- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 1-1105-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35271-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- D. K., T. V.
- Nukentėjusysis
- M. G., E. S.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
nukentėjusiesiems M. G., E. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turimais duomenimis praeityje neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje,
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turimais duomenimis praeityje teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų, dirbant po 20 valandų per mėnesį visuomenes labui, bausmė;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. 2018 m. liepos 23 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,16 promilių girtumas), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiesiems patruliams M. G. ir E. S. atvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo bute, (duomenys neskelbtini), duris atidarius T. V. ir jam šaukiantis pagalbos, išėjusi iš buto, rankomis sugriebė už policijos pareigūno M. G. liemenės, traukdama jį nuo T. V., ir kumščiu trenkė policijos pareigūnui M. G. į kaklą, sukeldama jam fizinį skausmą, ir nuo šio smūgio policijos pareigūnas prarado pusiausvyrą bei atsitrenkė į sieną, nuo ko buvo padarytas dešinio dilbio audinių patinimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu ji pasipriešino valstybės tarnautojui M. G.. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
T. V. 2018 m. liepos 23 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 promilių girtumas), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiesiems patruliams M. G. ir E. S. atvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo bute, (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus prisistatyti bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atsisakė pateikti dokumentą, ranka pastūmė vyriausiąjį patrulį M. G. į krūtinės sritį ir bandė pasišalinti į butą, po ko policijos pareigūnams M. G. ir E. S. pastarąjį ištraukus į laiptinę ir pareikalavus nesipriešinti, jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, ranka suduodamas E. S. į kaktą, sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu T. V. pasipriešino valstybės tarnautojams M. G. ir E. S.. Šiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamoji D. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji buvo pas T. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jie buvo penkiese: ji, grįžęs draugas E. iš Norvegijos, kaimynė G., kurios pavardės nežino, T. ir jo žmona. Jie tuomet vartojo alkoholį, bendravo. E. negėrė. Televizorius veikė negarsiai, muzikos nebuvo. ir E. garsiakalbiai, ji juos tildė. Langas buvo atidarytas, nes buvo vasara. Negalėjo pasakyti, ar daug laiko praėjo nuo jų pradėjimo vartoti alkoholį iki policijos atvykimo, nes ji nematė, kada policijos pareigūnai atėjo. Ji tą vakarą vartojo alų ir vyną. Jie vartojo alkoholį kažkur nuo pietų. Nors jai buvo nustatytas 2.16 promilių neblaivumas, tačiau ji viską prisimena. Kai policijos pareigūnai atvažiavo, ji buvo tualete, todėl nematė, kas pareigūnams atidarė buto duris ir kaip į butą užėjo policijos pareigūnai. Ji iš pradžių buvo vonioje, vėliau nuėjo į tualetą. Tualetas ir vonia nuo kambario, kuriame buvo T., buvo apie metrą atstumu. Ji tualete, kiek pamena, užtruko mažiau nei 10 minučių. Viskas vyko greitai, ji, būdama bute, išgirdo T., kuris buvo laiptinėje, šauksmą „žmonės gelbėkit, D. gelbėk“. Kaltinamoji nurodė, kad ji pareigūnų bute nematė. Ji, išgirdusi jo šauksmą, išėjo viena, T. žmona jau miegojo ir neišėjo. Ji, atidariusi duris, neišėjusi iš buto, net slenksčio neperžengusi, ramiai paklausė „Vyrai, ką jūs darote? Kas čia vyksta?“, nes pamatė, kad du pareigūnai spardo T., kuriam buvo surakintos rankos, nors antrankių ir nematė, ir jis gulėjo ant laiptų, nugara ant žemės, veidu į viršų. Jis gulėjo ant antro, trečio laipto, kylant į viršų. Ji tik norėjo apginti T., tačiau iš karto po jos klausimų jos atžvilgiu buvo panaudotos dujos ir „TASERIS“. Ji matė, kaip jos atžvilgiu panaudojamos dujos, tačiau nematė, kaip jos atžvilgiu panaudojamas „TASERIS“. Prieš panaudojant spec. priemones jos atžvilgiu, nebuvo jokių jos veiksmų. Fizinio kontakto su pareigūnu taip pat nebuvo. Ji nurodė, kad ji nestūmė pareigūnų nuo T. V., ji net neišėjo į laiptinę, ji neišėjo iš kambario. Ji pareigūno nestūmė ir už liemenės nebuvo suėmusi. T. V. šaukėsi pagalbos, šaukė „žmonės padėkite, D. padėk“. Ji viso veiksmo nuo pradžių nematė, o atidariusi duris pamatė, kaip šie du policijos pareigūnai spardė gulintį T., kuris buvo galimai surakintomis rankomis už nugaros. Atstumas tarp durų, kur ji stovėjo, ir tos vietos, kur buvo pareigūnai, buvo gal apie pusę metro. Pareigūnai į jos klausimą kaip ir nieko neatsakė, nežino, ar pareigūnai nutraukė savo veiksmus. Negalėjo pasakyti, gal ji ir griebė už liemenės pareigūnui, tačiau nuskriausti jo negalėjo, nes jis vilkėjo neperšaunamą liemenę. Nurodė, kad pareigūno netraukė nuo T. V.. Ji viso veiksmo metu stovėjo buto teritorijoje. Jos atžvilgiu buvo panaudotos dujos, „TASERIS“, o po „TASERIO“ panaudojimo ji bute nuskrido į kitą koridoriaus galą, jai atrodė, kad ją nušovė. Vėliau ją surakino ir išvedė. T. taip pat išvedė, tačiau basą. Ji tik nuovadoje pamatė, kad pas ją kaule įstrigusios dvi adatos. Tuomet jai pasakė, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas „TASERIS“. Ji neįsivaizduoja, kodėl jos atžvilgiu buvo panaudotos dujos ir elektrošokas. Ji šiuo metu turi problemų su stuburu, negali dirbti fizinio darbo. Ji ir T. nuovadoje buvo po 21.10 val. ar 21.12 val., o pareigūnai rašo, kad iškvietimas buvo apie 21.30 val. Ji negirdėjo, kad policijos pareigūnai būtų sakę T. „Nesipriešink, rankas už nugaros sudėk“, to nematė. Su pareikštais civiliniais ieškiniais visiškai nesutinka, nes ji nesijaučia kalta, ji pareigūnų nenuskriaudė. Iki šio įvykio ji šių pareigūnų nepažinojo. Kai pareigūnai spardė T., jie (pareigūnai) buvo dviese, tačiau jų nematė, nes jai iškart buvo papurkštos dujos, jos atžvilgiu panaudotas „TASERIS“. Vėliau atvažiavo kiti pareigūnai, buvo atvykę trys ar keturi ekipažai. Ar pareigūnai nukentėjo nuo jai purkštų dujų, ji nežino. Ji niekur nesikreipė dėl jos atžvilgiu pareigūnų panaudotų neteisėtų veiksmų (b. l. 153-156).
Kaltinamasis T. V. teismo posėdžio metu savo kaltę neigė ir parodė, kad kažkas iškvietė policiją dėl triukšmo. Jis su D. gėrė, E. negėrė, nes jis negeria. Alkoholis buvo vartojamas bute. Kaltinamasis tą vakarą išgėrė alaus, vyno. Jie sėdėjo nuo 12 val. Nors jam buvo nustatytas girtumas, tačiau jis viską puikiai prisimena. Jie visi buvo garsiakalbiai. Policijos pareigūnai atvyko apie 20.30 val. Jis įleido policijos pareigūnus į butą, kurie pasakė, kad atvyko dėl triukšmo. Į butą pirmas užėjo pareigūnas M. G.. Kaltinamasis parodė, kad jokio triukšmo nėra, muzikos nebuvo, veikė tik televizorius. Pareigūnas M. G. pareikalavo jo asmens dokumento, jis jam parodė pasą, kuris buvo nebegaliojantis. Pareigūnui užteko šio dokumento. Kaltinamasis bute kalbėjosi su pareigūnu M.. Kad jie garsiai kalbėjosi, atsiprašė, nors dar nebuvo 21.00 val. Tačiau parodžius, kad nėra triukšmaujama, pareigūnas pasakė, kad kaltinamasis važiuos su pareigūnais kartu. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad nėra tam reikalo. Kitas pareigūnas užėjo į butą vėliau. Buvo išsikviesta pagalba pastiprinimui. Po kažkiek laiko atvyko pastiprinimas, atėjo du pareigūnai, vėliau dar keturi. M. G. iškvietė pagalbą gal todėl, kad jis bijojo, jog kaltinamasis gali jį sumušti, nors jis ir buvo neblaivus, tačiau nebuvo agresyvus. Kaltinamasis nurodė, kad jis praeityje buvo teistas už psichologinio smurto vartojimą žmonos atžvilgiu būnant neblaiviam, tačiau pažymėjo, jog būdamas neblaivus, jis nebūna agresyvus. Kad policijos pareigūnas kvietė pagalbą, kaltinamasis girdėjo, nes pagalbą kvietė per radijo stotelę. Gal po 10-15 min. atvyko pastiprinimas. Pradėjo kaltinamąjį tempti iš kambario. Už marškinių iš buto jį ištempė antro ekipažo pareigūnas. Kol atvyko pastiprinimas, kaltinamasis sėdėjo kambaryje. Nežino, ką tuo metu veikė pareigūnas M. G., nes jis buvo išėjęs. Išėjus M. G., buto durys nebuvo užrakintos. Pareigūno, kuris tempė jį už marškinių ir ištempė į laiptinę, teismo posėdžio metu nebuvo (tai ne M. G. ir ne E. S.). Pareigūnas buvo aukštesnis ir stambesnis. Minėtas pareigūnas ištempė kaltinamąjį iš buto į laiptinę, kurioje buvo dar policijos pareigūnas M., kurį kaltinamasis matė, o kito pareigūno – E. S., jis nematė. Jis pareigūno M. G. negalėjo pastumti, nes jam antrankiai buvo uždėti. Jis nežino, kodėl jį ištempė iš buto, pareigūnai, kurie jį ištempė, kalbėjo nelietuviškai. Nurodė, kad su pareigūnais M. G. ir E. S. fizinio kontakto nebuvo. Kaltinamojo atžvilgiu buvo panaudotos dujos prie durų, jam surakino rankas laiptinėje ir pradėjo jį ten (laiptinėje) spardyti. Kas konkrečiai jį spardė, jis nematė. Antrankius jam uždėjo didelis, stambus pareigūnas jam (kaltinamajam) stovint. Su stambesniu pareigūnu pirmas kontaktas buvo tuomet, kai kaltinamajam jis dėjo antrankius. Kaltinamąjį pradėjo spardyti, tuomet jis pradėjo šauktis pagalbos, šaukė „Žmonės gelbėkite, kaimynai“ ir D. išėjo. Daugiau kaimynų neatėjo, nes viename bute nieko nėra, o kitame bute pensininkė. Žmona miegojo kitame kambaryje, bet ji jo negirdėjo. Paskui ji atsikėlė, tačiau tai buvo tada, kai pareigūnai atvažiavo paimti jo batų, nes jį išvežė basą. Kaltinamasis nematė D., nes jam papurškė ašarinių dujų, tačiau jis ją girdėjo. Jis ją pažino iš balso, kai ji sakė „Vyrai ką darote?“. Kaltinamąjį nuvertė ant laiptų, kas nuvertė – nežino, jis gavo ašarinių dujų į akis, kas jam purškė dujas – nežino. Kas vyko toliau, jis nematė, tik girdėjo. Taip pat dar išgirdo, kai ji gavo iš „TAZERIO“, tačiau tuo momentu jis to nesuvokė. Kaltinamasis nurodė, kad, jei gaunama ašarinių dujų, gali būti, kad ir pastumsi ką nors, nes čia yra savisaugos reakcija, tačiau pasipriešinimo pareigūnams nebuvo. Pareigūno E. S. nematė, gal jis ir buvo. Paskui atvažiavo dar trys ekipažai ir išvežė į nuovadą. Nei M. G., nei E. S. neištempė jo iš buto, nes jį ištempė stambesnis pareigūnas, kuris atvyko antru ekipažu. Kaltinamasis nežino, kiek laiptinėje buvo pareigūnų, nes jis jų nematė, tačiau kaimynė sakė, kad buvo atvažiavę keturi policijos ekipažai. Spec. priemonės buvo panaudotos kaltinamojo atžvilgiu, kai jį ištempė į laiptinę. Jis nežino, kodėl buvo panaudotos spec. priemonės jo atžvilgiu, kadangi jis nesipriešino pareigūnams, rankas sudėjo už nugaros. Kaltinamasis stovėjo laiptinėje. Kai draugė (D.) išėjo, kaltinamasis jau gulėjo gavęs dujų. Kaltinamasis nurodė, kad jis M. G. žino, kadangi šiam pareigūnui jis rodė savo pasą. Kaltinamasis nematė, ar M. G. jį spardė. Tie pareigūnai, kurie jį spardė, kalbėjo nelietuviškai. Kaltinamasis nurodė, kad kai jis pirmą kartą atidarė buto duris, buvo du pareigūnai, paskui atvyko dar du pareigūnai. Kaltinamasis taip pat pažymėjo, kad D. K. buvo jo kambaryje. Kai M. G. užėjo pas jį į butą pažiūrėti, ar nėra triukšmo, D. buvo tualete. Po to, kai M. G. iškvietė pagalbą, D. nebuvo, buvo E., kuris viską matė (b. l. 156-159).
Nukentėjusysis M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis E. S. yra jo kolega, kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Nukentėjusysis parodė, kad gavo iškvietimą dėl triukšmo, jei neklysta, nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, lauke iš karto išgirdo garsiai kalbančius žmones. Tiksliai negalėjo pasakyti, kokie garsai buvo, bet kažkas trankėsi, muzika ar televizorius veikė. Buvo labai didelis triukšmas. Priėjus prie buto durų (duomenys neskelbtini), jas atidarė T. V.. Pareigūnai pasakė, kad buvo gautas iškvietimas dėl triukšmo. Iš pradžių visas pokalbis ir nagrinėjamas įvykis įvyko laiptinėje, nukentėjusieji į butą užėję nebuvo. T. V. iš karto buvo nusiteikęs agresyviai. Vos tik pradėjus su juo bendrauti, jis jų (pareigūnų) pareikalavo prisistatyti, pateikti tarnybinius pažymėjimus. Pareigūnai prisistatė, pateikė tarnybinius pažymėjimus. Vėliau pareigūnai pareikalavo jo prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kadangi jie norėjo surašyti baudą už triukšmą, nes, T. V. teigimu, jis buvo to buto savininkas. Asmuo suagresyvėjo ir atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. T. V. nepateikė jokio dokumento, net negaliojančio. Keletą kartų jo buvo pareikalauta ir jis buvo perspėtas, kad už reikalavimų nevykdymą, jis bus sulaikomas. Tuomet T. V. pastūmė nukentėjusįjį M. G. dešine ranka ir bandė užsidaryti duris, taip norėdamas pasišalinti į butą. M. G. kolega E. S. paėmė už durų rankenos ir suėmė kaltinamąjį, tiksliai nepamena už kur, gal už rankos, ir tempė jį į laiptinę. M. G. padėjo kolegai, norėdamas ištempti kaltinamąjį, kad šis neužsidarytų bute. Tuomet dujos nebuvo naudojamos. Po to, kai kolega E. S. suėmė kaltinamąjį, bandydamas traukti jį į laiptinę, šis dešine ranka sudavė E. S. į kaktos ar galvos sritį. Tuo momentu jau jie abu (pareigūnai) bandė sulaikyti kaltinamąjį, kuris, būdamas ganėtinai nemažas vyras, savo veiksmais stipriai priešinosi sulaikymui. Nukentėjusieji ištraukė kaltinamąjį į laiptinę ir, nors pareigūnai sakė jam nesipriešinti, bandė uždėti antrankius, tačiau jis aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, stangrino rankas. Nukentėjusysis pažymėjo, jog kaltinamasis T. V. nebuvo paguldytas ant laiptų, kaip teigė kaltinamoji D. K., ir jam antrankiai nebuvo uždėti. Nukentėjusiesiems bandant uždėti kaltinamajam antrankius, jis bandė išsikviesti D. K., rėkdamas „D. ateik“. Nukentėjusysis M. G. buvo pasisukęs nugara į duris ir nematė, kaip D. K. atėjo, tačiau jis girdėjo, kad D. K. sakė „paleiskite“ ir tuomet pajuto stiprų tempimą atgal už liemenės bei smūgį į kaklo sritį, virš kauliuko. Dėl smūgio M. G. prarado pusiausvyrą, jam aptemo akyse ir jis bandydamas nenugriūti, atsitrenkė į sieną, susidauždamas dešinės rankos dilbį ir alkūnę. Po to M. G. panaudojo dujas, tačiau D. K. neatsitraukė, stovėjo vietoje, tuomet nukentėjusiojo kolega panaudojo „TAZERĮ“. Nuo dujų panaudojimo iki „TAZERIO“ panaudojimo praėjo sekundžių tarpas. „TAZERIS“ nesuveikė, nes nebuvo kontakto, kadangi vienas spygliukas nepataikė į kūną. Tuomet T. V. tempdamas D. K. už rankos, pasišalino į butą, jame užsidarė ir užsirakino. Tuomet buvo iškviestas pastiprinimas. Atvykus pastiprinimui, beldžiant stipriai į duris, jas atidarė kaltinamojo žmona ir asmenys buvo sulaikyti. M. G. nurodė, kad kaltinamųjų nespardė, kas uždėjo jiems antrankius ir išvedė iš buto nepamena. Nukentėjusysis nurodė, jog pristačius asmenis į komisariatą, jis dėl pirmosios medicinos pagalbos kreipėsi į Lazdynų ligoninę, gydytojai nustatė, kad yra suvaržyti kaklo judesiai, skausmas, patinęs dilbis ir nubrozdinimas. Lazdynų ligoninės gydytojas suteikė vieną dieną nedarbingumo, po to nukreipė pas šeimos gydytoją. Dėl šio įvykio jis buvo nedarbingume iki 2 savaičių.
Nukentėjusysis E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis M. G. yra jo kolega, kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Nukentėjusysis parodė, kad gavę pranešimą dėl triukšmo, nuvyko į įvykio vietą. Išlipus iš tarnybinio automobilio, jau gatvėje, prie namo, girdėjosi triukšmas pro vieno buto langus. Pakilus į tą aukštą, iš to pačio buto sklido didelis triukšmas, buvo bendraujama garsiai, televizorius veikė garsiai. Paskambinus į duris, jas atidarė T. V.. Pradėjus bendrauti su juo, jam buvo paaiškinta, kad buvo iškvietimas dėl triukšmo. Asmuo iš karto buvo nusiteikęs agresyviai, nenorėjo bendrauti su jais (pareigūnais), gniaužė kumščius, kažkodėl nervinosi. Jis iš karto paprašė jų (pareigūnų) prisistatyti, pateikti tarnybinius pažymėjimus. Pareigūnai prisistatė, pateikė tarnybinius pažymėjimus. Tuomet pareigūnai paprašė jo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau jis atsisakė tai daryti. Tuomet pareigūnai pasakė, kad jis eitų į jų tarnybinį automobilį administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl triukšmo. Jis ir vėl atsisakė tai daryti. Tada asmeniui buvo paaiškinta, kad pareigūnai reikalauja, jog jis eitų su jais (pareigūnais). Jis visą laiką buvo nusiteikęs agresyviai. Taip buvo bendraujama gal 2-3 minutes. Viskas vyko koridoriuje, jie (pareigūnai) nebuvo užėję į butą. Paskui T. V. pastūmė E. S. kolegą M. G. ir, griebęs už durų rankenos, bandė užsidaryti bute. Tada E. S. iš karto reaguodamas, sugriebė už durų ir kaire ranka pradėjo tempti kaltinamąjį į koridorių. E. S. kolega M. G. jam taip pat padėjo. Kai pareigūnai kaltinamąjį ištempė, pavyko uždaryti duris ir tuomet T. V. ranka trenkė E. S. į kaktą. Buvo reikalaujama nesipriešinti, nestangrinti raumenų, rankas už nugaros, bet asmuo aktyviais veiksmais tam priešinosi. Pareigūnai T. V. bandė sulaikyti, bet jis įsikabino į turėklus ir stangino rankas. T. V. nebuvo paguldytas, jis visą laiką stovėjo, priešinosi pareigūnams ir šaukė savo draugę D., kuri atbėgo. Kai D. K. išėjo iš buto, T. V. nebuvo surakintas. Pareigūnai net antrankių nebuvo išsitraukę, nes nebuvo momento, kada būtų galima juos jam uždėti. T. V. sulaikyti pareigūnams nepavyko. Tuomet, kai D. K. atidarė buto duris, E. S. stovėjo prieš duris, jo kolega buvo atsisukęs nugara į duris. E. S. matė, kaip D. K. patraukė M. G. link buto. M. G. susiūbavo ir tuomet ji trenkė jam kumščiu į kaklą. M. G. susiūbavo, neteko pusiausvyros ir atsitrenkė į sieną, prie durų. Tuomet E. S. kolega M. G. atsitraukė, panaudojo dujas prieš abu asmenis. Viso konflikto metu nukentėjusieji reiškė reikalavimus nesipriešinti, nes bus panaudotos spec. priemonės. Tačiau panaudojus dujas, D. K. pradėjo artintis link nukentėjusiojo E. S.. Kadangi ji trenkė E. S. kolegai, buvo didelė tikimybė, kad trenks ir jam. Tuomet E. S. atsitraukęs pasakė, kad ji nesiartintų, nes bus panaudotas „TAZERIS“. Ji toliau artinosi, todėl buvo panaudotas „TAZERIS“ laiptinėje. E. S. buvo nusileidęs kažkur trečdalį laiptų į apačią, o kaltinamoji stovėjo prieš jį koridoriuje. E. S. iššovė į ją „TAZERĮ“ vieną kartą. Normaliai suveikus „TAZERIUI“, žmogus krenta iš karto, o ne taip, kaip kaltinamoji sakė, jog žmogus nuskrenda penkis metrus. „TAZERIS“ veikia taip, kad raumenys susitraukia 18-19 kartų per sekundę, žmogus negali judėti ir krenta. Kadangi „TAZERIS“ jos atžvilgiu nesuveikė, ji toliau artinosi link E. S., šis dar kartą paspaudė „TAZERĮ“. „TAZERIO“ vienas ciklas veikia 5 sekundes. Tuomet „TAZERIS“ vėl nesuveikė, kaltinamoji pradėjo šalintis link buto. Kiek kartų panaudojo „TAZERĮ“, E. S. neprisiminė. Tuo metu E. S. buvo prie laiptų, kurie eina į apačią, o jo kolega buvo prie laiptų, kurie eina į viršų. Kaltinamieji nuėjo į butą ir užsidarė, pareigūnai reikalavo atidaryti duris, tačiau jų kaltinamieji neatidarė. Tuomet buvo iškviesta pagalba. Vėliau, kai atvyko pagalba, duris atidarė kažkokia moteris, kurios pareigūnai įvykio metu nematė. Ji paaiškino, kur asmenys sėdi, tuomet visi pareigūnai užėjo į kambarį, asmenys jau nesipriešino ir jie buvo sulaikyti bei išvežti į policijos komisariatą. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kas iš buto išvedė T. V. po to, kai atvyko pastiprinimas, nes pareigūnų buvo šeši. Nukentėjusysis pažymėjo, jog T. V. nei nukentėjusysis, nei jo kolega M. G. nespardė, niekas prieš jį nenaudojo fizinio smurto. Nukentėjusysis nurodė, kad T. V. sudavė smūgį E. S. į kaktą, jis pajuto skausmą ir iš karto kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatytas sumušimas. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 2 000 Eur žala yra jo moralinė žala dėl fizinio skausmo sukėlimo. Vaistų jis nepirko, tačiau visą savaitę skaudėjo galva, išmokų jokių negavo, nedarbingumo pažymėjimas nebuvo suteiktas, kadangi po įvykio jam buvo 4 dienos išeiginių.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo T. V. žmona, jų tarpusavio santykiai vidutiniai. Jos santykiai su D. K. prasti, ji jos nemėgsta, kadangi D. K. vartoja alkoholinius gėrimus. D. K. nėra agresyvi. Kai D. K. išgeria, ji su T. V. kalba garsiai. Liudytoja parodė, kad ji 2018 m. liepos 23 d. įvykio nelabai pamena, nes pas juos policijos pareigūnai buvo atvykę daug kartų. Teismui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32), ji parodė, kad tą dieną ji nekvietė policijos, nors kai T. V. su D. K. vartoja alkoholį ir triukšmauja, ji iškviečia policiją. Ji nežino, kas tą vakarą iškvietė policijos pareigūnus. Ji tą dieną grįžo namo, pasėdėjo virtuvėje su drauge G., o T. V. su D. K. buvo kambaryje, vartojo alkoholį. Nurodė, kad liudytoja su T. V. laisvalaikio kartu neleidžia. Tą dieną T. V. su D. K. klausėsi muzikos, vartojo alkoholį. Kai liudytoja nuėjo miegoti, jie (T. V. ir D. K.) kalbėjo tyliai, liudytojai netrukdė. Tą vakarą, kai nuėjo miegoti, ji buvo užsidariusi kambario duris. Kai ji miegojo, ji negirdėjo triukšmo, tik išgirdo skambutį į duris, todėl nuėjo atidaryti durų. Atidariusi duris, ji pamatė du policijos pareigūnus, vėliau užėjo dar daugiau pareigūnų. Kada policijos pareigūnai atvyko, ji nematė, negalėjo pasakyti, koks laikas buvo. Ji įleido pareigūnus į kambarį. Kai įleido pareigūnus į namus, D. K. sėdėjo ant grindų buto koridoriuje surakinta antrankiais, o T. V. stovėjo surakintas antrankiais. Ji nematė tą vakarą, kad T. V. būtų sužalotas. Ji nematė ir negirdėjo grumtynių ir triukšmo. T. V. ir D. K. išvežė policija. Vėliau policija vėl atvažiavo, liudytoja padavė jiems T. V. batus. Su liudytoja policijos pareigūnai elgėsi tinkamai. Liudytoja nurodė, kad vėliau T. V. jai sakė, jog policija jį suspardė, matė mėlynes pas T. V.. Ji T. V. pasiūlė eiti pasidaryti kūno sužalojimo ekspertizę, bet jis atsisakė. Nurodė, kad T. V., būdamas blaivus, yra normalus vyras, bet kai jis yra išgėręs, jis būna agresyvus. Kažkada, kai jis buvo neblaivus, jis buvo trenkęs liudytojai per veidą. Kad T. V. būtų agresyvus, jam reikia išgerti daug alkoholio. Tą dieną T. V. buvo stipriai neblaivus. Butas priklauso T. V..
Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas, nepažįsta kaltinamųjų T. V. ir D. K., jis yra juos matęs. Jis pažįsta M. G., jie kolegos, dirbo kartu, santykiai kolegiški. E. S. yra buvęs liudytojo porininkas, jie buvę kolegos, asmeninių santykių nepalaiko. Liudytojas parodė, kad jis dirbo 2018 m. liepos 23 d., apie 23.00 val. Jis dirbo 5-6 teritorijoje, tuo metu buvo prie Viršuliškių PC „M.“. Išgirdo per radijo ryšį kažkokį chaosą, grumtynių garsus ir, kad kolegoms reikalinga skubi pagalba. Iš pradžių nesuprato, kur reikalinga pagalba. OVS budėtojas, kuris priskiria visus įvykius, pasiteiravo, kur reikalinga pagalba, buvo girdėti, kad situacija rimta. Ekipažas, kuris buvo vietoje, pasakė, kad skubiai reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini) ir ryšys vėl nutruko. Jie suprato, kad pagalba tikrai reikalinga skubi, todėl jie nuskubėjo į pagalbą. Atvykus į vietą, jie įbėgo į 3-4 aukštą, pamatė pareigūnus M. G. ir E. S., kurie buvo sužaloti. Jie suprato, kad buvo kažkokios grumtynės, tačiau kitų dalyvių nebuvo. Laiptinėje buvo tik pareigūnai. Asmenys, kurie pasipriešino pareigūnams laiptinėje, E. S. ir M. G. sukėlę fizinį skausmą, pasišalino į butą ir jame užsidarė. Kadangi asmenys buvo įvykdę baudžiamąją veiką, pareigūnai pasakė, jog bus laužiamos durys su gaisrininkų pagalba, jei jie patys neatidarys durų. Apie 10-15 min. į tai nebuvo jokios reakcijos, tik girdėjosi keiksmažodžiai bute, kažkokie garsai. Galiausiai pareigūnams kažkas atidarė duris, nukentėję pareigūnai nurodė asmenis, kurie pasipriešino prieš juos, t. y. vyrą ir moterį ir jie juos sulaikė, išvedė į laiptinę ir nuvežė į policijos komisariatą. Liudytojas nepamena, kas atidarė buto laiptines duris. Buto viduje pareigūnų nebuvo. Žmogus, kuris atidarė buto duris, tame bute gyveno. Sulaikymo metu T. V. ir D. K. buvo visiškai neblaivūs, rėkavo, vartojo keiksmažodžius, prieš juos buvo panaudota fizinė jėga, panaudotos dujos. Prieš atidarant duris, jiems kolegos išaiškino, kaip atrodė T. V. ir D. K.. T. V. ir D. K. elgėsi agresyviai. Sulaikymo metu T. V. ir D. K. pareigūnai pasakė, kodėl jie yra sulaikomi ir pristatomi į komisariatą. Liudytojas nurodė, kad T. V. ir D. K. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, jie buvo įspėti, buvo panaudota fizinė jėga bei spec. priemonės. Iš pradžių pareigūnai pareikalavo T. V. ir D. K. atsistoti ir važiuoti su jais (pareigūnais). Tada pareigūnai panaudojo fizinę jėgą, siekdami pargriauti, užlaužti rankas ir uždėti antrankius. Liudytojas A. L. sulaikinėjo T. V.. Prieš T. V. nebuvo jokių fizinių kontaktinių smūgių, buvo panaudotos dujos, užlaužtos rankos, uždėti antrankiai. Bute naudojo kovinius veiksmus prieš T. V.. Laiptinėje fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Sulaikymo metu kolegos nenaudojo fizinio smurto prieš T. V. ir D. K.. Jis nežino, kas sulaikinėjo D. K., nes nematė to. Nukentėjusieji M. G. ir E. S. paaiškino, kas nutiko, jog jie nuvažiavo patikrinti triukšmo, atidarė buto duris agresyviai nusiteikęs T. V., pradėjo konfliktuoti, stumdyti ir kolegoms teko T. V. sulaikyti. Laiptinėje vyko konfliktas, išėjo D. K., ji čiupo pareigūną už liemenės ir pareigūnas tokiu būdu nukrito, susižalojo, atsitrenkė galva į sieną, abu pareigūnai, t. y. M. G. ir E. S. nukentėjo. Kaip liudytojas suprato, pareigūnai buvo susitelkę į T. V., sulaikinėjo jį ant laiptų. Priėjusi D. K. vieną iš pareigūnų nustūmė nuo laiptų, o išsilaisvinęs T. V. kartu su moterimi užsidarė bute. Liudytojas nematė, kaip kaltinamosios D. K. atžvilgiu buvo panaudotas elektrošokas. Liudytojas A. L. pažymėjo, kad pareigūnai nustato fizinės jėgos mastą ir spec. priemones, kai yra kontaktas su žmogumi, tą žmogų sunku sulaikyti, tuomet naudojamos spec. priemonės. Jei asmenys nesipriešina, laužti jiems rankų nereikia.
Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas, nepažįsta kaltinamųjų T. V. ir D. K., nelabai prisimena šiuos asmenis. Jis pažįsta M. G., jie vaikystės draugai, kolegos, jų tarpusavio santykiai draugiški. E. S. taip pat yra kolega, juos sieja tik darbiniai ryšiai. 2018 m. liepos 23 d. įvykio nelabai pamena. Liudytojas parodė, kad tą vakarą jis dirbo su K. netoliese ir išgirdo, jog kolegoms reikalinga pagalba. Jie dviese užėjo į laiptinę, aukšte jau stovėjo jų kolegos, kurie trumpai paaiškino, kad žmonės buvo atidarę duris, tarp jų ir pareigūnų kilo konfliktas, kaltinamieji pabėgo ir užsidarė duris, pareigūnai negali patekti į vidų. Buvo reikalauta atidaryti duris, tuomet buvo nuspręsta iškviesti priešgaisrinę apsaugą. Po kažkiek laiko kažkas atidarė duris, pareigūnai užėjo į vidų. Nepamena, kiek pareigūnų buvo laiptinėje. Prieš įsileidžiant policijos pareigūnus į butą, buto viduje policijos pareigūnų nebuvo. Kolegos E. S. ir M. G. parodė, kuriuos asmenis reikia sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą. Bute buvo apie 3 žmones, kuriuos reikėjo sulaikyti. D. K. ir T. V., kai pareigūnai juos sulaikė, buvo nepatenkinti, rodė agresyvumą, mėgino priešintis, problematiški. Nepamena, ar prieš D. K. ir T. V. buvo panaudoti koviniai veiksmai, elektrošokas. Per tą įvykį pats liudytojas nenaudojo elektrošoko. Nepamena, ar jis naudojo fizinius veiksmus prieš D. K. bei T. V., ir, ar jis naudojo dujas. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą, nes kolegoms reikėjo pagalbos. Atvažiavo tas, kas tuo metu galėjo atvažiuoti.
Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra policijos pareigūnė, nepažįsta kaltinamųjų T. V. ir D. K., nelabai pamena šiuos asmenis, bet žino, kad toks įvykis buvo. Nurodė, kad ji pažįsta M. G. ir E. S., jie kolegos. Pamena, kad važiavo kolegoms į pagalbą. Užėjus į laiptinę, girdėjosi labai didelis triukšmas, keiksmažodžiai, moters balsas, pareigūnų įžeidinėjimas. Balsai girdėjosi laiptinėje, kylant link aukšto. Pakilus laiptais, laiptinėje rado moterį ir vyrą, buto durys buvo atidarytos. Liudytoja nematė, kad kaltinamieji būtų naudoję smurtą pareigūnų atžvilgiu. Iškvietimas dėl pagalbos buvo per radijo ryšį. Ji girdėjo per radijo ryšį, kad jungėsi daugiau ekipažų pareigūnams į pagalbą, t. y. ne jie vieni. Nepamena, kokie asmenys buvo sulaikyti, nes jų sulaikyme liudytoja nedalyvavo. Ji nematė, kad būtų naudojamas elektrošokas ir dujos. Pamena, kad kaltinamieji keikėsi, buvo nemandagūs.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas, nepažįsta kaltinamųjų T. V. ir D. K.. Nurodė, kad jis pažįsta M. G. ir E. S., jie kolegos, santykiai kolegiški. Nelabai pamena 2018 m. liepos 23 d. įvykio. Kai jie atvyko, kolegos jau buvo laiptinėje. Tuo metu M. G. buvo laiptinėje. Neprisiminė, ar jiems atvykus buvo kitų asmenų be pareigūnų. Neprisiminė, ar jų ekipažas buvo pirmas, atvykęs į pagalbą. Pamena, kad buvo du vyrai, kurie kėlė triukšmą. Kaltinamieji vyrai buvo agresyviai nusiteikę, jų išvaizdos nepamena. Buto duris atidarė moteris. Kažkuris iš kolegų nukentėjo įvykio metu. Liudytojas pažymėjo, kad pareigūnai kviečia pagalbą, kai ji skubiai reikalinga. Pamena, kad asmenys buvo sulaikyti, bet nepamena, ar liudytojas dalyvavo jų sulaikyme, taip pat nepamena, ar kaltinamųjų atžvilgiu buvo naudojamas elektrošokas ir dujos bei prievartos priemones. Liudytojas pažymėjo, jog fizinio smurto pareigūnai nenaudojo.
Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pažįsta kaltinamuosius T. V. ir D. K., jie yra draugai. Nukentėjusiųjų E. S. ir M. G. nepažįsta. 2018 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) jis buvo kartu su kaltinamaisiais, atsimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Kažkas paskambino, neva jie triukšmauja, nors jie nei muzikos leido, nei rėkavo. T. V., D. K. ir liudytojas vartojo alkoholį, išgėrė vidutiniškai. T. V. ir D. K. išgėrę nebūna agresyvūs. Pareigūnai atvyko vakare, juos kažkas įleido į kambarį, pareigūnus įleisti į butą galėjo T. V. žmona. Pareigūnai paprašė dokumento, T. V. padavė jiems kažkokį dokumentą ir pareigūnai jį išvedė iš kambario. Į kambarį įėjo du pareigūnai, paklausė, kur yra T. V. ir išvedė jį. Liudytojas tuo metu sėdėjo, nėjo pažiūrėti, kas vyksta. D. K. kažkur išėjo. Liudytojas girdėjo triukšmą laiptinėje, nes T. V. šaukė „padėkit“. Liudytojas nėjo padėti jam. Kai T. V. šaukėsi pagalbos, D. K. išėjo, todėl liudytojas ir nėjo jam padėti. Vėliau T. V. surakino ir išvežė. Liudytojas suprato, kad T. V. pareigūnai išvežė į policijos komisariatą, kai jį išvedė iš kambario ir jis daugiau negrįžo į namus. Pažymėjo, kad pareigūnai į kambarį užėjo dviese, jie į butą užėjo vieną kartą. Po to, kai, kai T. V. išvedė, pareigūnai užėję daugiau nebuvo. Nurodė, kad D. K. taip pat negrįžo į namus. Liudytojas iš kaltinamųjų namų išėjo už maždaug valandos laiko. Visą tą laiką jis nebuvo išėjęs iš kambario. Minėtame bute yra 3 kambariai ir virtuvė, tame kambaryje jie buvo trise. Nuo to kambario iki laiptinės durų yra apie 5 metrai. Prie laiptinės durų, jei vyksta konfliktas, viskas girdisi gerai. T. V. žmona tame bute gyvena, ji tą vakarą taip pat buvo. T. V. žmona buvo užėjusi į kambarį, bet nieko jam nesakė. Liudytojas negirdėjo kaltinamosios D. K. riksmo. Jis negirdėjo, kai buvo naudojamas „TAZERIS“.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 14.30 val., ji su draugais T. V. ir E., kurio pavardės nežino, grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur prabuvo apie dvi savaites. Grįžę Vilniuje nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko maisto produktų, butelį degtinės ir alaus. Pakeliui užėjo į barą „ALYNAS“, kur išgėrė po bokalą alaus, o tuomet nuėjo pas T. V. į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pas T. V. bute užkandžiavo, išgėrinėjo, klausėsi muzikos. Apie 17.30 val. grįžo T. V. žmona R., tačiau ji buvo virtuvėje ir pas juos į kambarį neužėjo. Pas R. dar atėjo kaimynė G., kurios pavardės nežino, ir jos kartu kažką gėrė. Apie 20.00 val. R. paprašė pritildyti muziką, kadangi jai reikėjo anksti keltis ir ji ruošėsi eiti miegoti. D. K. teigimu, kažkuriuo metu ji, išėjusi iš tualeto, išgirdo laiptinėje riksmą „Gelbėkite žmonės, D. padėk“. Buto durys buvo uždarytos, o atidariusi jas pamatė, kad laiptinėje, ant grindų, gulėjo T. V., kurį kojomis spardė du policijos pareigūnai. Ji norėjo atitraukti nuo T. V. policijos pareigūną ir tuo metu pajuto akyse perštėjimą, kadangi jai papurškė į akis ašarinių dujų ir į krūtinę iššovė elektrošoką, nuo kurio ji nuskriejo į kitą koridoriaus galą, griuvo ant šono ir net apsišlapino. Po to jai ir T. V. buvo uždėti antrankiai ir jie buvo pristatyti į policijos komisariatą. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi policijos pareigūnui ji niekur nesudavė, galėjo jį tik pastumti nuo T. V.. Ji tiesiog suduoti policijos pareigūnui nespėjo (b. l. 84).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. K. papildomai parodė, kad ji, išgirdusi, jog T. V. šaukiasi laiptinėje pagalbos, atidarė buto duris ir pamatė, kad policijos pareigūnai spardo T. V.. Ji pasakė „vyrai, ką Jūs darote?“ ir galėjo vienam policijos pareigūnui suimti už liemenės, nes norėjo tokiu būdu atitraukti jį nuo T. V.. D. K. teigimu, jai į akis buvo papurkšta dujų ir šauta su tazeriu. Nuo skausmo ji nuskriejo į kitą koridoriaus galą. Patvirtino, kad jokių smūgių policijos pareigūnams nesudavė. Ar T. V. sudavė smūgius policijos pareigūnams, pasakyti negali, nes nematė. Ji T. V. pažįsta apie 10 metų ir niekada nematė, kad jis muštųsi, o buvo tekę jį matyti įvairiose situacijose. Nurodė, kad T. V. pavartojęs alkoholio garsiai kalba (b. l. 85).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. K., įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, savo kaltės nepripažino ir pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. Ji nurodė, kad policijos pareigūnui niekur nesudavė, galėjo tik jį pastumti nuo T. V. ir suimti jį už liemenės, norėdama jį atitraukti nuo T. V.. Po gauto smūgio iš elektros impulsinio prietaiso TASER pasekmes jaučia iki šiol, jai atsirado problemos su stuburu (b. l. 89).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 16.00-17.00 val., kartu su jaunystės drauge D. K. ir draugu E. K. atėjo pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš tai visi buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), o grįžę užėjo į parduotuvę „L.“ ir ten nusipirko maisto produktų, 0,5 l talpos butelį degtinės bei 4 butelius alaus. Apie 17.30 val. minėtame bute, kuriame dar buvo jo žmona R. V., susėdo prie stalo. Bendravo ir vaišinosi alkoholiu, o apie 21.30 val. kažkas paskambino į buto duris. Atidaręs pamatė du policijos pareigūnus, kurie jam pasakė, kad bute garsiai groja muzika. Jis policijos pareigūnus atvedė į kambarį ir parodė, kad bute muzika negroja ir jokio triukšmo nėra. Tada policijos pareigūnai pareiškė, kad garsiai šnekama telefonu, o po to policijos pareigūnas jį sugriebė ir ištempė į laiptinę, kur jam į akis pripurškė dujų, nuvertė ant laiptų ir pradėjo mušti. Jam buvo praskelta galva, taip pat smūgiavo rankomis ar kojomis į krūtinės sritį. Jis šaukėsi pagalbos ir iš buto išėjo D.. Jai policijos pareigūnai (tai žino iš jos žodžių) papurškė dujų į akis ir panaudojo tazerį. Po to jam ir D. buvo uždėti antrankiai ir jie buvo pristatyti į policijos komisariatą. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi policijos pareigūnams jis nesmūgiavo, tačiau galėjo juos pastumti (b. l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. V. papildomai parodė, kad jis, pavartojęs alkoholio, niekada nebūna agresyvus, nepuola muštis, tik žino, kad kai būna blaivus, tai valdo savo balso toną, o kai būna pavartojęs alkoholio, jo balso tonas būna pakeltas. 2018 m. liepos 23 d. policijos pareigūnams laiptinėje prie savo buto durų tyčia jis jokių smūgių nesudavė, bet neatmeta galimybės, kad po to, kai jam buvo papurkšta į akis dujų, jis galėjo pastumti policijos pareigūną. Policijos komisariate prašė medicininės pagalbos, nes jam labai skaudėjo akis nuo dujų. Kai atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad jo bute per garsiai groja muzika ir yra per didelis triukšmas, jis juos pasikvietė į butą, nuvedė į kambarį ir parodė, kad bute jokia muzika negroja, o tik su E. garsiai kalbėjosi. Policijos pareigūnus palydėjo iki durų. Galvojo, kad jie išeis iš buto, tačiau jie nei iš šio, nei iš to paėmė jį už marškinių ir pasakė, kad jis važiuos kartu su jais. Papurškė jam dujų į akis ir sudavė smūgius. Jis šaukėsi pagalbos. Girdėjo, kad į laiptinę išėjo D., tačiau jos veiksmų nupasakoti negali, kadangi dujos jam graužė akis ir jų nematė (b. l. 60).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 23.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. G. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), sklinda triukšmas, riksmai, garsi muzika. Atvykus nurodytu adresu, iš antrame aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto girdėjosi labai garsūs žmonių riksmai, keiksmažodžiai, daužomi daiktai, todėl jis su porininku priėjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo porininkas paskambino į duris. Duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau nustatyta – T. V., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėtas asmuo kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti ir nuo pat pradžių jis buvo agresyviai nusiteikęs. Liudytojo teigimu, jis garsiai ir aiškiai pasakė minėtam asmeniui vykdyti jų, t. y. policijos pareigūnų, reikalavimus ir nurodė prisistatyti, tačiau T. V. nepakluso jų reikalavimams ir pasipriešino, t. y. su dešine ranka pastūmė jo kolegą į krūtinės sritį ir, suėmęs už durų rankenos, bandė staigiai pasišalinti į butą. Tuo metu jis sugriebė už durų rankenos iš kitos pusės ir su kaire ranka sugriebė vyrui už viršutinių drabužių bei pradėjo kartu su porininku tempti jį į laiptinę. E. S. teigimu, tuomet T. V. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į dešinės pusės kaktos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, o po to jam ant jo veido liko nubrozdinimas ir patinimas. Buto duris atidarė moteris, kaip vėliau nustatyta – D. K., kuri abiem rankomis sugriebė už porininko liemenės viršaus ir pradėjo jį tempti nuo T. V., o po to stipriai užsimojusi su kumščiu trenkė porininkui į nugarą, kaklo srityje sukeldama fizinį skausmą. Dėl to jo porininkas prarado pusiausvyrą, atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino sau dešinės rankos dilbį bei alkūnę. Liudytojo teigimu, tuomet jo porininkas išsitraukė spec. priemonę – dujas, kurias panaudojo prieš abu asmenis, o jis greitai atsitraukęs nuo asmenų ir ištraukęs elektro – impulsinį prietaisą „Taser X26“ Nr. X1300330X iššovė užtaisą B410009C5 į moterį, bet jis tinkamai nesuveikė, todėl jis pakartojo elektros ciklą dar tris kartus, bet moteris su vyru vis tiek sugebėjo įeiti į butą, užsidarė duris ir užsirakino. Vėliau buvo iškviestas pastiprinimas, o po jų reikalavimų atidaryti buto duris, jiems jas atidarė dar viena buto gyventoja, kaip sužinojo – R. V.. Vėliau minėti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, o liudytojas kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 15).
