- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- 1S-702-337/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00084-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- T. A.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas ir nuteistajam T. A. subendrintos skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-07 nutartimi patenkinus Kybartų pataisos įstaigos administracijos teikimą buvo subendrintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 ir 2013-06-13 nuosprendžiais nuteistajam T. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, iš dalies atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 ir 2013-06-13 nuosprendžius. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013-06-13.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis T. A. prašo skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-07 nutartį panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 ir 2013-06-13 nuosprendžius, šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti neviršijant vienu iš nuosprendžių paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, jog jis nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi, nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas nagrinėjant teikimą ir taip buvo suvaržytos jo teisės teikti prašymus, nušalinimus, paaiškinimus ir pan. bei nebuvo išklausyta jo gynybos versija. Taip pat teikimo nagrinėjimo metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas prašė nagrinėti teismo nuožiūra ir, nuteistojo manymu, tokiu neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 48 str. 2 d. 1 p. nuostatas.
Nuteistojo nuomone, nagrinėjant teikimą bei priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistos įvairių BPK, BK bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių nuostatos, kadangi minėtais nuosprendžiais jam yra paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė, o Kybartų pataisos įstaigos administracija teikimu prašė subendrinti jam skirtas bausmes ir skirti galutinę bausmę, tačiau neprašė sugriežtinti jam paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, taigi teismas turėjo išspręsti galutinės bausmės vykdymo ypatumus, bet ne sugriežtinti bausmę. Plėtodamas skundo argumentus nuteistasis cituoja baudžiamųjų įstatymų straipsnių sankcijas bei teigia, jog nei vienas iš straipsnių, pagal kuriuos jis buvo pripažintas kaltu, nenumato galimybės skirti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Be to, anot nuteistojo, BK 63 str. nenumato galimybės griežtinti – peržengti, BK straipsnio sankcijoje nustatytų bausmės ribų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. A. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dvi veikos), 187 str. 1 d. (dvi veikos) bei, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2014-06-17.
Taip pat T. A. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 str. 1 d. (12 veikų), 215 str. 1 d. (11 veikų), 182 str. 1 d. (48 veikos), 182 str. 3 d. (29 veikos), 259 str. 1 d., bei, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d. ir 5 d. 1, 2 p.p., 65 str. jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-02-14 iki 2013-06-13. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2014-06-05.
BPK 347 str. numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 str. ar 64 str. nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.
BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal minėto straipsnio 4 d., kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. BK 63 str. 9 d. numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti, Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2014-07-07 nutartimi, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., subendrino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 ir 2013-06-13 nuosprendžiais paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant ir bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Į subendrintos dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas pagal 2013-12-30 ir 2013-06-13 nuosprendžius iš dalies jau atliktas bausmės laikotarpis.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas nuteistajam T. A. galutinę subendrintą bausmę, taikė nuteistajam palankesnį galimą bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, todėl laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta, pažeidžiančia teisingumo ir proporcingumo principus, ir dėl to ją mažinti nėra pagrindo.
Skundu T. A. prašo palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 ir 2013-06-13 nuosprendžius, šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti neviršijant vienu iš nuosprendžių paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau pažymėtina, jog bendrinant nuosprendžius jie nėra peržiūrimi (tai buvo padaryta nagrinėjant nuteistojo apeliacinius skundus dėl minėtų nuosprendžių), tai yra jie paliekami galioti visa apimtimi. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, nuteistasis, prašydamas bendrinant jam paskirtas bausmes paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra griežčiausią bausmę paskirtą vienu iš nuosprendžių, iš esmės prašo taikyti bausmių apėmimą, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo. BK 63 str. 5 d. numato, jog bausmių apėmimas yra taikomas, kuomet: 1) yra ideali nusikaltimų sutaptis; 2) padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str.; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju T. A. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs apysunkius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendžiu – apysunkius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus, tačiau šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už baudžiamuosius nusižengimus jau buvo subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą, taigi pagrindo dar kartą bausmes apimti, nagrinėjamu atveju nėra.
Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 362 str. 4 d. nuostatomis nagrinėjamu atveju nuteistojo dalyvavimas teismo posėdyje neprivalėjo būti užtikrintas, kadangi rengiant teismo posėdis, į jį reikiamais atvejais šaukiamas prokuroras, gynėjas ir kitus proceso dalyvius, tačiau ir šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Be to, teikimo dėl bausmių, paskirtų pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, subendrinimo metu nuosprendžiai nėra revizuojami, nesprendžiami nuteistojo kaltės klausimai, taigi pagrindo tvirtinti esant pažeistai nuteistojo teisei į gynybą nėra, taip pat apie teismo posėdį bei teikimą nagrinėjančio teismo sudėtį T. A. buvo informuotas – 2014-06-26 pranešimu, ir esant prašymams ar nušalinimams turėjo galimybę juos pateikti teismui.
Kiti nuteistojo skunde dėstomi teiginiai – apie tai, jog pataisos įstaigos administracija neprašė griežtinti jam bausmės, jog BK 63 str. nenumato galimybės peržengti, BK straipsnio sankcijoje nustatytų bausmės ribų ir pan., vertinami kaip deklaratyvūs ir niekuo neparemti, todėl plačiau ties jais nėra pasisakoma.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms daroma išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-07 nutartį naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, kadangi nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos tinkamai, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas visas T. A. pagal subendrintus nuosprendžius atliktas bausmės lakas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.