- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 1S-87-491/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorams Broniui Šiaudiniui, Ievai Rondomanskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. D. gynėjo advokato Manvydo Šivicko skundą dėl 2015 m. sausio 28 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties atiduoti įtariamąjį D. D. į ekspertinę įstaigą paskirtos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamąjį D. D. atidavė stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, ir nustatė laikyti jį iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jo patalpinimo į ekspertizės įstaigą dienos.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo gynėjas M. Š. nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti prokurorės prašymo atiduoti įtariamąjį į ekspertizės įstaigą. Dėsto D. D. inkriminuojamos pavojingos veikos aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141, 208 bei 396 str. nuostatas, proporcingumo principo turinį ir nurodo, kad skundžiama nutartimi įtariamojo teisės yra varžomos neproporcingai. Pabrėžia, jog D. D. yra studentas, dėl ko, atidavus jį į ekspertinę įstaigą, jis negalėtų tęsti studijų ir turėtų imti akademines atostogas. Be to, iš VŠĮ (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad įtariamasis psichikos sveikatos centre nėra registruotas, VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pažymėjimas rodo, kad D. D. psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje nėra, o inkriminuojamos pavojingos veikos padarymo metu jokių psichikos ir elgesio sutrikimų konstatuota nebuvo. Skunde pabrėžiama ir tai, jog byloje nėra pakankamai duomenų tvirtinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti įtariamasis, todėl nagrinėjamu atveju būtų tikslinga dar kartą skirti ambulatorinę kompleksinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams.
Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Dėl atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą sprendžiama baudžiamosios bylos tyrimo ar nagrinėjimo teisme metu prireikus skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą nuostatas reglamentuoja BPK 141 str. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Asmens atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų. Pagal BPK 208, 396 str. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Praktikoje tai dažniausiai būna žinios apie nusikalstamą veiką padariusio asmens ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, nustatytas diagnozes, gydimosi laikotarpius bei vietas, faktai, rodantys asmens elgesio nelogiškumą, neadekvatumą, proceso dalyvių prašymai skirti ekspertizę ir pan. Nutartis dėl įtariamojo atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą priimama visais atvejais, jei nesuimtam įtariamajam paskiriama atlikti stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė.
Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., t. y. tuo, kad 2014-08-10 apie 12 val. bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., konflikto metu, vieną kartą spyrė nukentėjusiajam savo broliui G. D. į kairę koją ir sudavė vieną smūgį kumščiu jam į kairę akį, po to sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į krūtinę, koridoriuje, ranka apėmęs nukentėjusiojo kaklą kita ranka sudavė vieną smūgį jam į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Byloje surinkti pirminiai duomenys – nukentėjusiojo G. D., įvykio liudytojų parodymai – leidžia manyti, kad duomenų pateikti įtarimą D. D. pakanka. Ši išvada suponuoja kitą išvadą – galimą nusikalstamą veiką yra būtina ištirti baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2014-12-10 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog tiriamajam D. D. prieš 5 metus buvo diagnozuotas ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, stebėtas neadekvatus elgesys, keisti ritualai, tuo metu įtariamasis gydymo atsisakė. Išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad šiuo metu D. D. yra įtarus, nusiteikęs priešiškai, atsisako savanoriškai surinkti anamnestinius duomenis, visiškai nepaaiškina inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, veikai nėra kritiškas. Tai davė pagrindą suabejoti įtariamojo D. D. dabartinės psichinės sveikatos būkle bei jo gebėjimu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, bei prokurorui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės įtariamajam paskyrimo. 2015-01-07 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi D. D. tokia ekspertizė buvo paskirta, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi, turi būti vykdoma. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, 2015-01-28 apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria visiškai pagrįstai buvo patenkintas prokurorės prašymas ir įtariamasis D. D. ekspertizės atlikimui atiduotas į ekspertizės įstaigą. Aukštesniojo teismo vertinimu nėra jokio pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes tą rekomenduoja padaryti specialistai – teismo psichiatrai, o tokios ekspertizės neatlikus nebus galima išsklaidyti abejonių, ar iš tiesų įtariamajam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Įtariamojo gynėjas skunde neteisingai tvirtina, kad D. D. nėra įtrauktas į narkologinę ir psichiatrinę įstaigą bei registruotas psichikos sveikatos centre. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje yra 2014-09-05 medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog D. D. 2009 – 2010 m. gydėsi pas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro specialistus. Be to, iš byloje surinktų duomenų seka, kad šiuo metu įtariamojo elgesys nėra adekvatus. Pažyma apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus rodo, kad jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už vengimą pasitikrinti apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, yra baustas už keletą viešosios tvarkos pažeidimų (konfliktavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, bandė trenkti ar trenkė kitiems asmenims) bei girto pasirodymą viešoje vietoje. Tai sustiprina abejones dėl jo psichinės sveikatos būklės, o netaikant įtariamajam aptariamos procesinės prievartos priemonės – jo atidavimo į ekspertizės įstaigą, nebūtų realios galimybės atlikti teismo nutartimi paskirtos ekspertizės ir to išsiaiškinti.
Pažymėtina, jog vienas iš subjektyviųjų nusikalstamų veikų sudėties požymių yra asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, pakaltinamumas. BK 17 str. 1 d. yra numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Šio straipsnio 2 d. yra nurodyta, jog asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Taigi aplinkybė, ar asmuo pakaltinamas, yra ypatingai svarbi ir reikšminga sprendžiant jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą. Nepašalinus kilusių abejonių dėl asmens pakaltinamumo gali būti esmingai pažeidžiamos įtariamojo ar kaltinamojo teisės bei netinkamai taikomos materialinės bei procesinės teisės normos.
Pagaliau, atidavimas į ekspertizės įstaigą yra tik laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė, kol sveikatos priežiūros įstaiga atliks ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą pateiks prokurorui. Praktika rodo, kad ekspertizės atlikimui reikalingas įtariamojo stebėjimas realiai gali būti ir trumpesnis nei 1 mėnuo, ir tai sprendžia patys ekspertizę atliekantys specialistai. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartimi nustatytas 3 mėnesių terminas dar nereiškia, jog būtent tiek laiko įtariamasis ir bus laikomas ekspertinėje įstaigoje.
Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, todėl atiduodant D. D. į sveikatos priežiūros įstaigą BPK reikalavimai nebuvo pažeisti. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo D. D. gynėjo advokato Manvydo Šivicko skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. sausio 28 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.