- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-189-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00050-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė pripažinti kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“, draudžiančio važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo didesnė kaip 20 tonų, pastatymą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. spalio 30 d. valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1128 Daugai – Maškučiai – Meškasalis, neteisėtu (nelegaliu), priteisti iš atsakovės 30 155,95 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir UAB „Alkesta“ 2020 m. balandžio 27 d. pasirašė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-371, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5021 Kampai-Ryliškiai-Merkinė ruožo nuo 13,370 iki 25,115 km kapitalinio remonto statybos darbus. Ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, nusimatė, kad statybinių medžiagų transportavimui bus naudojamasi valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai-Meškučiai-Meškasalis atkarpa, tačiau sutarties vykdymo metu, 2020 m. liepos 29 d. Kelių direkcija, kaip kelio savininkė, nusprendė apriboti sunkiasvorio transporto eismą kelyje Nr. 1128 bei pastatė sunkiasvorio transporto eismą ribojantį draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, draudžiantį važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo didesnė kaip 20 tonų. Dėl nurodyto ženklo pastatymo ieškovė turėjo rinktis ilgesnį maršrutą, kuriuo važiuojant krovinių pervežimo kelias pailgėjo septyniais kilometrais. Ieškovė, veždama krovinius ilgesniu maršrutu patyrė papildomas neplanuotas išlaidas, kurių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės teigimu, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai-Meškučiai-Meškasalis atkarpoje draudžiamieji ženklai Nr. 314 buvo pastatyti neteisėtai, nes buvo pažeisti kelio ženklų įrengimą reglamentuojantys teisės aktai. Kelių direkcija, pasirinkdama kelio ženklą Nr. 314, perdėtai apribojo sunkiasvorio transporto eismą, todėl tokie jos veiksmai laikytini neteisėtais. Ieškovės teigimu, konstatavus atsakovės Kelių direkcijos neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltė preziumuojama. Dėl Kelių direkcijos neteisėtų veiksmų ieškovės patirtą žalą (29 906,35 Eur su PVM) sudaro ieškovės vežėjui sumokėta pinigų suma už vežant krovinį papildomai nuvažiuotus krovinio transportavimo kilometrus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė reikalauja Kelių direkcijai taikyti civilinę atsakomybę nepaisant to, kad pati pripažįsta tiek Kelių direkcijos teisę riboti eismą, tiek aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju tam egzistavo pagrindas ir poreikis. Kelyje riboti transporto priemonių masę buvo nuspręsta pastebėjus kelio dangos defektus esant aukštai oro temperatūrai, itin intensyviam sunkiasvorio transporto priemonių eismui, siekiant sustabdyti itin spartų kelio dangos tolimesnį gadinimą, nesukelti grėsmės saugiam eismui. Kelio dangos defektai buvo nustatyti vykdant kelio garantinių ruožų stebėseną. Taikyti transporto judėjimo ginčo keliu ribojimai buvo ne tik teisėti, būtini, savalaikiai, bet ir proporcingi, t. y. eismas nebuvo uždraustas, bet buvo apribota galimybė keliu važiuoti transporto priemonėms, viršijančioms 20 t. masę. Dėl taikomų teisėtų, pagrįstų ir proporcingų ribojimų patiriami tam tikri nepatogumai, suvaržymai, papildomų išlaidų atsiradimas yra savaime suprantama pasekmė kelių naudotojams. Vien tik ieškovės asmeninių interesų ir patogumo užtikrinimas būtų nepateisinamas visų reikšmingų aplinkybių kontekste, nes sudarytų sąlygas atsirasti viešo intereso pažeidimui, visuomenės poreikiams skirto kelio sugadinimui. Kelių direkcijos