- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-468-44/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- T. D., L. D.
- Ieškovas
- AB “Lietuvos draudimas”
- Trečiasis asmuo
- R. V.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio ir kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB “Lietuvos draudimas” ir atsakovų T. D. ir L. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1045-772/2008 pagal ieškovo AB “Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovams L. D. ir T. D. bei trečiajam asmeniui R. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų L. D. ir T. D. po 2292 Lt žalos atlyginimo, po 69 Lt žyminio mokesčio bei 5% dydžio metinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad 2007-02-27 vandeniu buvo aplietas trečiajam asmeniui R. V. priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini). R. V. priklausantis butas buvo aplietas dėl 4 bute trūkusios tualeto bakelio žarnelės. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkai yra T. D. ir L. D., kuriems butas priklauso po ½ dalį. Dėl apliejimo vandeniu R. V. buvo padaryta 4584 Lt dydžio žala. Žalą, padarytą dėl statinių ar įrenginių trūkumo, turi atlyginti šių statinių savininkas arba valdytojas. Atsakovai privalėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad tretiesiems asmenims nebūtų daroma žala. R. V. priklausantis butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuri jam išmokėjo 4584 Lt dydžio draudimo išmoką ir, vadovaujantis LR CK 6.1015 str. 1 d. įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingų už žalą asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų T. D. ir L. D. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ po 1146 Lt žalos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2008-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 34,50 Lt žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2007 m. vasario 27 d. buvo užlietas trečiajam asmeniui R. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2006-05-29 draudimo sutartį buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. 2007 m. kovo 06 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu pripažinta, kad draudiminis įvykis įvyko dėl vandentiekio avarijos viršutinio aukšto patalpose, trūkus vandens pritekėjimo į tualeto bakelį žarnelei. Ieškovas trečiajam asmeniui R. V. pagal draudimo sutartį apskaičiavo ir išmokėjo 4584,00 Lt draudimo išmoką.
LR CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (LR CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teismas pripažino, jog ieškovas neprivalo įrodyti žalą padariusio asmens kaltės. Žalos padarymo trečiajam asmeniui R. V. faktą ir jos dydį ieškovas įrodė rašytiniais įrodymais – patikrinimo aktu, turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir jo priedu, lokaline sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimu. Patalpų, kuriuose įvyko vandentiekio avarija, savininkais viešame registre nurodyti atsakovai T. ir L. D.. Atsakovai vandentiekio avarijos fakto ir trečiojo asmens turto sugadinimo fakto neneigia, šią aplinkybę jie patvirtino ir butų apžiūros metu. Teismas atsakovų motyvą dėl neteisingai nurodytos vandentiekio avarijos datos atmetė, nes atsakovai atsiliepime į ieškovo ieškinį yra nurodę, kad tretysis asmuo ne visada būna namie ir po vandentiekio avarijos pretenzijų nereiškė. Be to, Šiaulių m. apylinkės prokuratūra 2008-02-15 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovų skundą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 300 str. 1 dalį. LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas konstatavo, jog atsakovai T. ir L. D., vykdydami valdomo turto priežiūrą, nebuvo pakankamai rūpestingi, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vandens pritekėjimo žarnelė trūko ne dėl natūralaus susidėvėjimo, o dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, jog vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovų T. ir L. D. nerūpestingumo. Tokiu būdu byloje yra įrodytos visos LR CK 6.266 straipsnyje nustatytos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis (LR CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų išmokos sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Tačiau teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, nurodydamas, kad draudimo sutartis laikytina rizikos sutartimi, kuri apima ir ekonominę draudimo santykių esmę, tai yra draudimo rizikos perėmimą ir paskirstymą. Draudėjas moka draudikui draudimo įmoką už įsipareigojimą išmokėti draudimo išmoką. Tokiu būdu dėl draudžiamojo įvykio vienam iš draudėjų patyrus nuostolių, draudikas iš visų draudėjų įmokų išmoka draudimo išmoką nuostolių patyrusiam draudėjui. Dėl to įvyksta rizikos paskirstymas draudėjams, tai yra draudimo, kuris remiasi tikimybių teorija forma, kuomet nuostolių nepatyrę draudėjai solidarizuojasi su juos patyrusiu draudėju. Todėl į rizikos paskirstymą visuomet atsižvelgtina, aiškinant ir taikant draudimo teisinius santykius reglamentuojančias normas. Draudėjo, draudiko ir atsakingo trečiojo asmens santykiams, sprendžiant dėl ieškovui padarytų nuostolių atlyginimo, taikytina nuostolių paskirstymo doktrina. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, nes tretysis asmuo R. V. ėmėsi visų būtinų priemonių greitam avarijos lokalizavimui, draudikas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką pagal lokalinę sąmatą, o ne pagal atliktų darbų aktą, kad R. V. bute remontas iki šiol nepadarytas ir draudikas yra komercinę ūkinę veiklą vykdantis asmuo, todėl turi prisiimti ir galimų nuostolių riziką.
Šalies argumentai
Ieškovas AB “Lietuvos draudimas” apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų po 2292 Lt žalos atlyginimo, po 103,50 Lt žyminio mokesčio bei 5 % dydžio metines palūkanas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais :
1. Draudėjas R. V. ir kiti draudėjai moka draudimo įmokas tuo tikslu, kad būtų saugomi draudimo sutartyje numatytų asmenų turtiniai interesai. Išmokėjęs draudimo išmoką draudikas įgyja reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis. Atsakingas asmuo turi visiškai atlyginti padarytus nuostolius ir prievolės dydis negali mažėti dėl to, kad žalos atlyginimo reikalauja draudimo bendrovė.
2. Turto sugadinimo atveju žalos dydis apskaičiuojamas pagal turto atstatymui išleistas lėšas. Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą ir tuo atveju, jei turtas nėra suremontuotas. Prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o ne nuo tada, kai sugadintas turtas suremontuojamas. Žalos dydis buvo paskaičiuotas pagal LR Aplinkos ministro įsakymu D1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą Sistel programą sąmatoms sudaryti.
Atsakovai T. D. ir L. D. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais :
Atsiliepimas
1. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad avarija įvyko 2006 m. spalio 21 d. tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai : UAB „Paspirtis“ nurodė, kad avarinė tarnyba į (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta vieną kartą 2006m. spalio 21 d., UAB „Šiaulių vandenys“ patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu avarinė tarnyba nebuvo kviesta, be to, ieškovas remiasi UAB „Mūsų butas“ pranešimais ir patikrinimo aktu, kuriuose nėra nurodytos datos. Kadangi apie įvykį buvo pranešta daugiau kaip po 4 mėnesių, todėl draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai ir ieškovas subrogacijos teisės nėra įgijęs.
2. Kadangi draudimo įvykis fiksuotas neteisinga data, žala įvertinta ir aktai surašyti praėjus 4 mėnesiams po draudiminio įvykio, manoma, kad ieškovas yra nesąžiningas ir savo reikalavimus grindžia neteisėtais dokumentais. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti dėl to, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, o ne dėl to, kad šie dokumentai būtų buvę ištirti ir įtarimai atmesti.
Atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovai T. D. ir L. D. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini ir štai dėl ko.
LR CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Minėtos teisės normos 2 dalis numato, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-02-27 vandeniu buvo aplietas R. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl apliejimo vandeniu R. V. buvo padaryta 4584 Lt dydžio žala. Iš būsto draudimo liudijimo (b.l. 2-3) matyti, kad R. V. butas laikotarpiu nuo 2006-05-30 iki 2007-05-29 buvo apdraustas būsto draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“ 2007-04-03 sprendimo pagrindu sumokėjo R. V. 4584 Lt padarytą žalą (b.l. 10). Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (b.l. 14) nustatyta, kad R. V. butas vandeniu aplietas iš 4 buto, kurio savininkai viešajame registre įregistruoti L. D. ir T. D. (b.l. 7-8). LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pripažintina, kad atsakovai buvo nepakankamai rūpestingi prižiūrint jiems priklausantį turtą. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kad žala buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR CK 6.1015 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, todėl pagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš atsakingų už žalą asmenų. Pirmosios instancijos teismas žalos dydį sumažino iki 1146 Lt iš kiekvieno atsakovo, nurodydamas motyvus, kurių pagrindu buvo sumažintas žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl žalos atlyginimo sumažinimo, todėl jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako. Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumento, kad draudiminis įvykis fiksuotas neteisinga data, žala įvertinta ir aktai surašyti praėjus 4 mėnesiams, teismas konstatuoja, kad atsakovai grįsdami apeliacinį skundą šiuo argumentu, nepateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, todėl jų pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo netikslinga.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.
Absoliučių apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str. 2d.).
Atmetus apeliacinius skundus, iš šalių priteistinos procesinių dokumentų įtiekimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (į/k 110051834, Basanavičiaus g. Nr. 12, LT – 03600 Vilnius) 3 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš T. D. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. D. (a/k (duomenys neskelbtini) po 1,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.