Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms Tarptautinei žmogaus gerovės asociacijai ir Labdaros ir paramos fondui „Agapao“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 balandžio 25 d. sprendimo Nr. T-113 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) 3 punktu priimtas sprendimas perduoti 511,14 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), labdaros ir paramos fondui „Agapao“. 2013-04-29 sudaryta panaudos sutartis Nr. SŽ-494, o 2013 birželio 20 d. buvo surašytas negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir patalpos perduotos labdaros ir paramos fondui „Agapao“. Perdavimo - priėmimo akte buvo aprašyta patalpų būklė perdavimo metu. Kadangi ši sutartis galiojo iki 2015-04-29, todėl 2015 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-47 sutartis buvo pratęsta iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2016 m. sausio 2 d. perimant patalpas iš labdaros ir paramos fondo „Agapao“ nustatyta, kad patalpose, kurių indeksai yra 2-4 ir 2-5 buvo įvykęs gaisras ir patalpos suniokotos. Apie įvykį panaudos gavėjęs patalpų savininko neinformavo. Labdaros ir paramos fondo „Agapao“ direktorius pažadėjo suremontuoti patalpas. Šiaulių miesto savivaldybė nepersiėmė patalpų, kol nebuvo suremontuotos. 2016-03-16 buvo pateiktas garantinis raštas, kuriuo įsipareigojo suremontuoti patalpas iki 2016-09-30. Tuo pagrindu 2016-03-24 buvo surašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas Nr. A-18, kuriame pasižada iki 2016-09-30 atremontuoti gaisro metu sugadintas patalpas. Šiaulių miesto savivaldybė 2016 m. lapkričio 16 d. nuvyko patikrinti (duomenys neskelbtini), patalpas ir pastebėjo, kad patalpos nėra suremontuotos.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 balandžio 25 d. sprendimo Nr. T-l 13 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) 1 punktu priimtas sprendimas perduoti 269,71 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijai. 2013-04-29 sudaryta panaudos sutartis Nr. SŽ-493, o 2013 birželio 20 d. buvo surašytas negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir patalpos perduotos Tarptautinei žmogaus gerovės asociacijai. Perdavimo - priėmimo akte buvo aprašyta patalpų būklė perdavimo metu. Kadangi ši sutartis galiojo iki 2015-04-29, todėl 2015 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-47 sutartis buvo pratęsta iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2016 m. sausio 2 d. perimant patalpas iš Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos nustatyta, kad patalpose, kurių indeksai yra 2-4 ir 2-5 buvo įvykęs gaisras ir patalpos suniokotos. Apie įvykį panaudos gavėjęs patalpų savininko neinformavo. Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos direktorius V. K. pažadėjo suremontuoti patalpas. Šiaulių miesto savivaldybė nepersiėmė patalpų kol nebuvo suremontuotos. 2016-03-16 buvo pateiktas garantinis raštas, kuriuo įsipareigojo suremontuoti patalpas iki 2016-09-30. Tuo pagrindu 2016-03-24 buvo surašytas patalpų perdavimo- priėmimo aktas Nr. A-18, kuriame pasižada iki 2016-09-30 atremontuoti gaisro metu sugadintas patalpas. Šiaulių miesto savivaldybė 2016 m. lapkričio 16 d. nuvyko patikrinti (duomenys neskelbtini), patalpas ir pastebėjo, kad patalpos nėra suremontuotos. Atsakovai atsakingi solidariai, abiejų atsakovų sutampa steigėjas (savininkas), o garantinis raštas išrašytas LPF „Agapao“ vardu. 2017 m. sausio 9 d. atsakovėms buvo siunčiamas raštas Nr. SE-6 „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), atremontavimo“ ir buvo pridedamos darbų lokalinės sąmatų kopijos, tačiau atsakovės paskaičiavimų neginčijo.

Į teismo posėdį atsakovų atstovai neatvyko. Atsakovų advokatė nutraukė su atsakovais atstovavimo sutartį.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, nustatyta, kad šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas. Kita vertus, išnagrinėjus bylą darytina išvada, kad trečiajam asmeniui Regbio sporto klubui „Vairas“ teismo sprendimas įtakos neturės, kadangi žalos santykiais yra susiję tik ieškovas ir atsakovai, trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, galimai dėl to, kad nemato suinteresuotumo byla, todėl jis šalintinas iš bylos (CPK 47 str. 5 d.).

Dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priimtinas sprendimas už akių.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovai buvo sudarę atitinkamų negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis (b. l. 49-50, 52-81, 90, 92-95, 98-111, 125). Patalpos atsakovams buvo perduotos atitinkamos būklės, nuo gaisro nenukentėjusios (b. l. 71-72, 103-105). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Iš 2016-03-24 perdavimo ir priėmimo aktų matyti, kad atsakovai grąžino ieškovui patalpas, pažymėtas indeksais 2-4 ir 2-5, kurios nukentėjo nuo gaisro (b. l. 49-50, 96-97). Atsakovai kartu įsipareigojo suremontuoti nurodytas patalpas (b. l . 50), atsakovas Labdaros ir paramos fondas „Agapao“ taip pat pateikė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo patalpas suremontuoti (b. l. 51). Patalpų atsakovai nesuremontavo (b. l. 48), todėl ieškovas sudarė lokalines sąmatas ir apskaičiavo, kad patalpos 2-5 remontas po gaisro sudaro 6771,87 Eur, o patalpos 2-4 remontas po gaisro sudaro 5377,65 Eur (b. l. 44-47).

Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str. 1 d.). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles; asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovų panaudos sutarčių pagrindu naudotose sutartyse kilo gaisras, dėl ko turtas buvo apgadintas. Atsakovai teigia, jog gaisras kilo dėl pašalinių trečiųjų asmenų, patekusių į patalpas, neteisėtų veiksmų, tačiau byloje dėl šių argumentų nepateikta jokių įrodymų. Atsakovai turėjo pareigą saugoti jiems patikėtą turtą, tačiau darytina išvada, kad šios pareigos nevykdė. Iš atsakovų su ieškovu sudarytų sutarčių matyti, kad atsakovai, kaip panaudos gavėjai, įsipareigojo savo lėšomis sutarties galiojimo laikui apdrausti panaudai gaunamą turtą panaudos davėjo (ieškovo) naudai nuo žalos, kuri gali būti padaryta ugnies, kitų draudiminių įvykių (b. l. 53, 60, 69, 93, 101, 108). Nei ieškovas, nei atsakovai teismui nepateikė duomenų, kad panaudos sutartyse numatytos draudimo sutartys buvo sudarytos. Kadangi ieškovas žalos atlyginimo reikalauja iš atsakovų, akivaizdu, jog draudimo sutartys, imperatyviai numatytos su atsakovais sudarytose sutartyse, nebuvo sudarytos. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovai netinkamai vykdė sutartimis jiems nustatytus privalomus įpareigojimus, neapdraudė panaudai gauto ieškovo turto, todėl gaisrui apgadinus patalpas, ieškovas prarado galimybę gauti žalos atlyginimą iš draudimo įmonės, o atsakovai dėl savo pačių kaltės atitinkamai prarado galimybę išvengti nenumatytų nuostolių. Manytina, kad turto draudimo sutarčių sudarymo išlaidos būtų buvusios daug kartų mažesnės, nei ieškovo reikalaujama atlyginti žala, tačiau atsakovai pasirinko rizikingo elgesio variantą – turto nedrausti, dėl ko pažeidė sutartį, ir tokie veiksmai laikytini neteisėtais CK 6.246 str. prasme. Šie veiksmai lėmė tai, kad ieškovas prarado galimybę gauti draudimo išmoką dėl gaisro padarytos žalos, todėl konstatuotinas netiesioginis priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kuris yra pakankamas atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.247 str.).

Taip pat pastebėtina, kad atsakovai, nuspręsdami turto nedrausti nei pagal panaudos sutarčių reikalavimus, nei savo iniciatyva, galėjo imtis ir kitokių priemonių turtui apsaugoti, kurį saugoti buvo įsipareigoję sutartimis – pavyzdžiui, buvo galima įrengti pastatų apsaugos signalizaciją, samdyti reaguojančią saugos tarnybą ar net imtis fizinės turto apsaugos, samdant apsaugos darbuotojus. Duomenų, kad atsakovai ėmėsi tokių priemonių, nėra.

Atsakovai ginčija turtui padarytos žalos dydį. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kiekviena šalis turi teisę teikti įrodymus, kurių įrodomąją vertę vertina teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė lokalines sąmatas su žalos apskaičiavimu ir jomis grindžia padarytą žalą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kokia jų vertinimu žala padaryta, taip pat nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti ieškovo pateiktomis sąmatomis. Pažymėtina, kad ieškovas geranoriškai siūlė atsakovams pašalinti padarytą žalą patiems. Atsakovams tokiu būdu buvo sudaryta galimybė patiems pasirinkti ekonomiškiausius žalos pašalinimo būdus, tačiau atsakovai patys žalos nepašalino. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant kitokių duomenų apie padarytą žalą, darytina išvada, kad ieškovas žalos dydį pagrindė tinkamai ir pakankamai.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Nors skolininko kaltė ir preziumuojama, pastebėtina, kad jai pagrįsti nagrinėjamu atveju duomenų pakanka dėl jau nurodytos pareigos apdrausti ieškovo turtą nevykdymo, nesiėmimo kitokių veiksmų šį turtą išsaugoti.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

Ieškovas prašo priteisti padarytą žalą iš abiejų atsakovų solidariai. Atsakovai su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad atsakovai yra skirtingos įmonės, valdė skirtingas nuo gaisro nukentėjusias patalpas. Kaip nustatyta, atsakovams panaudai buvo suteiktos skirtingos patalpos. Tačiau iš garantinio rašto matyti, kad Labdaros ir paramos fondas „Agapao“ įsipareigojo suremontuoti ne patalpą, o patalpas (b. l. 51). Tuo tarpu iš priėmimo perdavimo aktų matyti, kad atsakovai įsipareigojo kartu suremontuoti nuo gaisro nukentėjusias patalpas, kiekvieno iš jų valdytas atskirai (b. l . 50), Labdaros ir paramos fondas „Agapao“ įsipareigojo suremontuoti abejas patalpas (b. l. 97). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų juridinių asmenų vadovas yra tas pats asmuo, į atsakovų kitų valdymo organų asmeninę sudėtį, darytina išvada, kad atsakovai tarpusavyje yra susiję, iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad patalpas panaudai gauti siekė panašiais tikslais. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę.

Nesant pateiktų įrodymų apie trečiųjų asmenų kaltę dėl gaisro, taip pat nustačius, kad privalėjo būti sudarytos turto draudimo sutartys, tačiau atsakovai jų nesudarė, nėra pagrindo civilinės atsakomybės netaikyti ar dalinai nuo jos atleisti, kaip numato CK 6.253 str. Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys tenkintinas.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Ieškovas neprašo 6 procentų palūkanų, prašo tik 5 procentų, todėl tenkintinas šis ieškovo reikalavimas.

Kadangi ieškinys tenkintinas, valstybei iš atsakovų priteistina po 182,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovų Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos, į. k. 300906564, ir Labdaros ir paramos fondo „Agapao“, į. k. 192047896, solidariai 12149,52 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt devynis Eur 52 ct) žalos atlyginimui ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, į. k. 111109429.

Priteisti iš atsakovų Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos, į. k. 300906564, ir Labdaros ir paramos fondo „Agapao“, į. k. 192047896, po 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Pašalinti trečiąjį asmenį Regbio sporto klubą „Vairas“ iš bylos.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.