vertinimu, ieškovės nurodyta žala, jos apskaičiavimas paremtas tik prielaidomis, ji neįrodė, kad patyrė žalą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad teisės aktai nedraudžia ir neriboja techniškai tvarkingų traktorinių priekabų dalyvavimo eisme. Kelių direkcija netinkamai įrodinėja itin karštų orų aplinkybę, atsakovė netinkamai rėmėsi transporto pralaidumu kelyje, šiuo klausimu atsakovė nurodė duomenis iki kelio rekonstravimo, konstatuotas kelio gadinimas buvo mažareikšmis, atsakovė pažeidė kelio ženklo įteisinimo procedūrą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike papildomai nurodė, jog Kelių direkcija tinkamai įrodė itin karštų orų aplinkybę. Kelių direkcija, nuspręsdama riboti eismą, kelio defektus kildino iš itin karštų orų faktoriaus, vykstant itin intensyviam išskirtinai sunkiasvorio transporto eismui. Aplinkybė, kad keliui galiojo garantija ginčui nėra reikšminga. Kelio būklės prastėjimas, grėsmė kelio konstrukcijai ir eismo saugumui buvo konstatuotas objektyviais duomenimis – kelių inžinieriui vykdant stebėseną, tiek iki eismo ribojimo, tiek pradėjus taikyti ribojimus, buvo atlikti eismo intensyvumo matavimai. Kelių direkcija, įvertinusi eilę faktorių, būtinumą eliminuoti sunkiasvorio transporto eismą esant karštiems orams, galimybę kontroliuoti, turimą patirtį ir praktiką analogiškose situacijoje, tinkamai parinko kelio ženklą.
6. Trečiasis asmuo AB „Kelių priežiūra“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad bendrovė neturi įgaliojimo vykdyti su eismo organizavimo pakeitimais susijusias funkcijas, nebent tai būtų dėl vykdomų kelio priežiūros darbų specialaus ženklinimo. Teisėtas kelio savininkas yra Kelių direkcija, kurios kompetencijai priskirtinas ginčo klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovės 21,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
8. Teismas nurodė, kad Kelių direkcija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis 2020 m. sausio 31 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Rajoninio kelio Nr. 5021 Kampai-Ryliškiai-Merkinė ruožo nuo 13,370 iki 25,115 km kapitalinis remontas“. Kelių direkcija ir UAB „Alkesta“, vadovaudamosi viešojo pirkimo rezultatais, 2020 m. balandžio 27 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-371 dėl rajoninio kelio Nr. 5021 Kampai–Ryliškiai–Merkinė ruožo nuo 13,370 iki 25,115 km kapitalinio remonto. Atsakovė Kelių direkcija nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. spalio 30 d. valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis (atkarpoje nuo Pylimo–Vytauto gatvių sankryžos iki Daugų–Gardino gatvių sankryžos) nusprendė riboti transporto priemonių, kurių bendroji masė viršija 20 tonų masę, eismą. Kelių direkcijoje buvo gautas UAB „Alkesta“ 2020 m. liepos 31 d. raštas Nr. 20-1-565 „Dėl patiriamos ekonominio pobūdžio žalos atlyginimo“, kuriame ieškovė kaip rangovė nurodė, kad dalyvaudama viešajam pirkime ir teikdama pasiūlymą ji nusimatė, kad statybinės medžiagos bus transportuojamos valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1128 Daugai-Meškučiai-Meškasalis, kuriame pasiūlymo pateikimo metu nebuvo ribojamas sunkiasvorio transporto eismas. Rangovė nurodė, kad dėl eismo ribojimo statybinių medžiagų transportavimas vyko kitu (ilgesniu) keliu. Taip pat nurodė, kad rangovė šios aplinkybės nenusimatė ir negalėjo nusimatyti, todėl dėl užsakovo veiksmų patiria ekonominio pobūdžio žalą, finansinio pobūdžio praradimus. Atsakovė Kelių direkcija 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (7.2E)2E-8093, atsakydama į ieškovės, kaip rangovės kreipimąsi nurodė, kad eismo ribojimai kelyje taikomi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka, o dėl tokių ribojimų patiriami nuostoliai neatlyginami.
9. Nagrinėjamu atveju kelyje riboti transporto priemonių masę buvo nuspręsta pastebėjus kelio dangos defektus esant aukštai oro temperatūrai, itin intensyviam sunkiasvorio transporto priemonių eismui, siekiant sustabdyti itin spartų kelio dangos tolimesnį gadinimą, nesukelti grėsmės saugiam eismui. Kaip matyti iš byloje esančios Kelio projektinės dokumentacijos, viršutinė (4,5 cm) kelio danga įrengtą iš „minkšto“ asfalto. Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodiniuose nurodymuose MN MAS 15 nustatyta, kad asfaltas SA 16 DC V6000, iš kurio įrengtas viršutinis kelio dangos sluoksnis yra minkštas. Nagrinėjamu atveju, vykdant kelio garantinių ruožų stebėseną Kelių direkcijos inžinierius betarpiškai (apžiūros metu) nustatė, kad esant itin aukštoms oro temperatūroms kelio „minkštoji“ asfaltbetonio danga buvo susilpnėjusi, pastebėti keli dangos įtrūkimai, nusėdimai, atskiruose ruožuose buvo pastebėtas bitumo perteklius („bitumo išplaukimas“) kelio dangos paviršiuje. Atsakovė Kelių direkcija bylos nagrinėjimo metu pateikė pakankamai viešų duomenų, kurių ieškovė nenuginčijo (CPK 178 straipsnis), kad 2020 m. liepos mėnesį aukščiausia temperatūra pakilo iki 26,6–31,4 °C. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Kelių direkcija tinkamai pagrindė aplinkybę dėl itin karštų orų ginčui aktualiu laikotarpiu.
Šalies argumentai
10. Ieškovės teigimu kelio ženklų, tarp jų ir Nr. 314, kaip techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas (statymas) turi būti derinamas su policija. Kelio ženklas Nr. 314 buvo įrengtas laikinai dėl itin karštų orų. Atsakovė, esant itin karštiems orams, priėmė sprendimą rekomenduoti trečiajam asmeniui AB „Kelių priežiūra“ apriboti eismą ginčo kelio ruože. Tuo tarpu kelią prižiūrinčios įmonės veiksmai šį siūlymą realizuoti būtent tokiomis techninėmis priemonėmis (t .y. rengiant standartinį kelio ženklą ant stovo) buvo teisingi ir pagrįsti – kelio ženklas buvo informatyvus, aiškiai matomas ir konstrukcine prasme nekėlė pavojaus eismo dalyviams. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė, kaip kelio savininkė, laikiną eismo ribojimą turėjo derinti su policija, jį projektuoti ar kitaip įteisinti ar imtis kitų teisinių instrumentų ar vykdyti kitokias procedūras.
11. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju kelio ženklas Nr. 314 buvo parinktas netinkamai – pagal kelio įrengimo būklę galėjo būti statomas ženklas Nr. 315, kuris riboja ašies apkrovą, arba kelio ženklas Nr. 304, o ne ženklas Nr. 314, kuris riboja bendrą masę. Teismas iš dalies sutiko su tokiais ieškovės argumentais, tačiau sprendė, jog tai nesudaro pagrindo atsakovės deliktinės atsakomybės taikymui vien šiuo aspektu. Pagal Taisyklių 113 punktą ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ turi būti įrengiamas transporto priemonių, iš jų ir transporto priemonių sąstatų, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytąją ženkle, eismui uždrausti per ribotos keliamosios galios kelių statinius (tiltus, viadukus ir pan.). Ženkle turi būti nurodyta tokia leidžiamoji transporto priemonių masė, kuri atitiktų tikslią statinio keliamąją galią, nustatytą specialiais apskaičiavimais, tyrimais ir bandymais. Tuo tarpu pagal KET 1 priedą draudžiamasis kelio ženklas Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ draudžia važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai-Meškučiai-Meškasalis atkarpoje, kurioje buvo pastatytas sunkiasvorio transporto eismą ribojantis draudžiamasis kelio ženklas Nr. 314, nėra jokio ribotos keliamosios galios kelių statinio (tilto, viaduko ir pan.). Pagal Taisyklių 113 punktą ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ galėjo būti įrengiamas tam tikros masės transporto priemonių eismui uždrausti per ribotos keliamosios galios kelių statinius (tiltus, viadukus ir