakovai yra pasodinę medžių gyvatvorę iš eglučių ir kelių tujų. Medžių aukštis yra sužemintas apie 130 cm, šakos patrumpintos ir neišeina į ieškovų žemės sklypą. Kadangi gyvatvorės medžius atsakovai pasodino 2001–2002 metais, aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymas ginčui netaikytinas;
4.2. atsakovų pasodinta gyvatvorė (tujos ir eglės), pasodintos mažesniu nei vieno metro atstumu (apie 0,5 metro) pažeidžia teisės aktų nustatytas minimalias ribas ir eglė yra stambus medis. Graikinis riešutas ir trešnė pasodinti mažesniu nei 3 metrų atstumu, todėl laikytini pažeidžiančiais teisės aktų nustatytą minimalią 3 metrų ribą. Krūmai – alyva ir jazminas, pasodinti didesniu nei 1 metro atstumu, todėl ieškovų teisių nepažeidžia. Gluosnis pasodintas apie 3 metrų atstumu, t. y. teisės aktų leidžiamu atstumu. Didesni medžiai meta šešėlį į ieškovų sklypą, kuriame įtakoja normalų augalų vystymąsi, eglių spygliai rūgština žemę, daroma neigiama įtaka ieškovų žemės sklypui. Išvada, jog alyva, jazminas ir gluosnis ieškovų teisių nepažeidžia, todėl ieškovų teisių nepažeidžia ir ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmestini.
4.3. teismas pripažino pagrįstais tris reikalavimus (dėl gyvatvorės, graikinio riešuto ir trešnės) ir atmetė tris ieškovų reikalavimus (dėl gluosnio, alyvos ir jazmino), tuo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų ir atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos;
4.4. ieškovai sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio. Ieškovams atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovus perkelti tvorą 0,27 m į savo sklypą, nes atsakovai bylos nagrinėjimo metu šį reikalavimą įvykdė, ieškovams grąžintini 75 proc. už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio (56,25 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Likusi žyminio mokesčio dalis už šį reikalavimą – 18,75 Eur priteistina iš atsakovų;
4.5. už ieškinio reikalavimą pašalinti medžius ir krūmus, ieškovai sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 500 Eur. Bendros ieškovų bylinėjimosi išlaidos 575 Eur. Ieškovams priteistina 306,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (287,50 Eur + 18,75 Eur);
4.6. atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 500 Eur. Įvertinus proporciją, atsakovams priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atliktinas įskaitymas ir ieškovams iš atsakovų priteistina 56,25 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovai I. P. ir R. P. apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovams iš atsakovų buvo priteistos 56 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, ir priteisti ieškovams iš atsakovų 480 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
5.1. taikant proporcingumo principą, kyla būtinumas įvertinti tokių reikalavimų rūšis ir apimtis, o pastarosioms pamatuoti yra svarbu pasirinkti vieningą mato vienetą. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimus, buvo nenuoseklus: atmesdamas dalį reikalavimų (dėl 3 augalų), juos įvertino kaip 3 pavienius reikalavimus ir už mato vienetą priėmė atskirą augalą. Tuo pačiu tenkindamas likusį reikalavimą, teismas kaip atskiro reikalavimo dalyką nurodė augalų grupę, t. y. gyvatvorę;
5.2. gyvatvorę sudaro 29 augalai, reikalavimas tenkintas dėl 31 augalo, o atmestas dėl 3 augalų, tai sudaro 91,2 proc. Šia proporcija turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atmesti reikalavimai sudaro 8,8 proc. arba 44 Eur iš turėtų 500 Eur išlaidų advokato pagalbai. Teismas, nustatydamas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, vienu metu pritaikė du skirtingus skaičiavimo kriterijus, du skirtingus mato vienetus, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą ir pažeidė CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, priteistos proporcingai atsižvelgiant į patenkintas ir atmestas ieškinio reikalavimų dalis. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, reikalavimą pašalinti gyvatvorę laikė vienu reikalavimu, o neskaičiavo pagal atskirus kaip atskirą mato vienetą, bylinėjimosi išlaidas proporcingai priteisdamas už pašalinti reikalautus augalus.
10. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, sprendė bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas pripažino pagrįstais tris ieškovų reikalavimus dėl gyvatvorės, graikinio riešuto ir trešnės, o kitus tris (dėl gluosnio, alyvos ir jazmino) atmetė. Todėl buvo laikoma, jog patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų ir atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir kaip atskiro reikalavimo dalyką nurodęs gyvatvorę, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Reikšdami reikalavimą ieškovai ieškinyje nenurodė konkretaus šalintinų medžių kiekio. 2021-08-26 atsakovų atstovas pateikė vietos schemą, kurioje nurodyti atsakovų žemės sklype esantys augalai. Pirmu numeriu pažymėta gyvatvorė, kurią sudaro 12 augalų. Teisme sprendime nėra suskaičiuota, kad gyvatvorę sudaro apeliantų nurodomi 29 augalai. Aplinkybė, jog gyvatvorę sudaro 29 medžiai, nepatvirtinta ir ieškovo ieškinyje ar pateiktuose dokumentuose. Šiuo atveju, bylinėjimosi išlaidas skaičiuojant ieškovų nurodytu būdu, būtų reikalinga atnaujinti procesą byloje ir imtis veiksmų medžiams suskaičiuoti ir parašyti. Kadangi bylos nagrinėjimo metu tokie reikalavimai nebuvo keliami, tai atsakovų argumentai atmestini CPK 312 straipsnio pagrindu. CPK 312 straipsnis apeliaciniame skunde draudžia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
12. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas gyvatvorę sudarančių medžių neskaičiavo ir dėl kiekvieno iš jų nepasisakė, priešingai nei apibūdino ir įvertino atskirai augančius medžius – graikinį riešutą, trešnę, alyvą, gluosnį ir jazminą. Teismas laikė eglučių ir tujų pasodinimą vienu vienetu – gyvatvore.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų argumentai nėra pagrįsti faktiškai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją nurodė tokiu būdu. Su pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovų I. P. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.