Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-19 · Administracinė byla Nr. I-4992-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
I-4992-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07893-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
Z. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4992-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-07893-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Vilniaus apygardos teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Vilniaus apygardos teismo solidariai 39 421,14 Lt neišmokėtą atlyginimo dalį dirbant teisėjo pareigose laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-03-28.

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo teisėju dirbo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-03-28. Teigia, kad jo teisės ir interesai buvo pažeisti, nes Lietuvos Respublikos Seimui 2009 metais priėmus įstatymų, reglamentuojančių teisėjų atlyginimą, pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2009-05-01, buvo nepagrįstai ir neteisėtai sumažintas atlyginimas ir dėl to buvo neišmokėta dalis priklausančio teisėjo atlyginimo.

Teisėjų atlyginimas susideda iš 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio (Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 str. 2, 3 d.). Teisėjų pareiginės algos koeficientas yra nustatytas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje. Mano, kad teisėjų pareiginės algos koeficientai sumažinti neteisėtai.

Teisėjų atlyginimams apskaičiuoti taikomi pareiginės algos koeficientai 2009 metais buvo mažinami du karius, o sumažinti pareiginės algos koeficientai taikomi visą laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30. Pirmą kartą teisėjų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti nuo 2009-05-01. Dėl to apygardos teismo teisėjo pareiginė alga sumažėjo nuo 8 170 Lt (475 Lt x 17,2) iki 7 191,5 Lt (475 Lt x 15,14) per mėnesį ir dėl to šiuo laikotarpiu buvo mokama tik 88 proc. (t. y. 15,14/17,2* 100) jam priklausančio atlyginimo.

Antrą kartą teisėjų atlyginimai buvo sumažinti nuo 2009-08-01 sumažinus tiek bazinį dydį nuo 475 Lt iki 450 Lt, tiek ir teisėjų pareiginės algos koeficientus. Dėl to apygardos teismo teisėjo pareiginė alga papildomai sumažėjo nuo 7 191,5 Lt (475 Lt x 15,14) iki 6 300 Lt (450 Lt x 14) per mėnesį, t.y. 12,4 procentų. Vien dėl pareiginės algos koeficientų sumažinimo, įskaitant pirmą koeficientų sumažinimą, nuo 2009-08-01 buvo mokama tik 81,4 proc. (t.y. 14/17,2*100) pareiškėjui priklausančio atlyginimo.

Vadinasi laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-03-28 pareiginė alga buvo sumažinta 24,4 procentų: nuo 8 428 Lt (490 Lt x 17,2) iki 6 300 Lt (450 Lt x 14) per mėnesį. Vien tik dėl teisėjų pareiginės algos koeficientų sumažinimo nurodytu laikotarpiu pareiškėjo pareiginė alga mažėjo 19,5 proc. ( t. y. 12 + 7,5). Dėl nurodytų priežasčių išmokėta tik 88 proc. jam priklausančio atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 ir tik 81,4 proc. priklausančio atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-03-28.

Pažymėjo, kad mažėjant pareiginės algos koeficientams (pareiginei algai), taip pat proporcingai mažėjo priedas už ištarnautus valstybei metus ir kitų socialinių išmokų dydžiai. Skundą teikia dėl neteisėto ir nepagrįsto atlyginimo sumažinimo, kiek jis buvo sumažintas dėl to, kad nuo 2009-05-01 iki 2011-03-28 atlyginimo apskaičiavimui buvo taikomi sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriais buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Remdamasis Konstitucinio Teismo doktrina teigia, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata - atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas suponuoja, kad tokiais atvejais, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė, finansinė būklė ir įstatymų leidėjas nusprendžia pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį yra nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, t. y. priima sprendimą mažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimą už darbą, sumažinti atlyginimai gali būti mokami tik laikinai, t.y. tol, kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija. Nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje nustatyti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimų dydžiai.

Nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį prašo priteisti už 1 metus 10 mėnesių 28 dienas. Mano, kad termino kreiptis į teismą nepraleido, tačiau jeigu teismas būtų tos nuomonės, jog terminas vis tik praleistas, prašo jį atnaujinti, nes atsižvelgiant į tai, kad jam žinant, jog Teisėjų taryba, Lietuvos teisėjų asociacija vedė įvairaus pobūdžio derybas su Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės kompetetingais asmenimis dėl teisėjų atlyginimo dydžio atstatymo, tikėjosi, kad teisėjų atlyginimo sumažinimo ir jo kompensavimo klausimas bus išspręstas administracine tvarka, ir tik supratęs, jog tokiais būdais šis klausimas teisėjų naudai nebus išspręstas, turi kreiptis į teismą

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovė Teisingumo ministerija su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 18-20) nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas šį Konstitucinio Teismo nutarimą, 2013-09-19 priėmė įstatymą Nr. XII-523 (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. 2013-09-28 įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigą nustatyti kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti pareiškėjų reikalaujamą sumą. Šis įstatymas yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas, taigi, įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą. Prievolės, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimą tenkinti teismine tvarka.

Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20105-905/2013 ir 2013-09-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20412-905/2013 paskyrė teismo ekspertizę. Šių bylų faktinės aplinkybės yra analogiškos šiai bylai. Ekspertizė bus atliekama siekiant nustatyti finansinę, ekonominę valstybės padėtį 2009 - 2012 metais, jos išvados turės reikšmės ir šioje byloje, todėl prašo sustabdyti šią administracinę bylą iki bus atlikta ekspertizė civilinėse bylose Nr. 2-20105-905/2013 ir Nr. 2-20412-905/2013.