pan.). Atsakovė tinkamai nepagrindė, kad kelio Nr. 1128 Daugai-Meškučiai-Meškasalis atkarpa, kurioje buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 314, yra ribotos keliamosios galios kelio statinys, per kurį būtina uždrausti atitinkamos masės transporto priemonių eismą. Susidariusioje situacijoje kelio ženklas Nr. 314 buvo parinktas netinkamai, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog pats atsakovės Kelių direkcijos sprendimas apriboti eismą pastatant laikiną draudžiamąjį kelio ženklą buvo neteisėtas. Nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklas buvo parinktas netinkamai, esant Kelių įstatymo 18 straipsnyje numatytam atvejui (esant itin aukštai oro temperatūrai dėl itin didelio sunkiasvorio transporto priemonių eismo smarkiai blogėjančios kelio dangos būklės) atsakovės sprendimas laikinai apriboti eismą buvo teisėtas ir būtinas, tokiu būdu siekiant sustabdyti kelio, jo dangos gadinimą, naikinimą bei užtikrinti saugų eismą. Teismo vertinimu, toks ribojimas buvo išskirtinai išimtinė, operatyvi, proporcinga ir būtina priemonė, kurios imtis Kelių direkcija, tiek kaip kelio savininko teises įgyvendinantis asmuo, tiek kaip už subjektas, atsakingas už saugių eismo sąlygų užtikrinimą privalėjo imtis nedelsiant.
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovė pateikė krovinių važtaraščius, jų suvestines, PVM sąskaitas faktūras, kitus dokumentus, kurie patvirtina aplinkybę, kad tarp UAB „Alkesta“ ir bendrovės UAB „Domenta“ iš tiesų vyko tam tikros ūkinės operacijos, tačiau nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų daryti išvadą, o ne prielaidą apie pateiktų dokumentų ryšį su šalių ginčo atveju – tariamai permokėtomis vežėjui sumomis. PVM sąskaitos faktūros apima trijų mėnesių veiklos įmonės laikotarpį, tačiau neturi jokio tiesioginio ryšio su reikalaujamomis priteisti sumomis. Ieškovės pateikti įrodymai kelia abejonių dėl jų tikrumo. Ieškovė pateikė dar 2000 metais su UAB „Domenta“ sudarytą sutartį, kuriuos priedai yra transporto priemonių sąrašas (priedas B) ir kainininkas. Šios sutarties ir priedų visuma nuosekliai nesuderinama ir verčia abejoti dėl jų tarpusavio ryšio. Tai skirtingos formos dokumentai, kurių sąsajumas priklauso tik nuo ieškovės valios. Priedo, kurį galima būtų įvardinti kaip kainininką, forma kelia daugiausia klausimų dėl jo įvardijamo, teksto išdėstymo, pasirašymo datų, tekstas sudarytas iš trijų skirtingos formos (šriftų) dalių. 2020 m birželio 1 dienos sutarties priedu šalys nustato sąlygos įsigaliojimą 2015 metų data, tuo tarpu priedas B pasirašytas likus dienai iki ginčijamo eismo ribojimo. Į sutartį įtraukti vos keli ieškovės vykdomi rangos objektai, kai kainininkas pasirašytas dar prieš du mėnesius iki priedo B (autoparko sąrašo). Visi tokie neaiškumai ir trūkumai sudaro pagrindą abejonėms dėl šių įrodymų patikimumo. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, ieškovė ir jos pasitelktas vežėjas UAB „Domenta“ yra susiję juridiniai asmenys, abi įmonės veiklą vykdo tuo pačiu adresu. UAB „Alkesta“ yra didžiausia UAB „Domenta“ akcininkė, o UAB „Alkesta“ generalinis direktorius Rimantas Morkūnas kartu yra ir UAB „Domenta“ valdybos narys ir valdybos pirmininkas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Alkesta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
