Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. patikslintą skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 20-IL-52-00798-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000792.

Bylos duomenimis nustatyta, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000792 panaikintas Alytaus AVPK gavus duomenis iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) apie priimtą 2020 m. spalio 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40522-20 dėl D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Nutarime nurodyta, kad 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjas smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį brolį, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,8 promilės girtumas) apie 20 val. 45 min. tėvų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį D. K. į veido sritį, pataikydamas į kairės pusės skruostą bei išmušdamas du dantis, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 45–47).

Byloje nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo panaikinimo, esminę reikšmę įgyja aplinkybės, ar policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nustatymas. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 92 ir 93 punktus, institucija tokiais atvejais yra įpareigota ištirti bei įvertinti aplinkybes patvirtinančią medžiagą, dėl kurių gali būti panaikintas leidimas Aprašo 93 punkte nurodytu pagrindu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kaip tai numato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, todėl pagrįstai, vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, panaikino pareiškėjui leidimą laikyti ginklus. Šią išvadą patvirtina Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) priimtas 2020 m. spalio 15 d. nutarimas, patvirtintas tos pačios dienos Apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjo rezoliucija (b. l. 60).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, jog tai yra oficialus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015). Pareiškėjas ginčo dėl to byloje nekelia.

Pareiškėjas skundžiamą sprendimą ginčija iš esmės dviem pagrindais: kad jis priimtas pažeidžiant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, nes pareiškėjas neatitinka minėtoje teisės normoje numatytų kriterijų dėl asmens nelaikymo nepriekaištingos reputacijos asmeniu, ir kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000792 panaikintas neterminuotai, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ byloje Nr. KT103-N7/2020 nuostatomis.

Iš Sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Aprašo 92 ir 93 punktais.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtinta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių, be kita ko, neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus (4 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2021-05-05) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus. Iš esmės ta pati nuostata įtvirtinta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuriame nurodyta, jog negali įsigyti minėtų ginklų ir jų turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Tačiau nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas ir pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas ne dėl to, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau būtent dėl to, kad apie pareiškėją yra duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl teisėjų kolegija skundo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas padarė klaidingą išvadą dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos, atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (TAR, 2020, Nr. 2020-29221). Tačiau, kaip jau minėta, konkrečiu atveju atsakovui priimant Sprendimą nebuvo taikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, susiję su leidimo panaikinimu, kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos šiai bylai nėra aktualios.

Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, 2020 m. spalio 15 d. prokuratūros nutarime nurodytą pareiškėjo veiką, jos pobūdį, pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir pagrįstai panaikino jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, taip pat akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Tokios įstatymo taikymo nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2518-415/20190).

Kita vertus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl grėsmės visuomenei aplinkybių šiuo teisiniu pagrindu teismas yra konstatavęs, jog kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki pateikiant prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmų pobūdį, pasireiškusį smurto veiksmais prieš brolį artimoje šeimos aplinkoje apsvaigus nuo alkoholio, kuris laiko požiūriu vyko neseniai (2020-10-09), nėra pagrindo sankcijos sušvelninimui. Tačiau pareiškėjui netrukdoma ateity pateikti prašymą institucijai išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, o nesutinkant su jos priimtu sprendimu ir vertinimu, ginčyti jį teismine tvarka, įrodinėjant aplinkybes dėl pareiškėjo grėsmės visuomenei pokyčių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame nurodytas faktinis ir teisinis pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas bei tinkamai motyvuotas, todėl jo panaikinimui (pakeitimui) nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.