E. S. 2018 m. liepos 24 d. medicinos dokumentų išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018 m. liepos 24 d. E. S. buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 20).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 – ojo policijos komisariato 1 – osios veiklos skyriaus kitų objektų 2018 m. spalio 31 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad E. S. objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatyta (b. l. 22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 23.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), sklinda triukšmas, riksmai, garsi muzika. Atvykus nurodytu adresu, iš antrame aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto girdėjosi labai garsūs žmonių riksmai, keiksmažodžiai, daužomi daiktai, todėl jie su porininku priėjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskambino į duris. Duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau nustatyta – T. V., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėtas asmuo kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti ir nuo pat pradžių jis buvo agresyviai nusiteikęs. Liudytojo teigimu, jo kolega garsiai ir aiškiai pasakė asmeniui vykdyti jų, t. y. policijos pareigūnų, reikalavimus, tačiau T. V. nepakluso ir jiems pasipriešino, o būtent: jis su dešine ranka pastūmė jį į krūtinės sritį ir, suėmęs už durų rankenos, bandė staigiai pasišalinti į butą. Pasak M. G., tuo metu jo kolega E. S. sugriebė už durų rankenos iš kitos pusės, o kaire ranka sugriebė vyrui už viršutinių drabužių ir pradėjo tempti jį į laiptinę. T. V. dešinės rankos kumščiu trenkė jo porininkui E. S. į dešinės pusės kaktos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, o po to ant veido liko nubrozdinimas ir patinimas. M. G. teigimu, buto duris atidarė moteris, kaip vėliau nustatyta – D. K., kuri abiem rankomis sugriebė už jo liemenės viršaus ir pradėjo jį tempti nuo vyro, o po to stipriai užsimojusi kumščiu trenkė jam į nugarą, taip kaklo srityje sukeldama stiprų fizinį skausmą. Dėl to smūgio jis prarado pusiausvyrą, atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino dešinės rankos dilbį bei alkūnę. Tuomet jis išsitraukė spec. priemonę – dujas ir jas panaudojo prieš abu asmenis, o kolega greitai atsitraukęs nuo asmenų ir ištraukęs elektro – impulsinį prietaisą „Taser X26“ Nr. X1300330X iššovė užtaisą B410009C5 į moterį, bet jis tinkamai nesuveikė. Todėl jis pakartojo elektros ciklą dar tris kartus, bet moteris su vyru vis tiek sugebėjo įeiti į butą, užsidarė duris ir užsirakino. Vėliau buvo iškviestas pastiprinimas, o po jų reikalavimų atidaryti buto duris, jas atidarė dar viena buto gyventoja, kaip paaiškėjo – R. V., kuri gyvena tame pačiame bute. Vėliau minėti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 24).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2018 m. liepos 23 d. į iškvietimą dėl didelio triukšmo adresu, (duomenys neskelbtini), jis su kolega E. S. atvyko apie 23.10 val. Nurodytu adresu iš buto sklido triukšmas, garsūs žmonių riksmai. Atidaręs duris vyras, kaip vėliau paaiškėjo – T. V., buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis iš karto buvo priešiškai nusiteikęs jų atžvilgiu, agresyvus. Kolegai E. S. pasakius, kad T. V. vykdytų jų, t. y. policijos pareigūnų, reikalavimus (parodytų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), jis nepakluso ir pasipriešino, t. y. su dešine ranka pastūmė jį į krūtinės sritį ir, suėmęs už durų rankenos, bandė staigiai pasišalinti į butą. Tuo metu jis stovėjo namo laiptinėje prie savo buto durų. Tuo metu jo kolega sugriebė už durų rankenos iš kitos pusės, o su kaire ranka sugriebė vyrui už viršutinių drabužių ir pradėjo tempti jį į laiptinę. T. V. dešinės rankos kumščiu trenkė E. S. į dešinės pusės kaktos sritį ir šaukėsi pagalbos. Iš buto išėjo akivaizdžiai neblaivi moteris, kaip vėliau paaiškėjo – D. K., kuri abiem rankomis sugriebė už jo liemenės viršaus ir pradėjo jį tempti nuo T. V.. Po to stipriai užsimojusi kumščiu trenkė jam į kaklo sritį, nuo ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Nuo smūgio jam sutemo akyse ir jis prarado pusiausvyrą bei atsitrenkė į sieną. Jis nusibrozdino dešinės rankos dilbį ir alkūnę. Atsigavęs jis išsitraukė spec. priemonę – dujas, kurias panaudojo prieš minėtus asmenis, o kolega panaudojo elektro – impulsinį prietaisą „Taser X26“ moters atžvilgiu. Moteris su vyru įėjo į butą, tačiau atvykus pastiprinimui ir reikalaujant atidaryti buto duris, jas atidarė R. V., kuri taip pat gyvena minėtame bute. T. V. ir D. K. buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 – ąjį policijos komisariatą. Liudytojo teigimu, jiems atvykus į iškvietimą, buto duris atidarė T. V., kuris elgėsi agresyviai. Jis jiems pasipriešino laiptinės koridoriuje. Tuo metu į butą jie nebuvo užėję, o T. V. pats išėjo į laiptinę ir į butą jų nekvietė. Kai jiems buto duris atidarė R. V., jis su kitais kolegomis, kurie atvažiavo į pastiprinimą, buvo užėję į butą. Po T. V. ir D. K. pristatymo į policijos komisariatą jis kreipėsi į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę (Lazdynuose), kadangi jam labai skaudėjo kaklą (negalėjo jo pasukti) ir rankos dilbį. Dvi savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą (b. l. 26).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 – ojo policijos komisariato 1 – osios veiklos skyriaus kitų objektų 2018 m. spalio 31 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad M. G. 2018 m. liepos 24 d. nustatytas dešinio dilbio audinių patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės, dilbį paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 29).
M. G. 2018 m. liepos 24 d. medicinos dokumentų išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2018 m. liepos 24 d. M. G. buvo nustatytas dilbio sumušimas bei kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. parodė, kad 2018 metų liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, po darbo, t. y. apie 17.30 val., grįžo namo, kuriuose buvo jos vyras T. V. su draugais D. ir E.. Kas dar buvo su jais, liudytoja nežino, bet ji nurodė, kad kambaryje jos vyras su draugais vartojo alkoholinius gėrimus ir klausėsi muzikos. Ji paprašė, kad būtų pritildyta muzika ir tai buvo padaryta, tačiau minėta kompanija ir toliau garsiai kalbėjosi. R. V. nurodė, kad ji nuėjo į virtuvę, o pas ją į svečius užėjo kaimynė. Jos šiek tiek pakalbėjo, o vėliau kaimynė išėjo ir apie 21.00 val. liudytoja nuėjo į savo kambarį miegoti. Pro miegus išgirdo triukšmą, kažkas skambino į duris, kurias atrakinusi koridoriuje pamatė policijos pareigūnus. Atsibudusi nelabai suprato, kas vyksta, todėl nuėjo į virtuvę ir būdama ten girdėjo triukšmą buto koridoriuje, o vėliau išėjusi pamatė, kad T. V. guli ant grindų surakintas, o D. sėdi ant grindų su antrankiais. Šalia jų stovėjo du policijos pareigūnai, todėl ji paklausė, kas atsitiko, o pareigūnai jai atsakė, kad bute buvo triukšmaujama, todėl kaimynai iškvietė policiją. Grumtynių tarp T. V., D. ir policijos pareigūnų negirdėjo ir nematė, todėl nieko konkretaus pasakyti negali (b. l. 32).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. AREN 0217 duomenys patvirtina, kad T. V. 2018 m. liepos 24 d., apie 00.03 val., buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas (b. l. 55).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. AREN 0217 duomenys patvirtina, kad D. K. 2018 m. liepos 23 d., apie 23.53 val., buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas (b. l. 80).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse nustatyta, kad kaimynas pranešė, jog iš buto sklinda triukšmas, riksmai, garsi muzika. Triukšmas buvo, pareigūnams laiptinėje pasipriešino D. K., trenkdama su kumščiu vyriausiajam patruliui M. G. į nugaros kaklo sritį, ir T. V., trenkdamas vyriausiajam patruliui E. S. į kaktos sritį. Su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalba asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 1 – ąjį policijos komisariatą. Buvo panaudotos spec. priemonės: dujos, antrankiai, TASERIS. Buvo iškviesta GMP, nes vyras spjaudėsi krauju bei pas moterį buvo likusi adatėlė nuo elektros impulsinio prietaiso. Atvykusi GMP0826 suteikė pagalbą vietoje (b. l. 5-7).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. liepos 24 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018 m. liepos 24 d. buvo apžiūrėta gyvenamojo namo laiptinės aikštelė prie antro aukšto, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini). Laiptinėje ir apžiūrėtoje aikštelėje jokių įtartinų objektų ar nusikalstamos veikos pėdsakų, turinčių reikšmės įvykio tyrimui, nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vieta ir patalpa užfiksuota foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotos įėjimo į gyvenamojo namo laiptinę durų vaizdas bei laiptinės antrojo aukšto aikštelės vaizdas iš viršaus ( b. l. 9-11).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2018 m. liepos 23 d. prietaiso TASER Nr. X1300330X panaudojimo ataskaita patvirtina, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 23.20 val., vyriausiasis patrulis E. S., su kuriuo kartu buvo vyriausiasis patrulis M. G., adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo TASER prietaisą D. K. atžvilgiu (b. l. 12).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 4 – ojo būrio vyriausiojo patrulio E. S. 2018 m. liepos 23 d. prietaiso TASER panaudojimo pagrindo ataskaita patvirtina, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 23.20 val., vyriausiasis patrulis E. S., adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo TASER prietaisą D. K. atžvilgiu 4 kartus. Prietaiso panaudojimo pagrindai: asmuo kėsinosi policijos pareigūno ar sveikatai pavojingu būdu, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nevykdė teisėtų reikalavimų (b. l. 13).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 4 – ojo būrio vyriausiojo patrulio E. S. 2018 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 23.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. G. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), iš buto sklinda triukšmas, riksmai, garsi muzika. Kodo nežino. Pranešė kaimynas. Atvykus nurodytu adresu, išlipus iš jų tarnybinio automobilio „Nissan NV200“ borto, numeris – (duomenys neskelbtini), lauke, iš antrame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), girdėjosi labai garsūs žmonių riksmai, keiksmažodžiai, daužomi daiktai. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto pasitvirtino, kad triukšmas sklinda būtent iš šito buto. Pareigūnams paskambinus į duris, asmenys nutilo, šnabždėjosi tarpusavyje. Praėjus kelioms minutėms pareigūnams duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyras, iš kurio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai šnekėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Asmuo nuo pat pradžių buvo agresyviai nusiteikęs, t. y. kėlė balso toną, pertraukinėjo pareigūnų kalbą, vis gniaužė kumščius, stovėjo prie atidarytų durų, kad galimai galėtų greitai užeiti į butą ir užsirakinti. Pareigūnai paprašė asmens, kad šis jiems prisistatytų, bet vyras iš pradžių paprašė pateikti jam jų (pareigūnų) tarnybinius pažymėjimus. Pareigūnai vyrui parodė savo pažymėjimus, prisistatė ir dar kartą paprašė vyro prisistatyti bei pateikti jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, bet asmuo kategoriškai atsisakė tai padaryti. Pareigūnas E. S. garsiai ir aiškiai pasakė asmeniui vykdyti jų, policijos pareigūnų, reikalavimus arba asmuo bus sulaikytas, ko pasėkoje asmuo su dešine ranka pastūmė E. S. porininką M. G. į krūtinės sritį ir, suėmęs už durų rankenos, bandė staigiai pasišalinti į butą. Tuo metu pareigūnas E. S. sugriebė už durų rankenos iš kitos pusės ir su kaire ranka sugriebęs vyrui už viršutinių drabužių pradėjo tempti jį į laiptinę. Jo porininkas taip pat rankomis sugriebė vyrą už viršutinių rūbų ir sėkmingai, kartu su juo, ištraukė jį į laiptinę. Pareigūnas E. S. garsiai ir aiškiai pradėjo reikšti vyrui reikalavimus nesipriešinti, t. y. nestangrinti raumenų, aktyviais fiziniais veiksmais nevengti sulaikymo arba bus panaudotos spec. priemonės, bet asmuo dar labiau suagresyvėjo, nevykdė jų, policijos pareigūnų, teisėtų reikalavimų, stangrino raumenis, stumdėsi ir dešine ranka trenkė E. S. į dešinės pusės kaktos sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, po ko ant veido liko nubrozdinimas ir patinimas. Po to, kai vyras trenkė jam į veidą, rankomis įsikibo į laiptinės turėklus, kojomis atsirėmęs į grindinį aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui – stangrino raumenis, visu kūnu bandė nustumti E. S. ir jo porininką, rėkė „D., padėk, man nuo šitu pidarasu, D.! D.!“. Tuo momentu, kai kolega buvo atsisukęs nugara į duris, jas atidariusi moteris abejomis rankomis sugriebė už kolegos liemenės ir stipriai užsimojusi su kumščiu trenkė jam į nugarą kaklo srityje, ko pasėkoje kolega, prarasdamas pusiausvyrą, vos nenukrito ant laiptų, atsitrenkęs į sieną jis nusibrozdino sau dešinės rankos dilbį ir alkūnę. E. S. porininkas išsitraukė spec. priemonę – dujas, ir jas panaudojo prieš abu asmenis, E. S. greitai atsitraukė nuo asmenų ir ištraukęs elektro – impulsinį prietaisą „Taser X26“ Nr. X1300330X iššovė užtaisą B410009C5 į moterį, bet jis tinkamai nesuveikė, todėl pakartojo elektros ciklą dar 3 kartus, tačiau moteris kartu su vyru vis tiek sugebėjo įeiti į butą ir užsidarę duris užsirakino. Tuo metu pareigūnas išsikvietė pastiprinimą ir priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, tikslu patekti į butą. Pareigūnams į pagalbą atvyko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Kartu su jais beldėsi į 24 buto duris ir žodžiu reikalavo jas atsidaryti, bet asmenys jų neatidarė. Praėjus 10 minučių pareigūnams duris atidarė dar viena buto gyventoja – R. V., po ko kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalba sulaikė jiems pasipriešinusius asmenis, kaip vėliau paaiškėjo – T. V. ir D. K.. Asmenims buvo uždėti antrankiai, jie buvo įsodinti į pareigūnų tarnybinį automobilį ir pristatyti į Vilniaus miesto 1 – ąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Buvo panaudotos spec. priemonės: dujos, antrankiai, Taser Nr. X1300330X su užtaisu Nr B410009C5 (b. l. 51).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiojo patrulio M. G. S. 2018 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tapačios įvykio aplinkybės, kurios užfiksuotos jo porininko vyriausiojo patrulio E. S. 2018 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 52).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. S. 2018 m. liepos 24 d. nutarimu E. S. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 16).
Nukentėjusiojo E. S. 2018 m. lapkričio 22 d. pareiškimu dėl civilinio ieškinio nustatyta, kad nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 2 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos (b. l. 18).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 – ojo policijos komisariato 1 – osios veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu E. S. pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 19).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. S. 2018 m. liepos 24 d. nutarimu M. G. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 27).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018 m. lapkričio 21 d. civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad ieškovė pareiškė civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos 65,86 Eur žalos (b. l. 36-39).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2019 m. vasario 8 d. civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad ieškovė pareiškė civilinį ieškinį dėl fondo biudžetui padarytos 404,64 Eur žalos (b. l. 45-47).
Vilniaus apskrities VPK 2019 m. kovo 8 d. civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad ieškovė pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 916,47 Eur žalos (b. l. 115-117).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014). Teismų praktikoje pažymėta, jog BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų T. V. ir D. K. kaltė padarius jiems inkriminuotą, BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Byloje iš kaltinamųjų, nukentėjusiųjų parodymų, Policijos registruojamų įvykių registro duomenų (b. l. 5-7) nustatyta, kad nukentėjusieji, policijos pareigūnai E. S. ir M. G. 2018 m. liepos 21 val. apie 23.20 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) pagal gautą iškvietimą dėl šiame bute sklindančio triukšmo. Iš kaltinamųjų parodymų turinio nustatyta, kad jie suprato, jog atvykę E. S. ir M. G. buvo policijos pareigūnai, be to nukentėjusieji pažymėjo, jog jie prisistatė, parodė savo tarnybinius pažymėjimus, buvo su tarnybinėmis uniformomis. Nors kaltinamasis T. V. neigė, jog nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat neigė pastūmęs nukentėjusįjį M. G., priešinęsis policijos pareigūnams, ranka suduodamas E. S. į kaktą, šiuos kaltinamojo parodymus, teismo vertinimu, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusieji M. G. bei E. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, jog jiems atvykus pagal iškvietimą dėl bute sklindančio triukšmo, kaltinamasis T. V. iš karto buvo agresyviai nusiteikęs, pareigūnams pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tai padaryti atsisakė, tuomet ranka pastūmė policijos pareigūną M. G. ir bandė šalintis į butą, nukentėjusiesiems tempiant kaltinamąjį, kad jis neužsidarytų bute, T. V. trenkė nukentėjusiajam E. S. į kaktos sritį. Nukentėjusysis E. S. pažymėjo, kad dėl kaltinamojo T. V. smūgio jis juto fizinį skausmą. Iš Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. liepos 24 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad E. S. į šią gydymo įstaigą kreipėsi dėl galvos skausmo, jam buvo diagnozuotas galvos sumušimas (b. l. 20). Kaltinamoji D. K. teisme taip pat neigė traukusi nukentėjusįjį M. G. nuo T. V. bei trenkusi M. G. kumščiu. Tačiau nukentėjusieji teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai paaiškino, jog jiems atvykus pagal iškvietimą dėl bute sklindančio triukšmo ir bandant laiptinėje aktyviais veiksmais sulaikymui besipriešinančiam kaltinamajam T. V. uždėti antrankius, šiam šaukiantis pagalbos, išėjusi kaltinamoji D. K. sugriebė nukentėjusįjį M. G. už liemenės, traukė jį nuo T. V., tuomet kumščiu trenkė M. G. į kaklo sritį, dėl ko M. G. prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į sieną. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. liepos 24 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame yra nurodyta, kad M. G. 2018 liepos 24 d. 03.37 val. kreipėsi į šią gydymo įstaigą dėl kaklo, dešinioji dilbio ir alkūnės skausmo, jam buvo diagnozuotas kaklo sumušimas, dešiniojo dilbio patinimas, sumušimas (b. l. 30), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 – ojo policijos komisariato 1 – osios veiklos skyriaus kitų objektų 2018 m. spalio 31 d. apžiūros protokolas, kuriame pažymėta, jog M. G. nustatytas dešinio dilbio audinių patinimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 29).
Nors kaltinamieji neigia prieš atvykusius policijos pareigūnus panaudoję fizinį smurtą, teismo vertinimu, šiuos jų parodymus paneigia išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų policijos pareigūnų M. G. ir E. S. parodymais. M. G. ir E. S. nuo pat pradžių nuosekliai liudijo tai, ką šioje konfliktinėje situacijoje, kurioje viskas vyko labai greitai, patys matė ir darė, jų parodymai papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pareigūnų su kaltinamaisiais nesieja jokie tarpusavio santykiai, todėl melagingai apkalbėti juos nebūtos nusikalstamos veikos padarymu jie jokio pagrindo neturėjo. Be to kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinkti duomenys apie nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus (b.l. 20, 29, 30) ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Be to pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji įvyko metu buvo neblaivūs (D. K. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, T. V. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas), kas be abejonės, galėjo turėti įtakos jų elgesiui bei tinkamam aplinkybių įvertinimui. Tai, jog kaltinamasis T. V. būdamas neblaivus yra agresyvus, teisme patvirtino ir kaltinamojo žmona R. V.. Aplinkybę, kad kaltinamųjų elgesys sukėlė pavojų tarybines pareigas atliekantiems pareigūnams, iš esmės patvirtina tai, jog nukentėjusieji prieš juos panaudojo specialiąsias priemones – dujas ir elekto-impulsinį prietaisą Taser (b. l. 12-13), be to nukentėjusieji policijos pareigūnai radijo ryšiu paprašė skubios kitų policijos pareigūnų pagalbos (liudytojo A. L., M. M. parodymai teisme). Taip pat iš nukentėjusiųjų parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą pasipriešinę nukentėjusiesiems policijos pareigūnams, užsirakino bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jų į butą neįsileido (šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų A. L., M. M. parodymai teisme). Toks kaltinamųjų elgesys rodo, jog jie toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų.
Kaltinamieji, neigdami savo neteisėtus veiksmus, akcentavo, kad ne jie, o policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai – be pagrindo prieš kaltinamąją D. K. panaudojo elektos šoką, dujas, spardė kaltinamąjį T. V.. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad M. G. ar E. S. prieš kaltinamuosius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Tai kategoriškai neigia ir patys nukentėjusieji. Kaltinamųjų parodymai dėl T. V. spardymo iš esmės skiriasi – D. K. nurodė, jog T. V. spardė nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti policijos pareigūnai, tuo tarpu T. V. nukentėjusiojo E. S. iš viso neatsiminė, nurodė nematęs jo įvykio vietoje, taip pat pažymėjo, kad nematė, kad M. G. būtų jį spardęs. Be to, nors kaltinamieji akcentavo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą, tačiau nurodė, jog į teisėsaugos institucijas dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nesikreipė. Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be kaltinamųjų buvo ir kiti asmenys – R. V. bei E. K., tačiau jie jokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nematė, patys elgėsi taip, jog policijos pareigūnai laikinai sulaikydami kaltinamuosius, šių asmenų nesulaikė ir jokių pretenzijų jiems neturėjo.
Kaltinamajame akte yra nurodytas nusikaltimo padarymo laikas - 2018 m. liepos 23 d., apie 21.30 val. Teismas, įvertinęs Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse nurodytą nukentėjusiųjų policijos pareigūnų atvykimo į (duomenys neskelbtini) laiką (2018 m. liepos 23 d. 23.20), taip pat nukentėjusiųjų parodymus, sprendžia, kad šis laikas yra tikslintinas, nurodant jog nusikalstama veika buvo padaryta 2018 m. liepos 23 d. apie 23.20 val. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusieji teisme aiškiai nurodė, kad D. K. trenkė M. G. ne į nugarą, o į kaklą, M. G. patirtą kaklo sužalojimą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai (b. l. 30, 121), ši aplinkybė taip pat yra tikslintina, nurodant, kad D. K. kumščiu trenkė policijos pareigūnui M. G. į kaklą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog D. K. 2018 m. liepos 23 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,16 promilių girtumas), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiesiems patruliams M. G. ir E. S. atvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo bute, (duomenys neskelbtini), duris atidarius T. V. ir jam šaukiantis pagalbos, ji (D. K.), išėjusi iš buto, rankomis sugriebė už policijos pareigūno M. G. liemenės, traukdama jį nuo T. V., ir kumščiu trenkė policijos pareigūnui M. G. į kaklą, sukeldama jam fizinį skausmą, ir nuo šio smūgio policijos pareigūnas prarado pusiausvyrą bei atsitrenkė į sieną, nuo ko buvo padarytas dešinio dilbio audinių patinimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu ji pasipriešino valstybės tarnautojui M. G.. D. K. veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį. Taip pat byloje nustatyta, kad T. V. 2018 m. liepos 23 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 promilių girtumas), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiesiems patruliams M. G. ir E. S. atvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo bute, (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus prisistatyti bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, T. V. atsisakė pateikti dokumentą, ranka pastūmė vyriausiąjį patrulį M. G. į krūtinės sritį ir bandė pasišalinti į butą, po ko policijos pareigūnams M. G. ir E. S. pastarąjį ištraukus į laiptinę ir pareikalavus jam nesipriešinti, jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, ranka suduodamas E. S. į kaktą, sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu jis pasipriešino valstybės tarnautojams M. G. ir E. S.. T. V. veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų
Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas D. K. bausmę, atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika), į D. K. kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas yra baigtas). Skirdamas bausmę teismas D. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio – jai nustatytas 2.16 promilių neblaivumas (b. l. 80), o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys: nedirbanti (b. l. 95), administracine tvarka nebausta (b. l. 97), anksčiau neteista (b. l. 98). Byloje duomenų apie kaltinamosios psichikos/psichiatrinį gydymą ar tai, kad ji būtų įrašyta į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nėra.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kuriuos kaltinamoji sutiko atlikti. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamosios asmenybę, įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nustatytą kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskirtinas didesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas viešųjų darbų bausmės vidurkis (BK 46 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. K. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. liepos 23 d. 23.35 val. iki 2018 m. liepos 24 d. 16.14 val. (b. l. 78, 90, 51, 5-6), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinas (b. l. 91).
Teismas, skirdamas bausmę T. V., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas yra baigtas). Skirdamas bausmę teismas T. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 1.72 promilių neblaivumas (b. l. 55), o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: nedirbantis (b. l. 71), administracine tvarka baustas (b. l. 73), praeityje du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skirtos viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmės (b. l. 74-75). Byloje duomenų apie kaltinamojo psichikos/psichiatrinį gydymą ar tai, kad jis būtų įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nėra.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat tai, jog praeityje T. V. skirtos viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmės, tinkamo poveikio jam nepadarė, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad jokia kita bausme kaip tik griežčiausia, t. y. laisvės atėmimo bausme nebus pasiekta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, paskirtinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pagal T. V. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą T. V. atidedant. T. V. yra teistas, tačiau tai buvo pakankamai seniai, skirtas bausmes jis yra atlikęs, be to, iš byloje nustatytų aplinkybių bei T. V. charakterizuojančių duomenų akivaizdu, kad jo nusikalstamą veiką iš dalies sąlygojo ir alkoholio vartojimas, todėl, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant T. V.: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. liepos 23 d. 23.37 val. iki 2018 m. liepos 24 d. 15.53 val. (b. l. 53, 65, 51, 5-6), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
T. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinas (b. l. 66).
Dėl civilinių ieškinių
Byloje nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų žalos priteisimo (b. l. 18), ieškinyje jis nurodė, kad šią žalą patyrė dėl to, kad T. V. jam trenkė kumščiu į kaktos sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, ant kaktos liko nubrozdinimas, patinimas, savaitę, kol gijo kakta, jam labai degino, skaudėjo galvą, jis negalėjo rodytis viešumoje. Civilinis ieškovas E. S. ieškinyje pažymėjo, kad 2000 eurų sudaro jo patirta turtinė ir neturtinė žala. Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas nurodė, kad T. V. sudavė jam smūgį į kaktą, dėl to 2000 eurų civilinis ieškovas vertina būtent patirtą fizinį skausmą, jokių vaistų dėl šios sužalojimų nepirko, laikinojo nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. numato, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (šiuo atveju civiliniam ieškovui E. S.). Ieškovas į bylą nepateikė jokių patirtą turtinę žalą ir jo dydį patvirtinančių įrodymų. Teisme E. S. nurodė, kad 2000 eurų yra jo patirta neturtinė žala.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. V. padarė BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, sprendžia, kad dėl kaltinamojo T. V. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus – turėjo važiuoti į gydymo įstaigą, jautė galvos skausmą (b. l. 20). Tačiau, teismo vertinimu, E. S. prašomas priteisti 2000 eurų neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinkantis teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl mažintinas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis E. S. dėl neteisėtų kaltinamojo T. V. veiksmų – vieno smūgio į veidą sudavimo patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimą ir nepatogumus. Tačiau nukentėjusiajam kaltinamojo neteisėtais veiksmais nebuvo padarytas joks sveikatos sutrikdymas (b. l. 22), išskyrus patirtą fizinį skausmą, jokių liekamųjų reiškinių dėl to neliko, jis toliau galėjo vykdyti savo pareigas. Taip pat, nustatant nukentėjusiojo E. S. patirtos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiojo specifinį darbą, kuris tiesiogiai yra susijęs su rizika patirti smurtą. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, taip pat tai, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad E. S. reikalavimas priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo T. V. priteistina 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 straipsnis, 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškiniu atsakovams T. V. bei D. K. prašė priteisti iš jų 916,47 Eur žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas nurodė, jog 2018 m. liepos 23 d. buvo sutrikdyta policijos pareigūno M. G. sveikata – diagnozuotas dešinio dilbio, kaklo sumušimas, nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. M. G. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 10-TE-117 M. G. buvo nutarta išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Tokia kompensacija 2019 m. vasario 21 d. M. G. buvo išmokėta (b. l. 120). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginti su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Taigi nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina vadovaujantis CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, atlygintos pareigūnui žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui visiškai atlyginama padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas). Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d. M. G. traukė už liemenės ir kumščiu jam į kaklo sritį trenkė ne T. V., o kaltinamoji D. K. – būtent dėl jos neteisėtų veiksmų M. G. prarado pusiausvyrą, atsitrenkė į sieną, dėl ko jam buvo padarytas dešinio dilbio audinių patinimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo patirtų nuostolių dydį (b. l. 119-128), aplinkybę, kad ne dėl abiejų kaltinamųjų, o būtent dėl kaltinamosios D. K. neteisėtų veiksmų buvo sužalotas policijos pareigūnas M. G., kuriam ieškovas išmokėjo prašomus priteisti 916,47 eurus, sprendžia, kad šis civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies ir iš D. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistini 916,47 eurai (CK 6.290 straipsnis, 6.245 straipsnis – 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis), o civilinio ieškovo reikalavimas priteisti minėtą sumą iš kaltinamojo T. V. yra atmestinas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius civiliniu ieškiniu atsakovui T. V. prašo priteisti 404,64 eurų žalos atlyginimą dėl M. G. priskaičiuotos ir išmokėtos ligos dėl draudžiamo įvykio išmokos (b. l. 45). Kaip jau buvo minėta, teismas šioje byloje nustatė, kad sveikatos sutrikdymą, dėl ko M. G. buvo išmokėta ieškovo prašoma priteisti išmoka, M. G. sukėlė ne Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus atsakovu nurodyto T. V., o kitos kaltinamosios - D. K. neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius civilinį ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, sprendžia, jog šis ieškinys yra atmestinas.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 65,86 eurų žalos priteisimo (b. l. 36 – 37). Ieškinyje yra nurodyta, kad prašoma priteisti suma yra susidariusi dėl nukentėjusiojo E. S. (15,26 eurai) ir nukentėjusiojo M. G. (50,60 eurų) gydymo sveikatos priežiūros įstaigose. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis T. V. trenkė į galvos sritį nukentėjusiajam E. S., o kaltinamoji D. V. savo neteisėtais veiksmais sutrikdė nukentėjusiojo M. G. sveikatą. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo E. S. gydymo civilinis ieškovas patyrė 15,26 eurų žalą, o dėl M. G. gydymo – 50,60 eurų turtinę žalą (b. l. 38-39) sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo T. V. 15,26 eurus, o iš kaltinamosios D. V. 50,60 eurų turtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnis – 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. K. paskirtą bausmę įskaityti jos laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 23 d. 23.35 val. iki 2018 m. liepos 24 d. 16.14 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
D. K. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. V. paskirtą bausmę įskaityti T. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 23 d. 23.37 val. iki 2018 m. liepos 24 d. 15.53 val.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Civilinio ieškovo E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies priteisti jam iš kaltinamojo T. V. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje E. S. civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš kaltinamosios D. K. 916,47 eurus turtinės žalos atlyginimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį kaltinamajam T. V. atmesti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį atsakovui kaltinamajam T. V. dėl 404,64 eurų turtinės žalos priteisimo atmesti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo T. V. 15,26 eurus turtinės žalos atlyginimo ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamosios D. K. 50,60 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-45 straipsniai.
Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.
Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.