Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities VTAS atstovui V. V.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui E. K., institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymima, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. E. K. visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku L. K., nuo jos gimimo neaugina, su ja nebendrauja, neteikia jai jokio išlaikymo, mergaitė visiškai nepažįsta savo tėvo, pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeistų, nėra.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad nepilnamečio vaiko L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra E. K., o motina –L. M.. Šalys santuokos sudariusios nebuvo. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai L. K. periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės (2024-05-10, CBP- 3435). Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią šalys nusistatė tėvo su dukra bendravimo tvarką (civilinės bylos Nr. e2-137-547/2022). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuokoje su T. M. jie (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. M. (2024-05-10, CBP – 3435). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo, nes ieškovei Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. kovo 14 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimo. Iš pateiktos į bylą antstolio E. S. pažymos matyti, kad išlaikymo įsiskolinimo suma 2024 m. balandžio 1 d. yra 8 954 Eur (2024-05-10, CBP – 3435). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nuo taikos sutarties patvirtinimo momento iki dabar savo nepilnametei dukrai neteikė jokio išlaikymo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas patvirtina, jog atsakovas daug kartų yra teistas, už nusikaltimus nuosavybei, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą, vartojimą, turto sužalojimą, jam buvo taikyta kardomoji priemonė - suėmimas, (Alytaus apylinkės teismo 2019-04-05 nutartis), taip pat jis laikotarpiu nuo 2019-07-19 iki 2022-01-17 atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad atsakovas daugybę kartų baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, vairavimą automobilio, kai tokia teisė atimta, 2 kartus baustas už smulkiąją vagystę, nuobaudos neįvykdytos (baudos nesumokėtos). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės, t. y. toks atsakovo vedamas gyvenimo būdas niekaip negali pateisinti išlaikymo neteikimo savo nepilnamečiui vaikui.

Atsakovas nuo pat dukros gimimo vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką. Atsakovas nepilnametei dukrai neteikia išlaikymo. Teismo vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui gyvenant nuo jo skyrium, vaikui reikalingas išlaikymas, nes reikia užtikrinti jo būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Suvokimas, kad vaiko poreikiai turi būti užtikrinti ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikui materialinę paramą, rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas. Atsakovas, susilaukdamas vaiko, prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu siekė šią savo pareigą įgyvendinti. Susidaręs išlaikymo įsiskolinimas - 8 954 Eur tik patvirtina, jog išlaikymas nebuvo teikiamas, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėjo sveikatos problemų, ar jam buvo apribotas nedarbingumas ir pan. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadas, kad atsakovas yra socialiai neatsakingas ir vengia vykdyti savo pareigą dukrai.

Be to, atsakovo vengimas auklėti vaiką, o kartu ir atsakovo nesirūpinimas vaiku pasireiškia tuo, kad jis visiškai nebendrauja su vaiku, vaikas jo nepažįsta. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametę dukrą per beveik (duomenys neskelbtini) laikotarpį jis yra matęs labai nedaug kartų, tik epizodiškai. Nors atsakovas buvo pareiškęs norą bendrauti su savo dukra ir teisme buvo patvirtinta šalių taikos sutartis – nustatyta tėvo su dukra bendravimo tvarka, tačiau šios bendravimo tvarkos atsakovas nevykdė, su dukra nebendravo ir nesistengė su ja sukurti ryšio. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas nedėjo pastangų, kad suformuotų ryšį su vaiku, todėl vaikas jo nelaiko savo šeima.

Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmai kai nesirūpinama vaiku. Nors šiuo metu, kaip nurodyta aukščiau, atsakovas dėl sveikatos būklės negali bendrauti su dukra, tačiau iki tol, kai jis nebuvo patyręs traumos jis savo dukros nelankė, su ja nebendravo, ja nesirūpino ir joks emocinis ryšys tarp tėvo ir dukros sukurtas niekada nebuvo. Ištyrus byloje esančius rašytinis įrodymus, išklausius ieškovės bei jos atstovės paaiškinimus, liudytojos L. K. parodymus, darytina išvada, kad atsakovas E. K. nuo pat dukros L. K. gimimo vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, auklėjimu. Nepilnametė dukra L. K. visiškai nepažįsta savo biologinio tėvo, savo tėvu laiko ieškovės sutuoktinį T. M., kuris mergaite rūpinasi, ją augina. Atsakovas niekada dukrai nėra skambinęs, nėra sveikinęs jos su gimtadieniu. Teismas pažymi, kad nepilnametė bylos nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ji nuo pat gimimo gyvena su ieškove, o nuo (duomenys neskelbtini) metų ir su ieškovės sutuoktiniu T. M., kuriuos abu ir laiko savo šeima. Atitinkamai kraujo ryšių su ieškovės sutuoktiniu T. M. nebuvimas automatiškai nereiškia, kad tokie santykiai nepatenka į šeimos sąvoką (Nazarenko prieš Rusiją, 2015 m., 58 p.). Nagrinėjamu atveju L. K. ryšys su motina ir jos sutuoktiniu, vaiko požiūriu, yra nuolatinis, jis kitos šeimos nepažįsta ir nelaiko savęs jos dalimi.

Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl nuo vaiko gimimo žinodamas, kad jis vaiko tėvas, nesiekė sukurti ryšio su vaiku. Atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros ir duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovo E. K. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas nuo pat vaiko gimimo dukterimi nesirūpina, nesiekė sukurti ryšio su ja, jos neprižiūri, neaugina, neteikia jai išlaikymo, nesimato ir jos nelanko.

Nustačius, kad atsakovo elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovo veiksmų (neveikimo), sprendžiama, koks iš CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikomas, t. y. atsakovo tėvo valdžia vaikui apribojama laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kai nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas reiškia, jog vaikas gali būti be tėvų sutikimo įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas jau ilgą laiką dukra nesirūpina ir ja nesidomi, jos nelanko, neteikia išlaikymo, dukra neprisimena savo tėvo ir nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad padėtis gali pasikeisti. Nepilnametė jau yra užmezgusi glaudžius santykius su kitu asmeniu, kurį vadina tėvu, o atsakovo nepažįsta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad, toks atsakovo elgesys laikytinas priešingas vaiko interesams ir nėra duomenų, kad atsakovo elgesys gali pasikeisti, įvertinus, tai, kad toks tėvo elgesys trunka jau ilgą laikotarpį, todėl E. K. neterminuotai apribojama tėvo valdžia jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus elgesį, rūpinantis savo dukterimi, domintis jos poreikiais, ugdymu ir sveikata, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovui išaiškinama, kad tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymo klausimas jau yra išspręstas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, o ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nereiškia, nepilnamečio vaiko išlaikymas nekeistinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė už advokato teisinę pagalbą patyrė 500 Eur sumą, kuri patvirtinta į bylą pateiktais dokumentais (sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas) (2024-09-25, DOK – 37315). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 500 Eur jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 15,86 Eur, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.