Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė S. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skundas grindžiamas tuo, kad Teismo antstolių kontora prie Jurbarko rajono apylinkės teismo, vadovaudamasi Jurbarko rajono apylinkės teismo išduotu vykdomuoju raštu 23883, 2002 m. rugpjūčio 6 d. valstybės įmonėje „Registrų centras“ įregistravo pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), areštą Su šiuo areštu susijusias vykdomąsias bylas antstolė S. S. perėmė 2015 m. liepos 9 d., kaip vykdomąsias bylas Nr.0184/24/03622, ir Nr. 0184/24/03687 bei 2024 m. rugsėjo 22 d. užbaigė jas savo patvarkymais, įvykdžiusi išieškojimus pagal vykdomąjį dokumentą. 2024 m. gruodžio 11 d. pareiškėjai tapo žinoma, kad jai priklausantis žemės sklypas vis dar yra areštuotas, todėl 2024 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu s.seleznioviene@antstoliai.lt pareiškėja kreipėsi į antstolės kontorą dėl turto arešto panaikinimo. 2024 m. gruodžio 19 d. antstolė pateikė atsakymą, jog dėl arešto turtui panaikinimo pareiškėja turi kreiptis į teismą. Pareiškėjos nuomone, pagal antstolių veiklos praktiką, antstolė, perėmusi vykdomąsias bylas, kartu perėmė ir visus iki perėmimo su išieškojimu susijusius vykdomuosius veiksmus, priverstinio vykdymo priemones, tarp jų – pareigą panaikinti pareiškėjos turto areštą. 2025 m. sausio 9 d. pareiškėja kreipėsi į antstolę dėl turto arešto panaikinimo pakartotinai antstoliai.lt sistemoje, tačiau iki šiol turto areštas yra paliktas galioti, nors kitos taikytos priverstinio vykdymo priemonės panaikintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis iš Interneto svetainės antstoliai.lt sistemos apie laisvos formos dokumento antstolei pateikimą ir antstolės S. S. 2025 m. sausio 30 d. pateiktą atsakymą. Apeliacinės instanfcijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantė šiais dokumentais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, jog skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo pateiktas šiai ir gautas antstolės kontoroje, priima šiuos įrodymus (CPK 314 straipsnis)

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Byloje esančio Turto arešto akto registrų išrašo duomenimis, pareiškėjai D. A. priklausanti 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), areštuota Teismo antstolių kontoros prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 5 d. Turto arešto aktu.

15. Byloje nustatyta, kad iš pareiškėjos buvo vykdomas 7414,27 Eur skolos išieškojimas pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-388-3 vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/03687 bei 115,85 Eur išieškojimas pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-388-3 vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/03662. Šios vykdomosios bylos užbaigtos 2024 m. rugsėjo 22 d.

16. 2025 m. sausio 9 d. pareiškėja kreipėsi į antstolę S. S. laisvos formos dokumentu, prašydama panaikinti Teismo antstolių kontoros prie Jurbarko rajono apylinkės teismo nuo 2002 m. rugpjūčio 6 d. taikytą areštą jos žemės sklypui (duomenys neskelbtini) Šis dokumentas registruotas antstolių informacinėje sistemoje Nr. G-25-184-230 2025 m. sausio 9 d.

17. 2025 m. sausio 30 d. raštu antstolė S. S. informavo pareiškėją, kad antstolės žinioje yra baigta vykdomoji byla Nr. 0184/24/03687, inicijuota pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-388-3/2001 dėl 7414,27 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos D. A. išieškotojo R. B. naudai. Antstolei patikrinus informaciją vykdomojoje byloje Nr. 00184/24/03687, nustatyta, kad antstolis R. A. G. 2005 m. gruodžio 15 d. turto arešto aktu buvo areštavęs nekilnojamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2005 m. gruodžio 13 d. turto arešto aktu buvo areštavęs nekilnojamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiam turtui apribojimai nėra taikomi. Vykdomojoje byloje Nr. 00184/24/03687 antstoliai netaikė kitų apribojimų. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Antstolė taip pat nurodė, kad 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 (toliau – Įstatymas), 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Taikant iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo galiojusias teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimų vykdymo procesą, visus procesinius veiksmus, kuriuos turėtų atlikti vyresnysis teismo antstolis, atlieka apylinkės teismo, prie kurio yra teismo antstolių kontora, teisėjas.“ Antstolė išaiškino pareiškėjai, kad vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi dėl 2002 m. rugpjūčio 5 d. Teismo antstolių kontoros prie Jurbarko apylinkės teismo sudaryto turto arešto akto, kuriuo areštuotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), panaikinimo, ji turi kreiptis į Jurbarko apylinkės teismą.

18. Apeliantė skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ji pateikė skundą antstolei dėl šios veiksmų nepanaikinant turto arešto. Pasak apeliantės, teismas pats galėjo patikrinti, kad pareiškėja buvo padavusi skundą antstolei dėl turto arešto panaikinimo. Todėl toliau pasisakoma dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo atskirojo skundo kontekste

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos D. A. skundą

19. CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą.

20. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

21. Susipažinus su pareiškėjos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams pateiktais dokumentais, nustatyta, kad 2025 m. sausio 29 d. pirmosios instancijos teismui paduotas skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo pateiktas antstolei S. S.. Pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateikti antstolės informacinės sistemos antstoliai.lt duomenys bei antstolės 2025 m. sausio 30 d. atsakyme nurodyti duomenys patvirtina tai, kad 2025 m. sausio 9 d. pareiškėja padavė antstolei prašymą dėl turto arešto panaikinimo. Šis prašymas negali būti vertinamas kaip skundas dėl antstolės veiksmų, nes jame nėra nurodomi neteisėti antstolės veiksmai, nesuformuluotas prašymas teismui įpareigoti antstolę atlikti tam tikrus veiksmus, šis prašymas adresuotas antstolei, įvardintas „Laisvos formos dokumentas“. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neįrodė jos 2025 m. sausio 29 d. skundo dėl antstolės veiksmų padavimo suinteresuotam asmeniui antstolei S. S..

22. Nors teismas turi galimybę patikrinti tam tikrų sistemų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėja, teismas neturi galimybės gauti visų antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų, tarp jų – duomenų apie pareiškėjos paduotus ir antstolių informacinėje sistemoje registruotus dokumentus.

23. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti 2025 m. sausio 29 d. pareiškėjos skundą, nepaduotą antstolei CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

24. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pasibaigus vykdymo procesui, antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepaneigia pareiškėjos galimybės siekti jos žemės sklypo dalies arešto panaikinimo, kreipiantis į teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad taikant iki 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo galiojusias teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimų vykdymo procesą, visus procesinius veiksmus, kuriuos turėtų atlikti vyresnysis teismo antstolis, atlieka apylinkės teismo, prie kurio yra teismo antstolių kontora, teisėjas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti 2025 m. vasario 5 d. pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos D. A. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį.