Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. M. 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 13.30 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams patikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis M. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 13.00 val. važiavo mamai priklausančiu automobiliu „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su draugu I. bei I. draugu R.. Važiavo nuo namų iki degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kampe. Nuvažiavę į degalinę išlipo bei nuėjo į degalinės „Viada“ vidų. Nusipirkę tai, ko reikėjo, sėdo atgal į automobilį bei važiavo pas jį atgal namo. Minėti draugai pas jį į automobilį įsėdo jau būdami išgėrę alkoholinių gėrimų bei kol jis vairavo iki degalinės ir atgal šie taip pat ir automobilyje turėjo alaus bei jį gėrė. Važiuojant nuo degalinės atgal iki namų staiga prieš jo vairuojamą automobilį iš netoli jo namų esančio kito namo kiemo išvažiavo tamsios spalvos „VW Passat“ automobilis, kuris prieš jį užlindo. Jis supykęs, kad kitas automobilis sukėlė pavojingą situaciją, lenkdamas privažiavo šalimais ir pro atidarytą langą pradėjo klausti, kodėl taip elgiasi. Minėto „VW Passat“ automobilio vairuotojas jam pradėjo rodyti nepadorius gestus, todėl jis supykęs užkirto jam kelią ir išlipę su draugu I. priėjo prie minėto automobilio vairuotojo. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas iš automobilio nelipo bei lango nenuleido, bandė susikalbėti ir išsiaiškinti situaciją per uždarytą langą, tačiau nepavykus grįžo atgal į jo vairuojamą automobilį ir nuvažiavo toliau link namų. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas važiavo jam iš paskos bei jam įvažiavus į namo kiemą, užstatė pravažiavimą bei, kiek suprato, paskambino policijai, nes įtarė, kad jis galimai yra neblaivus. Jam norint pervažiuoti į kitą kiemą to padaryti nepavyko dėl užstatyto pravažiavimo, todėl su draugais išlipo iš jo vairuojamo automobilio ir maždaug po 3 min. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jis bandė slėpti, jog yra išgėręs. Pareigūnai siūlė jam tikrintis girtumą alkotesteriu, bet atsimena, kad jis atsisakė. Jam buvo paaiškinta, kad atsisakymas tikrintis girtumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kadangi atvažiavo daug policijos, kilo sąmyšis, kaimynai pradėjo žiūrėti pro langus, tai jis susinervino ir atsisakė tikrintis girtumą alkotesteriu. Pareigūnai kelis kartus pasakė, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą, tačiau jis nekreipė dėmesio. Pareigūnai jį pristatė į areštinę. Neatsimena ar pareigūnai tikrino jam neblaivumo požymius dėl streso ir dėl suvartoto alkoholio. Sutinka su viskuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, su visomis aplinkybėmis, data ir laiku. Tiksliai laiko neprisimena, kada šis įvykis įvyko, bet buvo dienos metas. Pripažįsta, kad buvo išgėręs įvykio dieną, išgėrė šiek tiek alaus, apie pusantro „bambalio“, gėrė alkoholį namuose. Jam prireikė pakrovėjo, todėl nusprendė nuvažiuoti iki šalia namų esančios „Viada“ degalinės. Jautėsi normaliai, žinojo, kad yra išgėręs alaus, bet galvojo, kad gali vairuoti. Važiavo mamai priklausančiu automobiliu ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo jam ji leidžia bet kada naudotis. Mama nežinojo, kad jis sėdo prie vairo išgėręs. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (e. b. 2 t., b. l. 11–14, 22–28).

Kaltinamojo M. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

2025 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo D. R. tarnybiniu pranešime dėl asmens sulaikymo užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 13.30 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas automobiliu „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja link (duomenys neskelbtini)., atvykus į įvykio vietą transporto priemonės „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M. buvo agresyviai nusiteikęs, konfliktavo su pranešėju N. M.. Aiškinantis įvykio aplinkybes M. M. būdamas viešoje vietoje, gatvėje, šlitinėjo, elgėsi neadekvačiai, nerišliai kalbėjo, priėjus prie jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas einantis iš burnos, todėl M. M. buvo nuspręsta patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Paklausus M. M. ar pasitikrins neblaivumą alkotesteriu, pastarasis atsakė, kad nesitikrins, nes automobilio nevairavo. M. M. įspėjus, kad už vengimą pasitikrinti neblaivumą, kai jam nustatyti visi neblaivumo požymiai, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, M. M. vis kartojo, kad neblaivumo nesitikrins, nes jis nėra vairuotojas. Atsižvelgus į aukščiau išvardintas aplinkybes buvo nuspręsta M. M. laikinai sulaikyti iki 48 val. ir pristatyti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (e. b. 1 t., b. l. 85–86).

2025 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 13.33 val. pareigūnams reaguojant į tiriamą įvykį. Apžiūrimi penki pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai: ,,export-0a3p6“, „export-quwq5“, „export-rva4u“, „export-zx71j“, „export-fd5t5“. Vaizdo įrašuose užfiksuoti pirminiai kaltinamojo M. M. ir liudytojo N. M. paaiškinimai įvykio vietoje policijos pareigūnams, kaltinamojo M. M. atsisakymai pasitikrinti neblaivumą ir bei tai, jog kaltinamajam policijos pareigūnai išaiškino, jog už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė (e. b. 1 t., b. l. 79–84).

2025 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Bendrajam pagalbos centre 2025 m. rugpjūčio 16 d. 13 val. 27 min. 37 s gautas pranešimas, kad reikalingas policijos ekipažas adresu (duomenys neskelbtini), nes galimai neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Pranešėjas nurodo, jog seka paskui anksčiau įvardintą automobilį ir užstatys jam išvažiavimą (e. b. 1 t., b. l. 75–78).

2025 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 12–32).

2025 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. M. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, bendra asmens būklė – eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali, asmuo nenurodo prieš kiek laiko vartojo alkoholį, patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu neatliktas, asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, yra įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai (e. b. 1 t., b. l. 94).

Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenų bazės išraše matyti, kad automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. M. (e. b. 1 t., b. l. 96).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimo, kai M. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. M. 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 13.30 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams patikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino liudytoju apklaustas N. M., kuris įvykio dieną tiesiogiai matė tai, jog kaltinamasis M. M. vairavo automobilį „Citroen“, jam bendraujant su kaltinamuoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. R. ir I. J. patvirtino, kad kaltinamajam M. M. įvykio dieną buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokie kaip negalėjimas pataikyti pirštu į nosį, neadekvatus elgesys, alkoholio kvapas, kaltinamajam ne vieną kartą buvo siūloma pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau pastarasis atsisakė, jam taip pat buvo išaiškinta, jog už neblaivumo patikrinimo vengimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamojo M. M. neblaivumo požymiai užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, bendra asmens būklė – eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (e. b. 1 t., b. l. 94).

M. M. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, vairavo transporto priemonę neblaivus bei vengė blaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suprato savo pareigą pasitikrinti neblaivumą ir suvokė tokios veikos pavojingumą bei norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant bausmę kaltinamajam M. M., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat skiriant bausmę įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, taip pat praeityje teistas du kartus užsienio valstybėje, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis lankėsi ir gydėsi psichiatrijos klinikoje, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1150/2025 nurodyta, kad M. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos trys bausmės rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vertindamas šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta baudos bausmė bei, atsižvelgiant į bylos medžiagą, kaltinamajam baudos dydis nustatomas artimas minimaliam baudžiamajame įstatyme nurodytam jos dydžiui (BK 47 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. M. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 16 d. 14.40 val. (e. b. 1 t., b. l. 146–150). Iš laikino sulaikymo paleistas 2025 m. rugpjūčio 17 d. 12.44 val. (e. b. 1 t., b. l. 156–159). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 para – įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio nuostatos numato, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Pagal formuojamą teismų praktiką toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A 245-658/2023). Taigi nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pateikė prašymą leisti sumokėti baudą per 1 metų terminą, skirtinos baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 12 mėnesių.

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą M. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo. Taip pat teismas įvertina tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 17 d.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, tai yra kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. M. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra V. M. (e. b. 1 t., b. l. 96).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė – automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis ne kaltinamajam, o kitam asmeniui, tai yra – V. M., kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad M. M. vairuoto automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/20192K-72-489/2020), tai yra, apsaugomos teisės trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti. Kasacinės instancijos teismo praktika formuojama taip, kad tik nesant teisinio pagrindo ir / ar galimybių konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę, sprendžiama, ar yra pagrindai ir sąlygos taikyti jos vertės (ar dalies vertės) išieškojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, tai yra teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Kaip jau minėta, automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – V. M.. Byloje nenustatyta, jog V. M. būtų žinojusi, jog kaltinamasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio ,, Citroen Xsara Picasso“ vidutinė kaina yra 890 Eur su PVM (e. b. 1 t., b. l. 97). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamojo M. M. konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 890 Eur.

Kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones - panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 54 (penkiasdešimt keturių) MGL (2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. 36 (trisdešimt šešių) MGL (1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. 14.40 val. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. 12.44 val., prilyginant ją 6 (šešių) MGL (300 (trijų šimtų) Eur) dydžio baudai ir galutinę bausmę paskirti 30 (trisdešimt) MGL (1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d.;

– konfiskuoti automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 890 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų).

Išaiškinti M. M., kad paskirtą 30 (trisdešimties) MGL (1500 Eur) (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą jis turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Išaiškinti M. M., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (890 Eur (aštuoni šimtai devyniasdešimt eurų)) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, paskirtas M. M. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.