14. Nurodo, kad teismas, nevertindamas ir/arba neteisingai interpretuodamas teisiniam ginčui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė neteisingą, o tuo pačiu ir neteisėtą sprendimą. Teismas neteisingai Kelių direkcijos ir UAB „Alkesta“ 2020 m. balandžio 27 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr.S-371 dėl rajoninio kelio Nr.5021 Kampai - Ryliškiai - Merkinė ruožo nuo 13,370 iki 25,115 km kapitalinio remonto kvalifikavo ginčo sutartimi. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose nei bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio metu nekėlė ginčo dėl sutarties Nr.S-371. Ginčas kildinamas iš delikto, o ne iš sutarties Nr. S-71. Teismas suklydo kvalifikuodamas teisinį ginčą ir jį susiedamas su viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu. Teismas netiksliai nurodė kreipimosi į teismą aplinkybes. UAB „Alkesta“ pirminiu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo posėdyje liudytojas M. L. aiškiai nurodė, o atsakovės Kelių direkcijos atstovas tą patvirtino, kad transporto eismo ribojimo tvarkos, aprašo ar taisyklių Kelių direkcijoje nėra. Liudytojas ir Kelių direkcijos atstovas paaiškino, kad eismo ribojamas organizuojamas pagal nusistovėjusią praktiką, bet tos praktikos taip pat nepaaiškino. Teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Draudžiamojo kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ pastatymo istorijos veikėjai L. G. ir M. L. nėra įgalioti spręsti tokio lygio klausimą. Teismas nesigilino į tai, kad kelio dangos pažaidos buvo apibūdinamos tik abstrakčiai ir hipotetiškai. Liudytojų parodymai yra įrodymų sudedamoji dalis, tačiau kai kalbama apie apčiuopiamas faktines aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas reikšmingas ne tik atsakovui, bet visiems eismo dalyviams kelio savininko sprendimas, tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, kurie pagrįstų valdingą Kelių direkcijos sprendimą dėl laikino eismo ribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas neteisingai traktavo ir vertino eismo apribojimo priežastis - itin karštus orus. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.1128 Daugai - Meškučiai - Meškasalis atkarpoje eismas buvo ribojamas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. spalio 30 d. Ieškovė teikė teismui 2020 m. rugpjūčio mėnesio, 2020 m. rugsėjo mėnesio, 2020 m. spalio mėnesio meteorologinių duomenų suvestines, tačiau teismas, pasisakydamas dėl itin karštų orų aplinkybės, vertino tik 2020 m. liepos mėnesio suvestinę. Kelių direkcija dėl tik jai vienai suprantamų priežasčių eismą ribojo net ir 2020 m. spalio mėnesį, kai tą mėnesį aukščiausia oro temperatūra buvo 18 - 23 °C. Itin karštų orų sąvokos teisės aktai neapibrėžia, todėl teismas privalėjo šį reiškinį vertinti tokio pobūdžio meteorologinius reiškinius apibūdinančiais teisės aktais, o ne samprotavimais. Momentinė aukščiausia temperatūra negali tenkinti itin karštų orų sampratos vien jau todėl, kad itin karštų orų sąvoka lingvistine prasme reiškia besitęsiantį reiškinį. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai - Meškučiai - Meškasalis atkarpoje buvo atliekama temperatūros stebėsena. Itin karštų orų aplinkybę turi įrodyti ja besiremianti ginčo šalis, o ne ją neigianti. Ieškovei nesuprantama Kelių direkcijos veiksmų logika, kodėl eismas buvo ribojamas tik kelio atkarpoje, o ne visame valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.1128 Daugai - Meškučiai - Meškasalis ruože. Ieškovės ir vežėjo sutartiniai santykiai susiklostė tokia forma ir tai, jog šalys nekeičia ar nepasirašo naujos sutarties, o tik sudarinėja jos priedus nereiškia, kad tokie šalių veiksmai yra neleistini. Teismas nepagrįstai susikoncentravo į sutarties formą ir visiškai ignoravo jos turinį, todėl sutelkęs dėmesį tik į dokumento formą, o ne į jo turinio esmę, jis priėmė neteisingą sprendimą, nurodydamas, jog žala neįrodyta. Valdybos nario, kaip kolegialaus valdymo organo, funkcijos veikti juridinio asmens vardu yra labai ribotos, todėl teigti, kad ieškovas per generalinį direktorių vežėją valdo de facto yra neteisinga ir neatsakinga. Faktinė aplinkybė, jog ieškovo generalinis direktorius yra vežėjo, kaip juridinio asmens, valdybos pirmininkas neįrodo, kad ieškovo generalinis direktorius krovinių pervežimo įmonę valdo de facto.
Atsiliepimas
16. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui. Apeliantė pakartotinai nurodo pirmosios instancijos teismui nurodytas ir šio teismo išsamiai įvertintas aplinkybes, nors ir deklaratyviai nurodo, tačiau nepagrindžia argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažeidęs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės įrodymus: šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Teismui buvo puikiai žinoma, kad pirminiu ieškiniu ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kurio teisėja ieškinį, kaip neteisingą šiam teismui, atsisakė priimti, nurodžiusi, kad ginčas tarp šalių kilo iš viešojo pirkimo sutarties, todėl byla teisminga apygardos grandies teismui. Nesuprantama, kokią reikšmę tai turi vertinant apskųstojo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Priešingai, nei skunde tvirtina apeliantė, teismas šalių ginčą sprendė išskirtinai deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės aspektu. Itin neaiškus ir painus ieškinio pagrindo formulavimas ne tik suklaidino teismą, bet ir iš esmės apsunkino atsakovės teisių gynybą nuo nepagrįsto ieškinio. Tik dubliku ieškovei pagaliau apsisprendus reikalauti ne sutartinės, o deliktinės atsakomybės, būtent tai, o ne teismo kvalifikacijos stoka lėmė bylos teismingumą apylinkės teismui. Teismas jokia forma nenagrinėjo sutartinės atsakomybės aspekto - šalių ginčas išspęstas taikant išskirtinai deliktinės atsakomybės teisės normas. Vien tai, kad teismas aprašydamas faktines aplinkybes šalių sudarytą viešojo pirkimo sutartį įvardino „ginčo sutartimi“ neleidžia daryti priešingos išvados.
17. Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės kvestionuoja ne patį Kelių direkcijos sprendimą, esant nurodytoms aplinkybėms riboti eismą, bet išimtinai šio sprendimo realizavimą formaliąja prasme. Ta aplinkybė, jog nurodytų asmenų pareigybių aprašymuose nėra pažodžiui įvirtintos ir išsamiai aprašytos tarnybinės funkcijos apžiūrėti kelią, pranešti apie kelio būklei grėsmę keliančius veiksnius bei priimti sprendimą, nukreiptą į atitinkamų rizikų eliminavimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad liudytojais apklausti asmenys veikė už savo įgalinimų ir kompetencijos ribų. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į kiekvieną ieškovės išsakytą teiginį, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kuriam iš ginčo kelio ruožų ginčui aktualiu metu galiojo rangovų garantiniai įsipareigojimai, kuriems - ne, nėra reikšminga, kuris kelio ruožas patiestas (suremontuotas) prieš kelis metus, o kuris anksčiau. Apeliantė tendencingai iškraipo ne tik apskųstojo teismo sprendimo išvadas, bet ir atsakovės poziciją sudarančias aplinkybes. Pati karštų orų sąlyga nėra nei vienintelė, nei esminė priežastis, lėmusi ginčijamą eismo ribojimą. Sprendimą riboti eismą lėmė aplinkybių (sąlygų) visuma: itin aukšta oro temperatūra, itin intensyvus sunkiasvorio transporto eismas ir sparčiai (nebūdingai) prastėjanti kelio būklė. 2020 m. liepos mėnesį buvo 18-18,5 °C, rugpjūčio mėnesį - 18,5-19 °C, rugsėjo mėnesį - 15-15,5 °C, spalio mėnesį - 10,5-11 °C. Priešingai, nei tvirtina ieškovė, 2020 metų vasara ir rudens pradžia buvo itin karšta. Yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad ieškovė kontroliuoja vežėją tiek de facto, tiek de jure. Ieškovė prie dubliko pateikė UAB „Domenta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, lenteles, skolų suderinimo aktus, tačiau nurodyti dokumentai neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Ieškovė pateikė UAB „Domenta“ PVM sąskaitą faktūrą DOM Nr. 20/056, tačiau ši sąskaita išrašyta už 2020 m. birželio mėnesį teiktas paslaugas, t. y. ne ginčo laikotarpiu, kuomet Kelyje nebuvo ribojamas eismas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į teismo išvadas žalos klausimu, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Byloje nustatyta, kad Kelių direkcija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis 2020 m. sausio 31 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Rajoninio kelio Nr. 5021 Kampai-Ryliškiai-Merkinė ruožo nuo 13,370 iki 25,115 km kapitalinis remontas“. Kelių direkcija ir UAB „Alkesta“, vadovaudamosi viešojo pirkimo rezultatais, 2020 m. balandžio 27 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-371 dėl rajoninio kelio Nr. 5021 Kampai–Ryliškiai–Merkinė ruožo nuo 13,370 iki 25,115 km kapitalinio remonto. Atsakovė Kelių direkcija nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. spalio 30 d. valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis (atkarpoje nuo Pylimo–Vytauto gatvių sankryžos iki Daugų–Gardino gatvių sankryžos) nusprendė riboti transporto priemonių, kurių bendroji masė viršija 20 tonų masę, eismą.
20. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąją CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas suklydo kvalifikuodamas teisinį ginčą ir jį susiedamas su viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai Kelių direkcijos ir UAB „Alkesta“ 2020 m. balandžio 27 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. S-371 dėl rajoninio kelio Nr.5021 Kampai - Ryliškiai - Merkinė ruožo nuo 13,370 iki 25,115 km kapitalinio remonto kvalifikavo ginčo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas sprendimą priėmė taikydamas deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nesiejo ginčo su sutartine deliktine atsakomybe ar viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis. Kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, vien tai, kad teismas aprašydamas faktines aplinkybes šalių sudarytą viešojo pirkimo sutartį įvardino „ginčo sutartimi“ neleidžia daryti priešingos išvados.
21. Apeliantė ieškiniu prašė pripažinti kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ pastatymą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. spalio 30 d. valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1128 Daugai – Maškučiai – Meškasalis, neteisėtu. Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama; technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Pagal Kelių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Remiantis Kelių įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, dėl šių ribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams neatlyginami. Šiuo atveju kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė turėjo teisę kelyje taikyti atitinkamus eismo ribojimus. Kaip nustatyta byloje, ginčo kelyje riboti transporto priemonių masę buvo nuspręsta pastebėjus kelio dangos defektus, esant aukštai oro temperatūrai, itin intensyviam sunkiasvorio transporto priemonių eismui, siekiant sustabdyti itin spartų kelio dangos tolimesnį gadinimą, nesukelti grėsmės saugiam eismui. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo ir vertino eismo apribojimo priežastis – karštus orus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2020 m. vasara ir rudens pradžia buvo itin karšta. Ši aplinkybė ir tai, kad kelyje vyksta intensyvus sunkiasvorio transporto eismas lėmė, jog kelio danga nebūdingai sparčiai ėmė prastėti. Atsakovė, veikdama pagal įstatymus, siekdama sustabdyti kelio būklės prastėjimą, pastatė ginčo kelio ženklą. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl to, kad liudytojas ir Kelių direkcijos atstovas paaiškino, jog eismo ribojamas organizuojamas pagal nusistovėjusią praktiką, bet tos praktikos taip pat nepaaiškino. Apeliantės teigimu, teismas nesigilino į tai, kad kelio dangos pažaidos buvo apibūdinamos tik abstrakčiai ir hipotetiškai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, dėl jų nepasisakė, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės argumento ar pateikto įrodymo, nereiškia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo bylą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
23. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Alkesta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.