Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-64/2009 m.

Teisėja Daiva Šabanskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.3.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2009 m. birželio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 10 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. J. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 10 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 16 d., apie 10 val., būdamas A. Ž. name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo kambaryje buvusio stalo pagrobė svetimą A. Ž. nedidelės vertės turtą: 239 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2310“, su jame buvusia 20 Lt vertės „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, tuo nukentėjusiajam A. Ž. padarė 259 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2008 m. rugsėjo 11 d., apie 15:50 val., per neužrakintas duris įsibrovė į patalpą – I. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur nuo kambaryje buvusio stalelio pagrobė svetimą I. Š. turtą: 160 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“, su 20 Lt vertės „Ežio“ SIM kortele, bei 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, su 5 Lt vertės „Ežio“ SIM kortele, tuo nukentėjusiajai I. Š. padarė 285 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo S. J. veikas. Skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti, nes jis nusikalstamų veikų nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl S. J. kaltės

Nuteistasis S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu teigė nusikalstamų veikų nedaręs, nukentėjusiųjų nepažįstąs, kaltinime nurodytais adresais įvykių metu nėra buvęs, jo alibi dėl vagystės iš I. Š. gali patvirtinti liudytojas V. L.. Tačiau nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir skundžiamame nuosprendyje teismo sprendimas dėl S. J. kaltės išsamiai motyvuotas.

Byloje nukentėjusiąja pripažinta I. Š. parodė, kad išgirdusi, jog atsidarė durys, bet niekam neatėjus, nuėjo pažiūrėti ir pastebėjo praviras savo buto duris ir laiptais nulipantį vyriškį, ir iš karto po to pasigedo bute prieškambaryje ant staliuko buvusių dviejų telefonų, todėl jai kilo mintis, kad ant laiptų matytas vyriškis ir pavogė jos telefonus, ji puolė ieškoti to vyriškio. Nors minėto vyriškio nukentėjusioji I. Š. nerado, tačiau asmens parodymo atpažinti metu I. Š. S. J. atpažino iš aprangos ir balso. Šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju pripažintas A. Ž. parodė, kad pas jį į namus kelių dienų bėgyje buvo atėjęs tas pats vyriškis, kuris prisistatė S. J. ir kad yra V. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, tėvas ir po šio vyriškio paskutinio apsilankymo bute nukentėjusysis pasigedo mobiliojo ryšio telefono. Tokius parodymus nukentėjusysis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusiojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, patvirtino liudytoja E. K.. Minėta liudytoja parodė, kad 2008 m., galėjo būti rugsėjo mėn., tikslios datos neatsimena, į namus (duomenys neskelbtini), atėjo vyriškis, kuris prisistatė S. J. ir esantis V. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, tėvas, nuteistasis paklausė, kur yra V. gatvė; po kelių dienų, jai būnant Šiauliuose, negalėjo prisiskambinti į A. Ž. mobiliojo ryšio telefoną, nes telefonas buvo išjungtas, o grįžusi sužinojo, kad buvo atėjęs tas pats žmogus, kuris buvo vakar ir klausė gatvės, kad būtent tas pats vyriškis paėmė nuo staliuko telefoną. Liudytoja E. K. nuteistąjį, kaip asmenį, apie kurį apklausos metu davė parodymus ir kuris buvo atėjęs į namus, prisistatė S. J., V. V. tėvu, bei kuris kitą dieną atėjęs pavogė A. Ž. telefoną atpažino pagal veido formą, praplikimą, akis, nosį, lūpas (b.l. 28-29, t. 1). Taip pat tiek nukentėjusysis A. Ž. ir liudytoja E. K. parodė, kad tą dieną daugiau kitų svetimų asmenų nebuvo atėję. Kaip ir pats nuteistasis paaiškino, jis nukentėjusiųjų ir liudytojos E. K. anksčiau nepažinojo, jokių asmeniškumų neturi, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų I. Š., A. Ž. bei liudytojos E. K. parodymais, jog būtent nuteistasis S. J. buvo atėjęs į jų namus ir pavogė mobiliojo ryšio telefonus.

Byloje liudytojais apklausti liudytojai V. B. ir A. K. parodė, kad būtent nuteistasis S. J. jiems siūlė pirkti du mobiliojo ryšio telefonus. Iš liudytojo V. B. policijos pareigūnai paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kurį pavogė nuteistasis. Šie teisiamajame posėdyje ištirti liudytojų parodymai patvirtina, jog iš karto po nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis pavogtus mobiliojo ryšio telefonus siūlė pirkti savo pažįstamiems.

Kaip asmenį, galintį patvirtinti jo nekaltumą, nuteistasis nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustą V. L., tačiau šis liudytojas parodė, kad asmens, vardu S. J. nepažįsta, toks asmuo pas jį nesilankė. Teismo posėdyje nuteistasis negalėjo paaiškinti, kodėl V. L. parodė, kad jo nepažįsta. Kadangi byloje nėra duomenų, o ir pats nuteistasis nenurodė konkrečių duomenų, paneigiančių byloje surinktus įrodymus, todėl pagrįstai S. J. parodymai vertinti kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonus iš nukentėjusiųjų A. Ž. ir I. Š. pavogė būtent nuteistasis S. J.. Taigi, nėra pagrindo, skundžiamo nuosprendžio naikinti ir nuteistąjį išteisinti.

Taip pat pastebėtina, kad teismas nenustatė, kad baudžiamoji byla nuteistojo atžvilgiu būtų sufabrikuota, dėl konkrečių atliktų procesinių veiksmų, buvo galimybė pateikti skundus atliekant ikiteisminį tyrimą, pareikšti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau nuteistasis S. J. jam suteiktomis teisėmis baigiant ikiteisminį tyrimą nepasinaudojo, o kitų duomenų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžio atmesti.