- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- 1A-692-209-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Artūras Pažarskis, Pavelas Frolovas
- Advokatai
- Anna Grinevič, Paulius Svirskis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Regina GudienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-692-209-2011Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-70639-2006-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 1.2.14.6.1.; 2.8.11. (S)
2011 m. liepos 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu buvo priimta nutartis taikyti priverčiamąją medicinos priemonę S. K. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria S. K. pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (UAB „7 n.“ turto iššvaistymas), Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (AB „T. L.“ didelės vertės turto įgijimas apgaule), Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (UAB „Te.“ turto įgijimas apgaule), ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Priteista iš S. K. 4362 Lt UAB „Te.“ šiai bendrovei padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priteista iš S. K. 20000 Lt UAB „E.“ šiai bendrovei padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. atžvilgiu buvo priimta nutartis taikyti priverčiamąją medicinos priemonę už tai, kad jis dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent, būdamas realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, 2007-11-07 UAB „7 n.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs UAB „B.“ registracijos dokumentais, šios bendrovės vardu sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 7 N-07-00V995, kuria iš UAB „7 n.“ laikotarpiui nuo 2007-11-07 iki 2007-12-07 gavo naudotis 26800 Lt vertės automobilį „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) tačiau šio jo žinioje buvusio svetimo turto nurodytu terminu savininkui negrąžino, o jį nenustatytomis aplinkybėmis perdavė kitiems asmenims ar kitaip prarado bei taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „7 n.“ priklausantį 26800 Lt vertės turtą, t.y. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.
Be to, S. K. atžvilgiu buvo priimta nutartis taikyti priverčiamąją medicinos priemonę už tai, kad jis dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent, būdamas realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „S. s.“ (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, 2007-12-21 AB „T. LT“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs UAB „S. s.“ registracijos dokumentais, nuslėpdamas duomenis, kad neturi įgaliojimo veikti šios bendrovės vardu, UAB „S. s.“ vardu sudarė kompiuterinės įrangos nuomos sutartį Nr. IT 60330128-071221, sutarties prieduose melagingai nurodė save kaip UAB „S. s.“ administratorių bei tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įsigyjama įranga bus naudojama UAB „S. s.“ veikloje adresu (duomenys neskelbtini). Po to minėtos sutarties pagrindu 2007-12-29 bei 2008 m. sausio mėnesio 2-10 dienomis adresu (duomenys neskelbtini), gavo naudotis AB „T. LT“ priklausančius 12 nešiojamų kompiuterių: 4 kompiuterius TP T61C2D7100/2/160/BTWL/14WXGA VB 32, kurių kiekvieno vertė po 3813,56 Lt be PVM ir 8 kompiuterius HP 6510BT7100/14.1WXGA/1G/120/DVR/DVU, kurių kiekvieno vertė po 3813,56 Lt be PVM. Taip pat gavo ir 2 spausdintuvus Konica Minolta, kurių kiekvieno vertė po 1525,42 Lt be PVM ir taip iš viso apgaule įgijo AB „T. LT“ priklausantį bendros 48813,56 Lt vertės turtą., t.y. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Be to, S. K. atžvilgiu buvo priimta nutartis taikyti priverčiamąją medicinos priemonę už tai, kad jis dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, būdamas realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „E.“ ((duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku, veikdamas per jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesupratusį L. R., apgaule įgijo UAB „Te.“ priklausantį 4362 Lt vertės turtą:
S. K. pateikė 2007-06-06 įgaliojimą L. R., kaip UAB „E.“ padalinio vadovui sudaryti sutartis dėl mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo iš UAB „Te.“ su suklastotu UAB „E.“ direktoriaus V. B. parašu;L. R., veikdamas pagal iš S. K. gautą netikrą įgaliojimą, 2007-06-06 nuvyko į UAB „Te.“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), kur šio įgaliojimo pagrindu UAB „E.“ vardu sudarė sutartį Nr. 1.36677875682026 su priedais bei sutarties pagrindu gavo du telefonus LG KF 800, po 1098 Lt vertės, telefoną „Nokia E50“, kurio vertė 898 Lt, ir telefoną „Samsung Z400“, kurio vertė 1268 Lt, o vėliau nenustatytu metu šį turtą perdavė S. K.;
t.y. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu asmens, kurio atžvilgiu buvo priimta nutartis taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, S. K. gynėjas advokatas Paulius Svirskis prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį dalyse, kuriose S. K. pripažintas padaręs įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. panaikinti ir šiose dalyse S. K. išteisinti, neįrodžius, jog jis apgaule savo naudai įgijo UAB "T." turtą ir iššvaistė UAB "E." turtą, o dalyse dėl civilinių ieškinių patenkinimo panaikinti ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais, nutartį dalyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo panaikinti ir paskirti S. K. švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis ir nurodo, kad teismas turėjo nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laiką ir vietą. Motyvų, kodėl cituojamais įrodymais teismas laiko įrodytus S. K. keliamus minėtus kaltinimus, nutartyje nėra, pagrįstų abejonių kelia pirmosios instancijos teismo išvada dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies. Iš bylos duomenų matyti, kad sutartį su UAB "T." dėl telefonų aparatų sudarė ir pačius aparatus iš minėtos bendrovės priėmė ne S. K., o L. R., kuris kaltinimo teigimu buvo suklaidintas apelianto ginamojo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokius neteisėtus veiksmus dėl telefonų atliko S. K., kaltinimas šioje dalyje grindžiamas vienintelio L. R. parodymais, kuris pats galėjo būti įtariamuoju, nėra nešališkas liudytojas ir teismo posėdžio metu negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis du telefono aparatus pasiėmė sau, jeigu tariamai veikė S. K. nurodymu. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad S. K. būtų suklastojęs įgaliojimą, kurį L. R. pateikė UAB "T.", kad L. R. iš UAB "T." gautus telefono aparatus būtų perdavęs S. K.. Nenurodant kaltinime nei vietos, nei laiko telefonų perdavimo, S. K. yra atimta teisė į gynybą, nes yra užkirsta galimybė pateikti duomenis, kur jis buvo ar galėjo būti nusikalstamos veikos padarymo metu. K. šioje dalyje yra išteisintinas.
Byloje nėra jokių duomenų, kokius neteisėtus veiksmus atliko S. K., dėl kurių buvo iššvaistytas svetimas turtas (kaltinime nurodoma, kad automobilį nenustatytomis aplinkybėmis perdavė nenustatytiems asmenims), kaltinimas dėl iššvaistymo iš esmės grindžiamas prielaidomis. Konstatavimas, kad ginamasis negrąžino pagal sutartį išnuomoto automobilio, savaime nereiškia, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį turtą, todėl nesat byloje duomenų apie neteisėtus S. K. veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų bei automobilio dingimo, S. K. santykiai su automobilių nuomos bendrove kvalifikuotini tik kaip civiliniai, dėl ko S. K. šioje dalyje iš kaltinimo išteisintinas.
Teismas nepagrįstai nutarė taikyti S. K. priverčiamąsias medicinos priemones specializuotame stacionare, nes pagal BPK 400 str. teismas privalėjo patikrinti esmines aplinkybes, turinčios reikšmės priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui. Kategoriška ekspertės išvada dėl būtinumo S. K. gydyti specializuotame stacionare kelia pagrįstų abejonių, nes jį gydanti gydytoja nurodė, kad jis reguliariai lankosi pas gydytoją, vartoja vaistus, šiuo metu jo sveikatos būklė yra tiek pagerėjusi, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nėra pagrindo, skunde atkartojami jos parodymai. Eksperto išvados dalis teiginių tėra ekspertės prielaidos. Skunde nurodoma, kad pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 str. asmuo, sergąs psichikos liga, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tokių duomenų byloje nėra. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-09 nutartimi S. K. nutraukė priverčiamąją medicinos priemonę, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuo nutarties nutraukti priverstinį gydymą įsiteisėjimo S. K. sveikata būtų tiek pablogėjusi, kad jam vėl reikėtų taikyti priverčiamąsias medicinos priemones specializuotame stacionare. Šiuo metu S. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi, dirba, juo rūpinasi motina. Kadangi nėra neginčijamų įrodymų, kad S. K. padarė nusikalstamas veikas įgydamas turtą iš UAB "T." ir iššvaistydamas UAB "E." turtą, ieškinius teismas turėjo palikti nenagrinėtais.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą patenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, jo veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame pasėdyje patikrintais įrodymais, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir jų atkartoti nėra pagrindo.
Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007) tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamoje byloje yra būtent taip: S. K. veiksmai padarė nuomos sutarties vykdymą neįmanomą, nes jis, būdamas civilinių teisinių santykių subjektu, sąmoningai nevykdė nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų, - nustatytais terminais nemokėjo nuomos mokesčių, automobilio negražino, nepaaiškino kur yra automobilis ir kas su juo atsitiko, patirtos žalos neatlygino, todėl pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas dėl vienos sutarties šalies sąmoningų veiksmų. Kvalifikuojant iššvaistymą nėra svarbu ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Tai, kad S. K. nepranešė praradęs automobilį, nenurodė kur jis yra (jo negrąžino), leidžia manyti, kad jis suprato, jog pažeidžia savininko interesus, daro jam materialinę žalą, ir leido šiems žalingiems padariniams atsirasti. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007 buvo atmestas kasacinis skundas nuteistųjų, pripažintų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. už tai, kad jie iššvaistė jiems patikėtą svetimą turtą - pagal sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį automobilio nuomotojui negrąžino, jį nenustatytomis aplinkybėmis perdavė nenustatytiems asmenims, taip iššvaistė UAB „O. ir s.“ priklausantį didelės vertės turtą“, t.y. net asmeniui nenustatytomis aplinkybėmis perdavus nenustatytiems asmenims turtą, asmenį už šiuos veiksmus galima bausti. Pažymėtina, kad apeliantas skunde nurodė, kad konstatavimas, kad ginamasis negrąžino pagal sutartį išnuomoto automobilio, savaime nereiškia, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį turtą, tačiau atsižvelgus į išdėstytą, matyti, kad S. K. pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė. Tai patvirtina ir Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-264/2010 (t.6, b.l. 38), kuriame nurodyta, kad S. K. nurodė, kad minėtu automobiliu naudojosi kiti asmenys, o jis tik atliko nuomos forminimus.
Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama L. R. parodymų patikimumas, teigiama, kad jis negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis du telefono aparatus pasiėmė sau, nėra neginčijamų duomenų, kad S. K. būtų suklastojęs įgaliojimą, kurį L. R. pateikė UAB "T.", kad jis telefono aparatus būtų perdavęs S. K.. Tačiau, kolegijos manymu, L. R. pakankamai logiškai, atsižvelgus į situaciją, pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kodėl jis pasiliko minėtus telefonus – jis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad (t.7, b.l. 31) nunešė telefonus į ofisą. Du telefonus pasiliko sau – už du telefonus sumokėjo – vieną apie 200 Lt, kitą -150 Lt, tiesiog norėjo turėti telefonus. Paaiškinimai logiški atžvelgus į tai, kad jis manė, kad buvo priimtas dirbti įmonės vadovu (prieš tai pasirašė darbo sutartį (darbo sutartis yra byloje(t. 2, b.l. 23)), pats įmokėjo dalį lėšų už telefono aparatus. L. R. parodymais netikėti nėra pagrindo – jie iš esmės nuoseklūs – jis jau 2007-07-11 liudytojo apklausos metu parodė (t.2, b.l. 10), kad 2007-06-06 UAB „E.“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), S. jam įteikė UAB „E.“ direktoriaus V. B. vardu išduotą įgaliojimą, patvirtinantį, kad jis įpareigotas UAB „E.“ vardu sudaryti UAB „T.“ telekomunikacijos paslaugų teikimo sutartį ir gauti 6 vnt. telefonus. S. pasakė, kad telefonai reikalingi įmonės darbuotojams, su kuriais jis bus vėliau supažindintas. Sutarties pasirašymui S. jam davė registracijos pažymėjimą ir antspaudą, kuriuos jis vėliau grąžino S.. S. jam davė du mobiliuosius telefonus už kuriuos jis pats iš savo pinigų sumokėjo pagal sutartį reikalingą priemoką – apie 500 Lt. Kitus telefonus jis atidavė S.. Kilus įtarimui ir sužinojus „SODRA“, kad jis niekur nedirba, dėl šių faktų jis kreipėsi į policiją. L. R. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jis pats jau 2007-07-02 kreipėsi į policiją su pareiškimu (sutartys buvo sudarytos tik 2007-06-06), šios sutartys buvo patvirtintos UAB „E.“ antspaudu (t.2, b.l. 41-45), kurį pagal 2007-05-18 priedą prie akcijų pirkimo sutarties Nr. 1 priėmė S. K. (K.) (t.2, b.l. 67), kratos metu pas S. K. buvo rasti 4 Tele2 SIM kortelių plastikai (t.4, 4 (Nr. 16), b.l. 46), kuriuose nurodyti numeriai atitinka minėtas sutartis (t.2, b.l. 41-43), kas rodo, kad keturių mobiliųjų telefonų iš 6 SIM korteles S. K. buvo gavęs. Teismas vertina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie L. R. tyčia padarytus nusikaltimus (t.2, b.l. 19). Atsižvelgus į išdėstytą ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytus motyvus L. R. parodymais ir S. K. veiksmais abejoti nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos BK 98 str. 3 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-264/2010 2010-10-05 – 2010-10-21 5 išvadoje (t.6, b.l. 35-39) konstatuota, kad S. K. dėl jo sveikatos būklės reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje, kadangi ambulatorinis gydymas negarantuoja jo stabilios psichinės būsenos. Ekspertė V. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino (t.7, b.l. 35), kad teikimą rašo psichikos sveikatos centro psichiatrai, kurie tenkinasi tuo, ką mato kabinete, o ekspertinio tyrimo metu būklė stebima eigoje, tyrimo eigoje. Psichiatrui gali asmuo save pateikti kaip nori. Gydantis gydytojas turi daug siauresnę sritį. Ji lieka prie savo nuomonės, nes buvo analizuota visa ligos istorija. Ji dirbo ir vaikų ir paauglių psichiatre, turi pilną kvalifikaciją. Kolegija neturi pagrindo netikėti minėta išvada, kad S. K. dėl jo sveikatos būklės reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje, tai patvirtina ir skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstyti motyvai ir aplinkybės šiuo klausimu. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-09 nutartimi S. K. nutraukė priverčiamąją medicinos priemonę, šiuo atveju teismas vertina, kad kaip paaiškino ekspertė, šiuo atveju, teikimą rašant psichikos sveikatos centro psichiatrai paprastai tenkinasi tuo, ką mato kabinete. Teismas pažymi, kad sveikatos būklės momentiniu vertinimu (t.y. kabinete) remiasi ir gydančioji gydytoja, todėl, šiuo atveju, remiasi ekspertizės aktu ir ekspertės paaiškinimu, kurie parengti atlikus išsamesnį tyrimą. Be to, pažymėtina, kad, kaip jau pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-01 nutartimi (t.7, b.l. 4-10), t.y. po minimos 2010-12-09 nutarties, S. K. taikytas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje. Pažymėtina, kad sutinkamai su Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 36 str. dėl psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sprendžia teismas, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu ir šiuo atveju buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės, kad S. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi, dirba, juo rūpinasi motina, šiuo metu nešalina būtinumo jo atžvilgiu taikyti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Civiliniai ieškiniai išspręsti nepažeidžiant BPK 403 str. 4 d. reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. K. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio skundą atmesti.