Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės V. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29099-20 ir baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, latvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. T. 2020 m. liepos 18 d. apie 20.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine I. S. metu, tyčia sudavė smūgį delnu nukentėjusiajai I. S. į kairį skruostą, po to, jai sėdinčiai ant grindų, ranka sugriebė už kaklo ir jį suspaudė, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į kairę blauzdą, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius televizoriaus nuotolinio valdymo pulteliu į galvą, nukentėjusiajai atsistojus – pastūmė ją rankomis, dėl ko nukentėjusioji kaire kūno puse atsitrenkė į virtuvės duris ir griuvo ant grindų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, I. S. sėdint ant grindų ir jo paliepimu burną užsikimšus rankšluosčiu, sudavė diržu ne mažiau kaip tris smūgius į kairę blauzdą bei mušdamas ranka laikė sugriebęs ją pečių srityse - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. S. kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas dešiniame dilbyje, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvą nugaros dešinėje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, kraujosruvas kairėje šlaunyje, kraujosruvas kairėje blauzdoje - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, K. T. 2020 m. liepos 18 d. apie 20.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine I. S. metu, nukentėjusiajai sėdint virtuvėje ant žemės, įkaitino virš dujinės viryklės peilį ir demonstratyviai laikė jį virš dešinės nukentėjusiosios I. S. šlaunies, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiosios akivaizdoje virdulyje kaitino aliejų, tokiais veiksmais grasindamas juo apipilti nukentėjusiąją, ir tai buvo pakankamas pagrindas I. S. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – sunkiai sutrikdyta jos sveikata, nes tą pačią dieną, prieš pat šių veiksmų atlikimą, jis nukentėjusiąją buvo sumušęs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. T. savo kaltę pripažino iš dalies. 2020 m .liepos 23 d. duodamas parodymus paaiškino, kad su sugyventine I. S. jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį maždaug 5 metus, turi dukrą, gim. 2016 m. 2020 m. liepos 18 d. (šeštadienį) su sugyventine nekonfliktavo. Konfliktas vyko 2020 m. liepos 19 d. vakare, susibarė dėl bendrų nesutarimų. Supykęs nesusivaldė ir pagriebęs odinį diržą su metaline sagtimi, sudavė juo apie 3-4 kartus sugyventinei per kojas. Ar kažkokius veiksmus atliko su televizoriaus pulteliu, neprisimena. Suduodamas smūgius diržu, galėjo sugriebti sugyventinę už rankos ar peties, bet ar sugriebė, ar sudavė jai ranka ar koja, tiksliai pasakyti negali. Buvo stipriai susipykę, jautėsi praradęs savitvardą, todėl konkrečiau kažką paaiškinti sunku. Kita dieną sugyventinė susirinko daiktus, pasiėmė dukrą ir pasakė, kad išeina gyventi pas draugę. Prieš sugyventinę smurto anksčiau jis nevartojo (b. l. 93-95). 2020 m. liepos 24 d., 2020 m. rugsėjo 25d. parodymais nurodė, kad 2020 m. liepos 19 d. vakare, konflikto metu, jis stovinčiai ar ant pufo prie lango sėdinčiai sugyventinei sudavė apie 3-4 smūgius diržu į kojas. Gali būti, kad suduodant jai smūgius diržu, buvo sugriebęs sugyventinę už pečių ar rankų, kad ji nepasitrauktų. Sugyventinės kaklo nespaudė, jai neliepė į burną įsikišti rankšluosčio ir to ji nedarė. Ar sudavė delnu sugyventinei per veidą, neprisimena. Šio konflikto metu sugyventinė ant grindų nebuvo nugriuvusi, jis jos nestūmė, smūgių į galvą televizoriaus pulteliu nesudavė. Kraujosruvos sugyventinės rankų srityse galėjo atsirasti rankomis suspaudus šias sritis smūgių diržu sudavimo metu, o kraujosruvos ant kojų - nuo smūgių diržu. Kokiomis aplinkybėmis susiformavo kraujosruvos nugaros ir krūtinės srityje, nežino ir nemano, jog jis susijęs su šių sužalojimų atsiradimu. Kadangi smurtą prieš sugyventinę naudojo, tačiau atliko ne visus pranešime apie įtarimą nurodytus veiksmus, kaltę pripažįsta iš dalies. 2020 m. liepos 19 d. vakare, konflikto metu, jis savo sugyventinės I. S. nebaugino, virš jos kojų įkaitinto peilio nelaikė, arbatinyje aliejaus nekaitino. Jo manymu, I. S. tiesiog pasinaudojo situacija, kad ją mušė diržu ir šią situaciją dar labiau pagražino. Pageidauja, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 97-99, 118-121).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad K. T. yra jos sugyventinis. 2020 m. liepos 18 d., šeštadienį, apie 20.00 val. su sugyventiniu buvo kambaryje. Dukra miegojo ir konflikto metu neprabudo. Sugyventinis paprašė duoti jam savo telefoną, nes jo telefonas buvo išsikrovęs. Telefoną padavė ne iš karto, dėl to susipyko. Matyt, įtarinėdamas ją dėl neištikimybės, sugyventinis tikrino jos susirašinėjimą per „Mesenger“ programėlę. Radęs vardus žmonių, kurių ji nepažįsta, jos klausinėjo, kas jie tokie. Atsakius, kad nežino, nepatikėjo ir virtuvėje ėmė ją mušti. Stovėjo vienas priešais kitą, kai sugyventinis delnu (nepamena, kuriuo) smogė per kairį skruostą. Po smūgio ji atsisėdo prie lango ant grindų. Sudavęs smūgį, vyras vėl jos klausinėjo apie žmones, kurių vardus rado jos telefone. Kiek vėliau net bandė su jais susisiekti. Jai tebesėdint ant grindų sugyventinis reikalavo, kad jam pasakytų, kas ją sieja su tais žmonėmis. Jei jam neatsakydavo, trenkdavo: buvo sugriebęs kažkuria ranka už kaklo ir jį suspaudęs, sėdinčiai dešine koja spyrė į kairę blauzdą ne mažiau kaip penki kartus, ne mažiau kaip keturis kartus trinktelėjo per galvą (skruostą ir kaktą) televizoriaus pulteliu. Kažkuriuo momentu ji atsistojo. Tada sugyventinis ją pastūmė į krūtinę. Nuo pastūmimo žengtelėjo atbula link virtuvės durų ir griuvo atsitrenkdama į duris, po to – į grindis, labiau kaire kūno puse. Atsistojusi grįžo prie lango ir vėl atsisėdo ant grindų. Tada sugyventinis liepė pasiimti rankšluostį ir įsikišti sau į burną, kad negirdėtų jos verkimo, pats uždarė virtuvės langą, iš koridoriaus atsinešė odinį diržą su metaline sagtimi ir šiuo diržu jai sudavė tris smūgius į kairę blauzdą. Po to vėl kurį laiką ją „tardė“, o tada ėmė gąsdinti: pasiėmė didelį virtuvinį peilį, virš dujinės jį įkaitino ir laikė jai virš dešinės šlaunies, demonstruodamas, kad peilį prie kojos jai priglaus, bet to nepadarė, po to atsitraukė, į virdulį pripylė aliejaus ir ant dujinės jį kaitino, tokiu būdu demonstruodamas, kad aliejumi ją apipils, bet ir to jis nepadarė, nuėjo miegoti ir liepė gultis šalia jo. Ji pakluso. Nuo sugyventinio alkoholio kvapo nejautė. Ji buvo blaivi. Sekančią dieną (sekmadienį) sugyventinis ją išvadino necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad išeina žvejoti ir kad grįš 17.00 val. Jam išėjus, ji susirinko savo ir dukters daiktus ir iš buto išėjo. 2020 m. liepos 23 d. ją apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas. Kraujosruvos kojų srityse išryškėjo nuo smūgių kojomis ir diržu, visos kitos kraujosruvos susiformavo nuo pastūmimo griūnant ir atsitrenkiant iš pradžių į duris, iš karto po to - į grindis. Ją mušdamas sugyventinis buvo sugriebęs už rankų pečių sričių ir šias vietas suspaudęs, bet kuriuo momentu šį veiksmą atliko, neprisimena. Po to, kai buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, sugyventinis jai rašė „Mesenger“ programėlėje, kad labai jos atsiprašo, kad toliau nori su ja gyventi. Šį susirašinėjimą ji pageidauja prijungti prie bylos medžiagos. Ji atsakė, jog jam atleidžia, bet tolimesnio jų gyvenimo nebus, nes ji su sadistinių polinkių turinčiu vyru toliau gyventi neketina (b. l. 1-10, 37-40, 41-43).

2020 m. rugsėjo 23 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios I. S. ir įtariamojo K. T., nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, paaiškino, kad K. T. sukėlė jai fizinį skausmą ir ją sužalojo (b. l. 109-112).

2020 m. rugsėjo 23 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios I. S. ir įtariamojo K. T., nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, paaiškino, kad K. T. ją baugino: virš dujinės įkaitintą peilį laikė virš dešinės šlaunies, demonstruodamas, kad juo nudegins koją, tada virdulyje kaitino aliejų, demonstruodamas, jog juo ją apipils. Tuomet ji buvo tikra, kad tuos veiksmus sugyventinis atliks - nudegins peiliu ar aliejumi (b. l. 109-112).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1729/2020 (02) nustatyta, kad I. S. nustatyta: kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruvos dešinės alkūnės srityje, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, kraujosruvos kairėje šlaunyje, kraujosruvos kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip dvidešimties trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 49-50).

2020 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-32).

2020 m. liepos 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji pateikė mobiliojo ryšio telefoną Samsung (b. l. 51-52).

2020 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas I. S. patektas mobiliojo ryšio telefonas Samsung. Apžiūros metu nufotografuotas I. S. susirašinėjimas su K. T. „Mesenger“ programėlėje, pokalbių turinys pateiktas fotolentelėje (b. l. 53-63).

2020 m. liepos 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis K. T. pateikė diržą (b. l. 122-123).

2020 m. liepos 30 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas diržas, kurį 2020 m. liepos 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė įtariamasis K. T. (b. l. 124-125).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis K. T. tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine I. S. metu, tyčia sudavė smūgį delnu nukentėjusiajai I. S. į kairį skruostą, po to, jai sėdinčiai ant grindų, ranka sugriebė už kaklo ir jį suspaudė, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į kairę blauzdą, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius televizoriaus nuotolinio valdymo pulteliu į galvą, nukentėjusiajai atsistojus – pastūmė ją rankomis, dėl ko nukentėjusioji kaire kūno puse atsitrenkė į virtuvės duris ir griuvo ant grindų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, I. S. sėdint ant grindų ir jo paliepimu burną užsikimšus rankšluosčiu, sudavė diržu ne mažiau kaip tris smūgius į kairę blauzdą bei mušdamas ranka laikė sugriebęs ją pečių srityse, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios I. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia suduodamas smūgius sugyventinei į įvairias kūno vietas suvokė savo veiksmų pavojingumą ir numatė galimus kilsiančius padarinius, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, taip pat specialisto išvada ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Teismas sprendžia, kad ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to, jis toje pačioje vietoje, nukentėjusiajai sėdint virtuvėje ant žemės, įkaitino virš dujinės viryklės peilį ir demonstratyviai laikė jį virš dešinės nukentėjusiosios I. S. šlaunies, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiosios akivaizdoje virdulyje kaitino aliejų, tokiais veiksmais grasindamas juo apipilti nukentėjusiąją, ir tai buvo pakankamas pagrindas I. S. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – sunkiai sutrikdyta jos sveikata, nes tą pačią dieną, prieš pat šių veiksmų atlikimą, jis nukentėjusiąją buvo sumušęs, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai, pasireiškę grasinimu, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti tinkamai.

Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Nagrinėjamu atveju tiek nežymus sveikatos sutrikdymas, tiek grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą buvo įvykdyti beveik tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir to paties konflikto metu, abu nusikaltimai padaryti esant vieningai tęstinei tyčiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealią sutaptį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis K. T. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 146-149). Nukentėjusioji informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepateikta (b. l. 150-151).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios smurtinės, baigtos nusikalstamos veikos, sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikaltimai padaryti tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamojo K. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. K. T. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka – paskutinį kartą baustas 2016 m. birželio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 1 dalį (b. l. 143), Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 138).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam K. T. skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės, nustatant jų dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždraudimas bausmės laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios I. S. gyvenamojoje vietoje; įpareigojimas pradėti dirbti.

Bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymą, bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 22 d. 16.00 val. iki 2020 m. liepos 23 d. 11.48 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti K. T. 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) uždrausti bausmės laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios I. S. gyvenamojoje vietoje;

3) įpareigoti per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. T. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) uždrausti bausmės laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios I. S. gyvenamojoje vietoje;

3) įpareigoti per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti K. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 22 d. 16.00 val. iki 2020 m. liepos 23 d. 11.48 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, K. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant K. T. per 6 (šešis) mėnesius įvykdyti šį įpareigojimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti K. T., jog asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.