Pažymėjo, kad valstybė pastoviai susiduria su objektyviais ekonominio pobūdžio sunkumais. Vykdant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, valstybė privalės skirti didelę lėšų sumą kompensuoti sumažintus atlyginimus ne tik teisėjams, bet ir kitiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams. Dėl šios priežasties, jeigu teismas patenkintų pareiškėjų reikalavimą, prašo teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamojoje byloje atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime (b. l. 15-17) reikalavimo daliai dėl teisėjo atlyginimo dalies, neišmokėtos laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-10-17, priteisimo prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu atmesti nurodytą reikalavimo dalį, o kitą pareiškėjo reikalavimo dalį išspręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad pareiškėjas prašo priteisti teisėjo atlyginimo dalį, neišmokėtą laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-03-28, kas sudaro pagrindą teigti, jog ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui pareikšti prasidėjo ne vėliau kaip 2009-05-01, todėl praleido ieškinio senaties terminą. Mano, kad nurodytos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nesudaro pagrindo jį atnaujinti, nes jos atsirado ne anksčiau kaip 2013-07-01, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje priėmė nutarimą, kitaip tariant, atsirado tada, kai pareiškėjas jau buvo praleidęs ieškinio senaties terminą pastarojo reikalavimui pareikšti.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą joms pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies

Šioje byloje pareiškėjas ginčą kelia dėl teisėjo darbo užmokesčio sumažinimo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-03-28, kai jis dirbo Vilniaus apygardos teismo teisėju.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 m. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis buvo sumažintas (iki 2009-12-31 buvo 490 Lt) nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 – 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 dar kartą sumažintas iki 450 Lt. Pareiginės algos bazinis dydis 2011 - 2013 m. išliko 450 Lt dydžio.

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-04-30) apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 17,2. 2009-04-28 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-235 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-01) pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai – 15,14. 2009-07-17 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-362 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-01) buvo pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 14, t. y. papildomai buvo du kartus sumažinti pareiginės algos koeficientai.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-04-28 redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 2 straipsnis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimo galia išimtiniais atvejais gali būti nukreipta ir į pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai teisės akto (jo dalies) taikymo padarinius, atsiradusius iki Konstituciniam Teismui priimant sprendimą, kad šis teisės aktas, jo dalis prieštarauja Konstitucijai (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-2047/2013).

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi. Esant šiai situacijai pareiškėjas įgijo teisę į darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų pareiginės algos koeficientų taikymo, priteisimą.

Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo projekto dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucijos 6 straipsnį, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2005-02-07, 2004-12-29 nutarimai). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė (Konstitucinio Teismo 2006-12-06 nutarimas). Pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priėmimo. Pareiškėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą iki bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Pareiškėjo pažeistų teisių gynimą pavedus įstatymų leidėjo valiai, susidarytų prielaidos teisinėje valstybėje netoleruotinai situacijai, kai įstatymų leidėjui pažeidus asmenų teises, šių teisių gynimas priklausytų išimtinai nuo to paties įstatymų leidėjo valios. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, jam nepagrįstai sumažinus teisėjo atlyginimą, kas vėliau buvo pripažinta prieštaraujančiu Konstitucijai. Būtent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiškėjui palankų sprendimą, kadangi jis, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, į teismą galėjo kreiptis iš esmės bet kada, t. y. nelaukdamas, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmą. Priešingas situacijos vertinimas ne tik prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situaciją pareiškėjui, kuris nebūtų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos.

Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalis nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 str.). Pagal Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1,2 dalys). Šiuo atveju atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2013-12-17 (b. l. 1-7).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir esant atsakovių reikalavimui taikyti ieškinio senatį, reikalavimams dėl neišmokėtos teisėjų atlyginimo dalies, susidariusios laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-12-17, taikytinas ieškinio senaties terminas. Pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-12-17 atmestinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies pagrindu. Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę į atlyginimo nepriemokos dalį, atsiradusią nuo 2010-12-17, t. y. turi teisę į atlyginimo skirtumą, susidariusį mokant darbo užmokestį už 2010 m. gruodžio - 2011 m. kovo mėn.

Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo pateiktais paskaičiavimais, todėl pagal pateiktą pažymą nustatyta, kad pareiškėjui Z. B. 2010 m. gruodžio mėn. - 2011m. kovo mėn. dėl taikyto teisėjų pareiginės algos koeficiento – 14, susidarė 10 575,47 Lt (49045,02 Lt - 38469,55 Lt) darbo užmokesčio skirtumas (b. l. 9).

Nurodytos neišmokėto teisėjo atlyginimo sumos priteistinos iš Lietuvos valstybės.

Atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi dėl objektyvių priežasčių negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. ABTĮ 85¹ straipsnis nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. 2014 m. valstybės biudžete šiuo metu tokio pobūdžio išlaidos nėra numatytos, todėl teismas sprendžia, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą 2015 m. biudžetiniams metams.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p. ir 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Z. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti Z. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 10 575,47 Lt (dešimt tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt penkių tūkstančių ir keturiasdešimt septynių centų) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią 2010 m. gruodžio mėn. - 2011 m. kovo mėn.

Priteistų neišmokėto atlyginimo dalių sumos nurodytos neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.

Sprendimo vykdymą atidėti 2015 biudžetiniams metams.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas