Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-46-870/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
1S-46-870/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis
S. V.
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-46-870/2021Procesinio sprendimo kategorija 2.15.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, jam paskirta galutinė trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei atliktą bausmės dalį pagal Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendį.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, kuriuo Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis buvo pakeistas, nuteistojo S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, kuria Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis buvo panaikinta, nuteistojo S. V. kasacinis skundas buvo atmestas.

3. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo S. V. prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

4. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu, nuteistasis dėl jo pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Atmesdamas nuteistojo skundą, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartyje konstatavo, jog nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė dėl, jo nuomone, pakartotinio baudžiamojo persekiojimo nėra naujai paaiškėjusi, ji buvo žinoma tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių nuteistasis nepagrindžia, todėl pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis S. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pripažinti nepagrįstu S. V. nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

6. Skunde, cituojant Vilniaus universiteto Teisės klinikos atsakymą, nurodoma, kad tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Rusijos Federacijoje S. V. yra nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką, kurios neskiria nei laiko (buvo sulaikytas 2009 m. liepos 15 d., apie 13 val.), nei erdvės (buvo sulaikytas Rusijos Federacijos muitinėje), nei dalyko (buvo sulaikytas su 109 kg hašišo) požymiai, kas reiškia, kad yra pažeistas non bis in idem (draudimo pakartotinai bausti už tą pačią veiką) principas. Rusijos Federacijoje S. V. buvo pripažintas kaltu už narkotinių medžiagų kontrabandą, o Lietuvos Respublikoje – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, tačiau nuteistasis jomis nedisponavo, o jas gabeno iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją. Nepaisant to, kad šios aplinkybės buvo žinomos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, teismai, nuteistojo vertinimu, nekreipė į tai dėmesio ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir BK.

7. 2021 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas S. V. skundo papildymas – prašymas, kuriuo prašoma priimti sąžiningą, teisingą ir nuteistojo teisių nepažeidžiantį sprendimą. Nuteistasis pakartotinai nurodo, kad jis Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje buvo pripažintas kaltu už tą pačią nusikalstamą veiką – jis gabeno tą pačią narkotinę medžiagą, tą patį jos kiekį, tuo pačiu automobiliu, tuo pačiu laiku, todėl jo nuteisimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Anot S. V., jis turi būti pripažintas kaltu tik pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra išimtinis baudžiamojo proceso etapas, vykstantis paaiškėjus faktams, nežinomiems priimant nuosprendį ar nutartį, kuriame tikrinamas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Išanalizavus nuteistojo skundo argumentus matyti, kad pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą S. V. laiko aplinkybes, kurios buvo nagrinėtos jo baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjusių teismų. Kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas be kita ko ir S. V. kasacinį skundą, 2018 m. spalio 25 d. nutartyje Nr. 2K-171-1073/2018 pasisakė ir dėl draudimo pakartotinai bausti už tą pačią veiką principo pažeidimo, ką būtent nuteistasis ir laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti pradėtas procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išanalizavęs ir Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio turinį, nenustatė teismų padarytų teisės taikymo klaidų ir pripažino, kad veika, už kurios padarymą S. V. nuteistas Rusijos Federacijos nuosprendžiu, t. y. narkotinių medžiagų kontrabanda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą jam nebuvo inkriminuota. Taigi, nuteistojo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, nes jos ne tik buvo žinomos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, bet dėl jų buvo išsamiai pasisakyta galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje, pripažįstant, kad šioje byloje draudimas persekioti antrą kartą už tą pačią veiką pažeistas nebuvo.

10. Kaip matyti iš skundo turinio, nuteistasis ir pats pripažįsta, kad jo nurodomos aplinkybės buvo žinomos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau vis tiek prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, nes, S. V. teigimu, teismai šias aplinkybes netinkamai vertino ir taip pažeidė įstatymus. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas nėra dar viena nuosprendžio ar nutarties apskundimo stadija. Netinkamas įrodymų vertinimas nėra pagrindas baudžiamajai bylai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti. Nagrinėjant nuteistojo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Kadangi nuteistojo S. V. skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio prasme, darytina išvada, kad skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė