Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-624-1/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-15
Bylos Nr.
2-624-1/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
G. J., UAB „Airana“, A. J.
Ieškovas
UAB „Parex faktoringas ir lizingas“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-624-1/2010 Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties, kuria netenkintas A. J. prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, o prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 3-3595-560/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Airana“, G. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo, o taip pat atsakovų A. J. ir G. J. priešieškinius ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė iš atsakovų UAB „Airana“, G. J. ir A. J. priteisti ieškovo naudai 257 472,98 Lt skolos, 65 825,05 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai A. J. ir G. J. pateikė priešieškinius ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Atsakovas G. J. pateikė įrodymą, jog sumokėjo 512 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį bei pateikė prašymą atleisti jį nuo kitos dalies – 5 637 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, o neatleidus – atidėti šios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiuos prašymus atsakovas grindžia tuo, jog jis gauna 2 400 Lt dydžio, o jo sutuoktinė – 1 700 Lt dydžio atlyginimą (į rankas) kas mėnesį, su atsakovu gyvena ir du jo išlaikomi nepilnamečiai jo sutuoktinės vaikai iš pirmosios sutuoktinės santuokos, šiuo metu atsakovo sutuoktinė laukiasi, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, atsakovo sutuoktinei priklausantis 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, atsakovui priklausantis automobilis yra areštuotas, jokio kito turto, tame tarpe ir indėlių bankuose atsakovas ir jo sutuoktinė neturi, pagal vartojimo kredito sutartis atsakovas ir jo sutuoktinė bankams privalo mokėti po 1 400 Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovo G. J. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio netenkino, o prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo tenkino iš dalies ir nustatė atsakovui G. J. terminą iki 2010 m. vasario 8 d. sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio paduodant priešieškinį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Likusios žyminio mokesčio dalies - 4 637 Lt sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip labai gera, nes nustatyta, kad atsakovo ir jo sutuoktinės pajamos per vieną mėnesį iš gaunamo darbo užmokesčio vidutiniškai sudaro 4 100 Lt, atsakovas teigia, kad turi išlaikyti dar 2 nepilnamečius savo sutuoktinės vaikus iš pirmos santuokos, atsakovui nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, jo sutuoktinei priklauso 2 kambarių butas, kuris yra areštuotas, be to, nuo 2009 m. kovo mėnesio taip pat yra areštuota 12 atsakovo ir jo sutuoktinės banko sąskaitų 121 882,58 Lt sumai, atsakovas ir jos sutuoktinė yra sudarę 3 vartojimo kredito sutartis, pagal kurias kas mėnesį turi mokėti po 1 466,97 Lt, atsakovui priklausantis 1994 m. pagamintas automobilis Honda Accord CC7 taip pat yra areštuotas. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaikymą jo sutuoktinės 2 nepilnamečiams vaikams teikia jų tėvas A. M., taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio piniginės lėšos yra sukauptos jo ir jo sutuoktinės sąskaitose, kurias areštavo antstolis. Be to, iš atsakovo pateiktos VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. pažymos apie atsakovės sutuoktinio G. J. mokamas socialinio draudimo įmokas, matyti, kad atsakovas dirbo ne tik UAB „Ramundas“, bet ir UAB „Krovida“, UAB „Airana“ ir UAB „Verslo media“, tačiau pažymų iš šių įmonių apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį ar kitokio pobūdžio pajamas, kurios nėra apmokestinamos mokesčiais, susijusiais su socialiniu draudimu, atsakovas taip pat nepateikė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog minėtuose atsakovo nepateiktuose rašytiniuose įrodymuose atvaizduotų faktų buvimas turi įtakos vertinant atsakovo realią turtinę padėtį bei vadovaudamasis contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią šaliai nepateikus įrodymų laikoma egzistuojant jai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos aukščiausio teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005), nusprendė atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio netenkinti, laikant, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo tikrąją turtinę padėtį, tai yra aplinkybių, patvirtinančių jo blogos turtinės padėties egzistavimą, kuri sudarytų pagrindą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Tačiau iš atsakovo pateiktų įrodymų teismas sprendė, jog yra pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, nes atsakovo finansinė padėtis nėra labai gera. Todėl teismas atsakovo prašymą dėl 5 637 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkino iš dalies bei nustatė atsakovui terminą sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o kitos žyminio mokesčio dalies – 4 637 Lt sumokėjimą atidėti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties dalį dėl atsakovo G. J. prašymo dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo tenkinimo iš dalies ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo G. J. prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies 5 637 Lt sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pats teismas konstatavo, kad atsakovo finansinė padėtis nėra labai gera, todėl vien teismo įvertintos aplinkybės yra pagrindu atidėti visos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

2. Atsakovas neturi lėšų, iš kurių galėtų sumokėti žyminį mokestį, bankai neskolina, nes šeima jau yra paėmusi dideles paskolas, o visas abiejų sutuoktinių registruotinas turtas yra areštuotas. Be to, atsakovų šeima negali pasiskolinti pinigų ir iš savo giminaičių, nes dėl krizės jie taip pat yra atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje.

3. Jei teismas neatleistų nuo nesumokėto žyminio mokesčio, tai iš esmės reikštų, kad iš atsakovų yra atimamos teisės ginti savo teises teisme, nes tokio dydžio žyminio mokesčio atsakovai Jankevičiai yra nepajėgūs sumokėti, kadangi atskaičius bankui mokamas sumas, mokamus mokesčius, 4 asmenų šeimai lieka pragyvenimui apie 1650 Lt per mėnesį. Tokiu būdu abiems atsakovams (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovo sutuoktinei A. J. taip pat nustatytas terminas 1000 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti) nustatytas mokėtinas žyminis mokestis (2000 Lt) viršija šeimos galimybes.

4. Atsakovės sutuoktinis A. M. abiejų atsakovės vaikų išlaikymui kas mėnesį moka 500 Lt, tačiau šie pinigai yra skirti vaikams ir negali būti prilyginami atsakovų pajamoms.

5. Atsakovo darbo santykiai su UAB „Airana“ ir UAB „Verslo media“ ir UAB „Krovida“ yra pasibaigę (2010 m. vasario 4 d. pažyma Nr. 4-8-1597), o tai reiškia, kad atsakovas nedirba jokioje kitoje įmonėje, išskyrus UAB „Ramundas“.

6. Atsakovų sąskaitos, kuriose yra keli šimtai litų, yra areštuotos, todėl šių pinigų atsakovė negali panaudoti žyminiam mokesčiui sumokėti, o jokių kitokio pobūdžio pajamų, neapmokestinamų mokesčiais, atsakovai neturi. Tokiu būdu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

7. Teismui neatleidus atsakovų nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies už priešieškinį, būtų paneigta atsakovų Jankevičių teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

8. Po ginčijamos teismo nutarties atsakovų turtinė padėtis dar labiau pablogėjo, nes atsakovo G. J. tėvui buvo patvirtinta sunki liga – vėžys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo G. J. atskirąjį skundą A. J. prašo atsakovo G. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Atsiliepimu į atsakovo R. J. atskirąjį skundą ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovo G. J. ir jo sutuoktinės A. J. turtinė padėtis nėra bloga, nes atsakovai dirba, turi nuosavą butą bei automobilį, dėl ko ženkliai sumažėja gyvenimo išlaidos. Be to, atsakovai nutylėjo dalį gaunamų pajamų, gaunamų iš A. M. vaikų išlaikymui. Tuo tarpu atidedant žyminį mokestį, būtina konstatuoti, kad žyminį mokestį atsakovai galės sumokėti ateityje.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje LR CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų (CPK 135 str. 2 d., 138 str., 143 str. 3 d.). Tačiau CPK 83 straipsnio trečioje dalyje numatyta galimybė, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, tačiau teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jei mano, kad įvertinant į teismą besikreipiančio asmens turtinę padėtį, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, pažymos iš darboviečių ir valstybinių institucijų, o taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, pagrįstai netenkino jo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio. Nors atsakovas sunkią finansinę situaciją grindžia teismo pritaikytais areštais savo ir sutuoktinės turtui ir įsipareigojimais bankui, tačiau iš byloje esančių pažymų apie pajamas (T. 2, b. l. 57 – 58) aišku, kad tiek atsakovas, tiek ir jo sutuoktinė yra dirbantys asmenys, o pats atsakovas, kaip jis pats patvirtino, uždirba 2400 Lt (T. 2, b. l. 94) per mėnesį. Tokiu būdu, nors šeima turi mokėti apie 1400 Lt per mėnesį paskolos, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo finansinė padėtis nėra tokia bloga, kad kreipiantis į teismą jis negalėtų sumokėti 1000 Lt didesnės žyminio mokesčio dalies, negu realiai iki šiol yra sumokėjęs. Be to, pažymėtina, kad, nors apeliantas nurodo, kad abiejų sutuoktinių pajamos, skiriamos pragyvenimui, yra tik 1650 litų per mėnesį, tačiau atskirajame skunde pats atsakovas pripažino, kad jo sutuoktinė dar gauna 500 litų vaikų išlaikymui iš buvusio sutuoktinio (T. 2, b. l. 149 – 150), o tai lengvina šeimos finansinę padėtį ir iš dalies paneigia G. J. argumentą, jog du nepilnamečiai sutuoktinės vaikai yra jo išlaikomi (T. 2, b. l. 94). Apeliantas taip pat nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo jo šeimos turtinė padėtis dar labiau pablogėjo, nes atsakovo tėvui buvo patvirtinta sunki liga, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad su tuo būtų susijusios kokios nors didelės paties atsakovo išlaidos.

Šalies argumentai

Iš kitos pusės, pažymėtina, kad atskiruoju skundu atsakovas prašo ne atleisti jį nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o atidėti visos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (CPK 84 str.). Tačiau, nors pripažintina, jog visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimas šiuo metu atsakovui būtų labai didelė našta, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi jau atidėjo 4 637 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, o atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teigti, kad atsakovas R. J. neturi galimybės šiuo metu sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi neatidėtos 1000 Lt žyminio mokesčio dalies (įvertinus net ir tai, kad atitinkamą žyminio mokesčio dalį už priešieškinį turėtų sumokėti ir jo sutuoktinė) ir dėl to būtų suvaržytos atsakovo teisės kreiptis į teismą, nėra pagrindo.

Atmetus atsakovo R. J. atskirąjį skundą, nustatytinas 14 dienų terminas 1000 Lt žyminio mokesčio dalies, nuo kurios sumokėjimo atsakovas neatleistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi, sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 29 d. sumokėti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjai Konstantinas Gurinas Audronė Jarackaitė Vigintas Višinskis