- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2-14-664/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- V. S., A. J.
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams A. Š. ir V. I.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. S. ir A. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš bendraatsakovų V. S. ir A. J. solidariai 910 litų (263,55 Eur) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (72 Lt. (20,85 Eur) žyminio mokesčio bei 76,51 Eur kelionės išlaidų). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2013 m. liepos 4 d. dėl atsakovo A. J., kuris vairavo atsakovei V. S. priklausantį automobilį HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD PROBE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovą. AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“, vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 nuostatas (1.1. punktą) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją nukentėjusiajam asmeniui, išmokėdama 910,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas pagal minėtos sutarties 2.1.3. punktą AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ kompensavo šią išmoką, todėl prašo ją regreso tvarka priteisti iš atsakovės. Taip prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė V. S. nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad automobilis HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), praktiškai priklausė jos sūnui, kuris išvyko dirbti ir gyventi į Angliją, tačiau automobilis registruotas jos vardu. 2013 metais sūnus paskambino ir pasakė, kad automobilį automobilis HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis nori parduoti. Automobilį pasiėmė sūnaus svotas ir mašiną pardavė žmogui. Svotas atvažiavęs pasakė, jog mašinos pirkėjas atvyks ir tuomet bus galima sutvarkyti visus dokumentus dėl automobilio perregistravimo. Tačiau automobilio pirkėjas taip ir neatvyko. Tuomet šį automobilį pirmasis pirkėjas perpardavė A. J., kuris taip pat kelių dienų laikotarpyje turėjo atvykti pas V. S. sutvarkyti dokumentus ir perregistruoti automobilį, tačiau ir A. J. to nepadarė. Atsakovė nurodo, jog jos žiniomis sūnaus svotas (tai yra sūnaus žmonos tėvas) iš pradžių automobilį pardavė M. B., tačiau jo nei adreso, nei telefono nežinanti, o pastarasis pardavė A. J., tačiau oficialiai dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes automobilių pirkėjai neatvyko pas V. S. to padaryti, o jų duomenų atsakovė neturėjusi. Kadangi automobilį HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavinėjo ne ji, o sūnaus svotas, todėl ir jos teismui pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra V. S. parašo. Atsakovė nurodo, jog autoįvykyje ji nedalyvavo ir apie jį nieko nežinojo. Automobilis buvo perregistruotas VĮ „REGITRA“ Utenos filiale tik 2013 m. rugsėjo 4 d., dėl pirkėjo A. J. neteisėtų veiksmų, t.y. pastarojo nenoro sutvarkyti dokumentų. Taip pat atsakovė nurodo, jog ji kreipėsi į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą, kuriame pateikė pareiškimą dėl neteisėto asmens duomenų panaudojimo.
Atsakovas A. J. gavęs ieškininį pareiškimą ir jo priedus, per teisės aktų nustatyta terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Teismas, 2015 m. sausio 6 d. skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nurodė, jog šalių dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Informavus atsakovą apie tai, jog už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 3 d. nuostatomis gali būti paskirta bauda, atsakovas A. J. atvyko į 2015 m. vasario 5 d. teismo posėdį bei nurodė, jog kaltę pripažįsta ir ketina sumokėti visą žalą bei paprašė suteikti tam laiko. Atidėjus bylos nagrinėjimą ir paskyrus kitą teismo posėdį, 2015 m. vasario 19 d. 09 val. 00 min., atsakovas A. J. ne tik nepasinaudojo jam suteikta galimybę išspręsti ginčą taikiai, bet ir neatvyko į teismo posėdį. Duomenų apie neatvykimo priežastį nepateikė. Teismas skyrė kitą teismo posėdį, tačiau ir į 2015 m. kovo 2 d. 10 val. 00 min,. teismo posėdį atsakovas A. J. neatvyko (šaukimas jam įteiktas asmeniškai dviem adresais2015 m. vasario 23 d.), duomenų apie neatvykimo priežastis ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Šalys prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad V. S. nuosavybės teise įgijo automobilį HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pažyma Nr. (1.6)-S3-2375 apie transporto priemonių registraciją, kurioje nurodyta, kad šis automobilis 2008 m. gruodžio 6 d. įregistruotas atsakovės V. S. vardu, 2013 m. rugsėjo 4 d. deklaruotas minėto automobilio nuosavybės teisės perdavimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikoje (b.l. 5, 38-40). Remiantis 2013 m. liepos 4 d. eismo įvykio deklaracija 2013 m. liepos 4 d. dėl atsakovo A. J., kuris vairavo atsakovei V. S. priklausantį automobilį HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD PROBE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-8). 2013 m. liepos 16 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti eismo įvykio metu transporto priemonei FORD PROBE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai ir aprašytos remontuotinos detalės (b.l. 14-15, 16-17), apskaičiuota automobilio likutinė vertė – 1.700 (b.l. 21). AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“, vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 nuostatas (1.1. punktą) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį (b.l. 22) ir atlygino ją nukentėjusiajam asmeniui, išmokėdama 910,00 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 23). Kadangi automobilis HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovą. Ieškovas pagal minėtos sutarties 2.1.3. punktą AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ kompensavo šią išmoką (b.l. 24). 