Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn R. J. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatui dėl 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu R.J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 160 litų bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 9 d., 16:16 val., Plungės r. sav., Plungėje, Stoties gatvėje, vairuodamas automobilį VOLVO FM12, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO D2MS11T11, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų transporto ar jų saugumui ir aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio, transporto priemonės būklę ir krovinį, kad bet kada galėtų sustoti, jeigu to reikėtų dėl susidariusių aplinkybių, užvažiavo ant šulinio ertmės ko pasekoje apsivertė sunkvežimio priekaba. Eismo įvykio metu apgadinta kelio danga, šaligatvis ir priekaba, žmonės nenukentėjo. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.J. nurodo, kad jam vairuojant pakrautą miškovežį su priekaba važiavo Plungės miesto Birutės gatve ir artėjo prie posūkio į Stoties gatvę. Kadangi prieš sankryžą ant kelio yra įrengti greičio slopinimo kalneliai, prieš juos beveik sustojo, pervažiavo per juos ir artėjo link sankryžos. Įvažiavus į sankryžą ir baigiant posūkio manevrą, pamatė, kad vairuojamo sunkvežimio priekaba susvyravo į šonus ir apvirto ant kelkraščio. Išlipęs pamatė, kad lūžęs ant kelio esančio komunikacijų šulinio dangtis. Kadangi automobiliui važiuojant lūžo komunikacijų šulinio dangtis, velkamos priekabos dešinės pusės priekinis ratas įvažiavo į atsivėrusią kiaurymę ir priekaba neteko pusiausvyros, todėl apvirto. Mano, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo neįvykdė, nes nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad vairavo transporto priemonę nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, kadangi prieš tai pervažiavo greičio slopinimo įrenginius, o prieš juos buvo visiškai sustojęs. Nuo greičio slopinimo įrenginių iki sankryžos yra apie 50 metrų, todėl neįmanoma per tokį atstumą pasiekti įvardijamą nesaugų važiavimo greitį, dėl kurio galėtų apvirsti velkama priekaba.

- panaikinti 2010 m. rugsėjo 23 d. Plungės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 78N-472461-10 ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu (b.l.9) konstatuota, kad R.J. 2010 m. rugsėjo 9 d., 16:16 val., Plungės r. sav., Plungėje, Stoties gatvėje, vairuodamas automobilį VOLVO FM12, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO D2MS11T11, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų transporto ar jų saugumui ir aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio, transporto priemonės būklę ir krovinį, kad bet kada galėtų sustoti, jeigu to reikėtų dėl susidariusių aplinkybių, užvažiavo ant šulinio ertmės, ko pasekoje apsivertė sunkvežimio priekaba. Eismo įvykio metu apgadinta kelio danga, šaligatvis ir priekaba, žmonės nenukentėjo. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus. Todėl analizuojant šias aplinkybes būtina nustatyti ar yra įvardijamo ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai.

