Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-941-530/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1S-941-530/2019
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00573-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-941-530/2019Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00573-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau –Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 3 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 4 d. Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 10 mėnesių 10 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam T. P., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. P..

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir apskritai nevertino aplinkybių, dėl kurių nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą. Kurių panaikinimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

5.2. Skundo autorius nurodo, kad yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Daugiau nei 3 (tris) metus nėra gavęs nuobaudų, o ir anksčiau gautos nuobaudos nėra susijusios nei su smurtu, nei su alkoholio ar narkotikų vartojimu. Teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net atlikus visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreipia dėmesį, jog paskirtos bausmės vertinimas iš naujo prilygsta baudimui už tą patį nusikaltimą antrą kartą, o tai prieštarauja BK nuostatoms ir Konstitucijai.

Šalies argumentai

5.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas negali kiekvieną kartą spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, remtis tais pačiais statiniais argumentais. T. P. ketvirtą kartą dalyvauja lygtinio paleidimo komisijoje ir kiekvieną kartą gauna individualų socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo planą. Jį kas kartą įvykdo, tačiau teismui to neužtenka. Atkreipia dėmesį, jog pagal dabartinį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataiso įstaigos.

5.4. Skundo autorius akcentuoja, kad anksčiau jam buvo taikytas laisvės apribojimas už pirmąjį teistumą, kurio sąlygų jis nepažeidė. Pažymi, kad beveik 2 (du) metus bausmę atlieka be sargybos, laisvai juda numatytais maršrutais, dirba, kartą per 3 (tris) mėnesius važiuoja namo, taipogi kartą buvo paskatintas išleidžiant atostogų. Nuteistasis mano, kad jo elgesys yra išimtinis, kadangi tik tam tikra maža dalis nuteistųjų dalyvauja lygtiniame paleidime.

5.5. Nuteistasis teigia, kad jo elgesio vertinimo rezultatas – 14 (keturiolika) balų, tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika yra ypatingai maža. Pažymi, kad elgesio rizika sumažėjo nuo 68 (šešiasdešimt aštuonių) balų iki 14 (keturiolikos) balų. Atkreipia dėmesį, jog teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, teismas negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, nes priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę.

5.6. Skundo autorius nurodo, jog teismas analizuoja kokia yra likusi neatliktos bausmės dalis, tačiau BVK numato tik tokią bausmės dalį reikia atlikti, kad galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Netaikyti lygtinio paleidimo nurodant, kad neatlikta bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad ji nuteistajam padarė pakankamą įtaką, leidžiančią manyti, kad jis ateityje nenusikals, reiškia iškreipti įstatymo leidėjo valią, jo siekius, aiškinti įstatymą kitaip nei jo tikrasis turinys. Įstatymų leidėjas nesieja atlikto bausmės termino su galimybe daryti išvadą, kad bausmė nuteistajam padarė pakankamą įtaką ir leidžia manyti, kad jis ateityje nenusikals, o tokią išvadą sieja su pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

5.7. Apibendrintai nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas formaliai aiškindamas BVK nuostatas ir jam pateiktą nuteistojo charakterizuojančią medžiagą, priėmė procesinį sprendimą nepagrįstai užkertantį kelią nuteistojo siekiui pasitaisyti, daugiau nebenusikalsti ir tinkamai integruotis į visuomenę bei į darbo rinką, dėl ko apylinkės teismo nutartis laikytina neteisėta ir turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

10. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikomos jam probacijos pagrįstumo.

11. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (materiali lygtinio paleidimo sąlyga). Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

12. Įvertinus T. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su šeima, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (į ją perkeltas 2018 m. lapkričio 27 d. (b. l. 18)), yra septynis kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2018 m. vasario 20 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, sudarančius pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog T. P. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 14 (keturiolika) balų, iš kurių 7 (septyni) balai yra nekintantys, tačiau 7 (septyni) balai yra dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę mažinti. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nors ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai atitinka žemos grupės statusą, tačiau atkreipė dėmesį į dinaminius balus, kuriuos nuteistasis privalo sumažinti iki minimalaus balų skaičiaus ar visai panaikinti, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė į vieną iš aspektų, jog nuteistasis nepasižymėjo akivaizdžiai teigiamu elgesiu, kadangi laisvės atėmimo bausmės metu pažeidė 4 (keturis) kartus įstaigoje nustatytos tvarkos bei 2 (du) kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, taigi pažymėtina, kad kiekvienas pažeidimas ir drausminė nuobauda nuteistąjį charakterizuoja bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai ir taip daryti pažangą formuojant teigiamą elgesį bei tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė vien teigiamai.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. anksčiau yra teistas ir jam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o už dviejų nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas yra sunkus nusikaltimas, o kitas apysunkis. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu T. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti du kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis; mąstymas ir elgesys. Taip pat nurodyta, kad nuteistasis priimdamas tam tikrus sprendimus stengiasi įvertinti ankstesnį patyrimą ir nekartoti klaidų, tačiau tai pavyksta ne visada, nes nuteistasis daugiau koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis žino savo veikos ir nusikalstamo elgesį ryšį, tačiau jį menkino ir manė, kad neturėjo kito pasirinkimo. Pažymėtina, nors nuteistasis ir turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokiomis didesnėms išlaidoms apmokėti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo 5740,26 Eur sumai. Iš jo darbo užmokesčio yra išieškota tik nedidelė jų dalis t. y. 755,33 Eur. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

15. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

16. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo T. P. elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesio modelis, pažanga mažinant nusikalstamą elgesį bei lygtinio paleidimo materialus pagrindas suponuoja išvadą, kad T. P. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysDaiva Jankauskienė