2014 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę, kreipėsi į A. J. su pretenzija Nr. S-1268-(4.11.) dėl autoįvykio metu nukentėjusiajam asmeniui sumokėtos 910 Lt sumos išieškojimo (b.l. 54), o 2014 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę, kreipėsi į V. S. su pretenzija Nr. S-3676-(4.11.) dėl autoįvykio metu nukentėjusiajam asmeniui sumokėtos 910 Lt sumos išieškojimo (b.l. 25). Atsakovė V. S. pateikė 2013 m. liepos 2 d. 14:00 val. sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodoma, jog A. J. (pirkėjas) iš V. S. (pardavėjo) pirko automobilį HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 100 litų. Sutartyje yra A. J. parašas, tačiau grafoje „transporto priemonę pardavė“ nėra V. S. parašo (b.l. 36). Už ieškinio pateikimą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo 72 Lt. (20,85 Eur) žyminio mokesčio (b.l. 3). Taip pat ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė keturis prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atvykstant į teismo posėdžius, kompensavimo: 2015-01-19 prašymas Nr. S-536-(4.11.) – 18,80 Eur sumai (b.l. 68-73), 2015-02-04 - prašymas Nr. S-1288-(4.11.) – 18,41 Eur sumai (b.l. 82-87), 2015-02-20 prašymas Nr. S-1837-(4.11.) – 19,16 Eur sumai (b.l. 105-110) ir 2015-02-27 prašymas Nr. S-2179-(4.11.) – 20,14 Eur sumai (b.l. 112-117).
Byloje nėra ginčo, kad 2013 m. liepos 4 d. dėl atsakovas A. J., vairuodamas automobilį HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD PROBE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tai yra nustatyta, jog eismo įvykio dieną, tai yra 2013 m. liepos 4 d., transporto priemonę valdė atsakovas A. J., o vadovaujantis VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pažyma Nr. (1.6)-S3-2375, automobilis HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei V. S. (nuo 2008 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. įregistruotas atsakovės V. S. vardu). Eismo įvykio metu transporto priemonė HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas atlygino eismo įvykio metu padarytą 910 Lt žalą. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Byloje nėra ginčo dėl reikalavimo dydžio ir dėl to, jog tiesiogiai už padarytą žalą atsakingas automobilį vairavęs ir eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. J..
Byloje kyla ginčas dėl atsakingo asmens už pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) ir Draudimo įstatymas(toliau – ir DĮ) taikomi kaip lex generalis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).
Civilinės atsakomybės draudimo tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. Šiame kontekste TPVCAPDĮ ypatumas – įstatymų leidėjas tokiam draudimui suteikia privalomąjį pobūdį. Draudėjai negali pasirinkti, sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar ne. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-325/2010).
Jau buvo minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Ieškovas pareikalavo iš atsakovų atlyginti minėtą išmokėtą sumą, t.y. iš atsakovo V. S. kaip iš transporto priemonės valdytojo, o iš atsakovo A. J. kaip iš naudotojo, tačiau atsakovai žalos neatlygino, todėl ieškovas pareiškė ieškinį.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reguliavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, šioje byloje svarbu nustatyti kokie santykiai buvo tarp asmens, nurodyto savininku registre ir įvykį padariusio asmens, ar taikytina solidari atsakomybė, ar ne.
Atsakovė V. S. nurodo, jog iki eismo įvykio, tai yra iki 2013 m. liepos 4 d., ji pardavė jos vardu VĮ „Regitra“ įregistruotą automobilį HONDA ACCORD, todėl ji neturėjo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nėra atsakinga dėl ieškovo eismo įvykio metu nukentėjusiajai išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
Atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio eismo įvykio metu nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Sandorio šalies įtraukimas į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu (atsakovu ar trečiuoju asmeniu) yra būtinas, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V.D.. ir kt., bylos Nr. 3K-7-300/2010).
Teismui pateiktame atsiliepime atsakovė V. S. nurodė, jog 2013 m. liepos 2 d. automobilį HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji pardavė atsakovui A. J. ir kaip įrodymą pateikė teismui 2013 m. liepos 2 d. 14:00 val. sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodoma, jog A. J. (pirkėjas) iš V. S. (pardavėjo) pirko automobilį HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 100 litų. Sutartyje yra A. J. parašas, tačiau grafoje „transporto priemonę pardavė“ nėra V. S. parašo (b.l. 36). Bylos nagrinėjimo teisme metu, tikslinant pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovė V. S. pakeitė parodymus ir nurodė, jog sūnaus svotas (tai yra sūnaus žmonos tėvas, kurio duomenų teismui atsakovė nepateikė) iš pradžių automobilį pardavė M. B., tačiau jo nei adreso, nei telefono nežinanti, o pastarasis pardavė A. J., tačiau oficialiai dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes automobilių pirkėjai kaip žadėję neatvyko pas V. S. to padaryti, o jų duomenų atsakovė neturėjusi. Atsakovė V. S. nurodo, jog ji nedalyvavo automobilio pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo ir pirkimo-pardavimo sutarties surašymo metu, todėl nieko apie sutarties sudarymo aplinkybes (vietą, laiką, datą) ji pasakyti negalinti, dėl tos pačios priežasties ant minėto dokumento nėra ir jos parašo.
Teismas konstatuoja, jog teismui pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, neatitinkanti teisės aktų numatytų formai ir turiniui keliamų reikalavimų: joje nėra šalių parašų, atsakovė nurodo, nedalyvavusi sudarant minėtą sandorį, jo sudarymo aplinkybių paaiškinti negali (negali paaiškinti nei kada, nei kas surašė minėtą dokumentą, kada automobilis buvo parduotas M. B., o kada M. B. pardavė A. J.), be atsižvelgtina į tai, jog pačios atsakovės parodymais faktiškai jos vardu registruotas automobilis HONDA ACCORD buvo parduotas ne atsakovui A. J., o M. B., o jau pastarasis pardavė automobilį A. J., šis dokumentas (pirkimo-pardavimo sutartis) teismo negali būti vertinamas kaip automobilio HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimą-pardavimą patvirtinančiu įrodymu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), pakankamu išvadai, jog eismo įvykio metu automobilio savininku buvo ne V. S., o kitas asmuo, padaryti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad, vykstant procesui, šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo. Nagrinėjant šį ginčą teisme ir atsakovei nurodžius aplinkybę, kad automobilį pardavinėjo sūnaus svotas (duomenų nepateikė) ir iš pradžių jis buvo parduotas M. B. (duomenų nepateikta, pardavimo laikas nežinomas), o jau pastarasis atsakovės nepatikslintu laiku pardavė eismo įvykio kaltininkui atsakovui A. J., teismas, atidėjo bylos nagrinėjimą ir sudarė atsakovei galimybę prašyti apklausti asmenį pardavusį jos vardu registruotą automobilį (atsakovės įvardinamą kaip sūnaus svotą) bei automobilį pirkusį, o vėliau pardavusį M. B. teismo posėdyje kaip liudytojus, atsakovei to nepadarius, teismas jau kitame teismo posėdyje vėl atidėjo bylos nagrinėjimą ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 161 straipsnio nuostatomis (matydamas, jog atsakovė nesugeba tinkamai ginti savo teisių) pasiūlė atsakovei V. S. pasirūpinti atstovavimu, tačiau atsakovė šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Atsakovė V. S. nesiėmė priemonių, kad minėti asmenys būtų apklausti teisme bent kaip liudytojai, neprašė pirmojo automobilio pirkėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, bei teismui nurodė, jog kvalifikuotos teisininko pagalba jai nereikalinga.
Teismas pažymi, jog atsakovė V. S., būdama registre įregistruoto automobilio savininke, siekdama savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo Biurui perkelti kitam asmeniui, turėjo galimybe pasinaudoti kvalifikuota advokato teisine pagalba, galėjo prašyti teismo apklausti automobilį pardavusį asmenį ir jį pirkusį M. B., įtraukti juos į bylos nagrinėjimą, ir turėjo pareigą pateikti tinkamus, objektyvius, automobilio pirkimą-pardavimą patvirtinančius įrodymus. Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi atsakovė V. S., teisiškai būdama automobilio savininke, neturėjo teisės leisti naudotis automobiliu kitiems asmenims, nes šis nebuvo apdraustas. Leisdama naudotis tokiu automobiliu, nepasidomėdama ir nepasirūpindama, kad automobilis būtų apdraustas, atsakovė pažeidė Įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu savo elgesiu padarė neteisėtus veiksmus (šiuo atveju Biuro atžvilgiu).
Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja jog ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys, kuriuo prašoma solidariai priteisti iš teisėto automobilio valdytojo atsakovo A. J., atsakingo už eismo įvykį ir registre automobilio savininke įregistruotos atsakovės V. S., neįvykdžiusios pareigos apdrausti ginčo automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Biurui dėl šiuo automobiliu padarytos žalos jo išmokėtą draudimo išmokos sumą (Įstatymo 4 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis) yra pagrįstas, todėl tenkintinas. ir iš atsakovų V. S. ir A. J. solidariai ieškovui priteistina 910 litų (263,55 Eur) nuostolių atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovų V. S. ir A. J. priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalis, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 72 Lt. (20,85 Eur) žyminio mokesčio (b.l. 3) bei patirtos kelionės išlaidos : 76,51 Eur (b.l. 68-73, 82-87, 105-110, 112-117). Bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo.
Ieškinį patenkinus iš atsakovų A. J. ir V. S. lygiomis dalimis priteistinos pašto išlaidos valstybei – 18,09 Eur (b. l. 01; Civilinio proceso kodekso 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti solidariai iš A. J. ir V. S. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 263,55 Eur (910 Lt.) (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 55 ct) nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 263,55 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme - 2014 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško vykdymo.
Priteisti iš A. J. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 48,68 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 68 ct), o valstybės naudai 9,05 Eur (devynis eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. S. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 48,68 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 68 ct), o valstybės naudai 9,05 Eur (devynis eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.