Nutarime nurodoma, kad eismo įvykio tiesiogine priežastimi buvo tai, kad R.Jundulas nesilaikė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 133 punktų reikalavimų. KET 9 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaip matyti iš teisės pažeidimo protokolo, nutarimo turinio, eismo įvykio vietos schemos, fotolentelių duomenų, policijos pareigūno V.M. tarnybinio pranešimo (b.l.16-22), eismo įvykio tiesiogine pažastimi nurodoma tai, kad R.J. vairuojamam automobiliui VOLVO FM12 užvažiavus ant kelio važiuojamoje dalyje esančio komunikacijų šulinio dangčio, pastarasis lūžo ir automobilio velkamos priekabos ratas įvažiavo į komunikacijų šulinio ertmę, ko pasekoje velkama priekaba apvirto.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Iš byloje pateiktos autoavarijos vietos schemos, fotolentelių, nustatyta, kad Plungės miesto, Stoties gatvėje automobiliui užvažiavus ant gatvės važiuojamojoje dalyje esančio komunikacijų šulinio dangčio, pastarasis lūžo ir į atsivėrusią kelio važiuojamojoje dalyje komunikacijų šulinio ertmę įsmuko velkamos priekabos ratas, dėl ko velkama priekaba prarado stabilumą ir apvirto. Dėl šios tiesioginės eismo įvykio kilimo priežasties ginčo nekyla, ši eismo įvykio kilimo priežastis įvardijama ir Institucijos atsiliepime į skundą. Duomenų, kad R.J. vairuojamas automobilis būtų užvažiavęs ant kelio važiuojamojoje dalyje esančios kliūties, kuri būtų pažymėta perspėjančiais apie kelio važiuojamojoje dalyje esančias kliūtis ženklais, nėra. Todėl jo nurodomos aplinkybės, kad komunikacijų šulinio dangtis trūko būtent jo vairuojamam automobiliui užvažiavus ant jo, nėra paneigtos. Nors Institucija nutarime nurodo, kad R.J. nesilaikė KET 9 ir 133 punktų reikalavimų ir tai buvo tiesiogine eismo įvykio kilimo priežastimi, tačiau neaišku kokie duomenys leidžia daryti tokias išvadas. Pirmiausia, nėra duomenų, kad R.J. būtų viršijęs važiavimo greitį ar važiavęs nesaugiu greičiu, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kaip nurodyta teismo posėdžio metu, šioje sankryžoje yra įrengti greičio slopinimo įrenginiai ir pervažiuojant juos, įvertinus transporto priemonės masę, praktiškai reikia sustoti prieš juos, o eismo įvykis įvyko nuvažiavus nuo jų apie 50 metrų. Todėl per tokį atstumą neįmanoma pasiekti kritinio greičio, kuris sąlygotų eismo įvykio kilimą. Antra, nėra pateikta jokių duomenų, kad vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nes nėra jokių įrodymų, kad vairuotojas vairuojamu automobiliu būtų vežęs sunkesnį krovinį nei leistina ar jo vairuojamo automobilio su priekaba ir kroviniu masė viršytų maksimalią leistiną masę (40 tonų). Nėra ir duomenų, kad įvardijamoje Stoties gatvėje būtų kelio ženklinimas draudžiantis važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo didesnė už nurodytą ženkle (314 kelio ženklas). Iš šių aplinkybių vertinimo galima konstatuoti, kad nėra surinkta jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstai leistų pripažinti, kad R.J. pažeidė nutarime įvardijamus kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykio tiesiogine priežastimi buvo kelio važiuojamojoje dalyje įrengtos komunikacijos šulinio dangčio lūžimas, todėl būtina įvertinti ar R.J. gali būti pripažintas kaltu dėl eismo įvykio kilimo, kurį lėmė komunikacijų šulinio dangčio lūžimas.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio sąvokų apibrėžimus gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą; kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio statiniai -tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita). Šio Įstatymo 15 straipsnis numato, kad Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintas „Kelių priežiūros tvarkos aprašas“ (toliau – ir aprašas), kurio 8 punkte numatyta, kad gyvenamųjų vietovių keliai ir gatvės tvarkomi taip:

8.1. Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje visų gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybės;

8.2. Kitų miestų, nepaminėtų 8.1 punkte, gyvenamosiose vietovėse ir kaimo gyvenamosiose vietovėse gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa:

8.2.1. važiuojamąją dalį nuo borto iki borto (kur jų nėra – kelkraščius ir kelio griovius), pėsčiųjų ir (ar) dviračių takus, tiltus, viadukus ir estakadas, technines eismo reguliavimo priemones prižiūri bei jų vertę apskaito, žiemos metu nuo važiuojamosios dalies valo sniegą ir, esant slidumui, ją barsto Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. Šiame punkte nurodytų statinių taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka Kelių direkcija;

8.2.2. visus kitus elementus (šaligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apšvietimo tinklus) prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės. Savivaldybės atlieka gatvių valymo, šiukšlių, purvo ir sniego išvežimo bei kitų darbų užsakovo funkcijas, užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukšmą, oro, vandens, dirvožemio užtaršą ir kitą neigiamą poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimą, taip pat atlieka šiame punkte nurodytų statinių taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas.

8.3. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savivaldybės.

Taigi iš šio teisinio reguliavimo akivaizdu, kad už kelio važiuojamojoje dalyje esančių inžinerinių tinklų priežiūrą ir tvarkymą, kad eismas būtų saugus yra atsakinga savivaldybė. Būtent savivaldybė ir turi užtikrinti, kad kelio važiuojamojoje dalyje įrengtos komunikacijos nekeltų pavojaus eismo saugumui. Todėl nustačius, kad eismo įvykio kilimo tiesiogine priežastimi buvo kelio važiuojamojoje dalyje įrengto inžinierinių komunikacijų šulinio dangčio lūžimas, transporto priemonės vairuotojas negali būti pripažįstamas kaltu dėl eismo įvykio kilimo, nes eismo įvykio kilimo priežastis buvo nulemta ne jo valinių veiksmų, t.y. jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo sudėties elementų visumos.

Iš viseto bylos aplinkybių konstatuojama, kad R.J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

R. J. skundą patenkinti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 78N-472461-10, kuriuo R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 160 litų bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.