- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 2-515/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- Ž. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1263-230/2009, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovo bankrutavusios Ž. M. įmonės ,,Chemikų žiedas“ ieškinį atsakovui Ž. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutavusi Ž. M. įmonė „Chemikų žiedas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Ž. M. 28 261,93 Lt žalos atlyginimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: areštavo atsakovo Ž. M. kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 28 261,93 Lt ieškinio reikalavimo sumos; areštuotu turtu uždraudė disponuoti. Nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, vėliau gali pasunkėti priimto sprendimo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėjo, kad ieškiniu reiškiamas piniginis reikalavimas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelės sumos, todėl padarė išvadą, jog išieškojimas priverstine tvarka gali būti apsunkintas. Taip pat teismas, nurodęs, kad reikalavimas reiškiamas dėl žalos, atsiradusios dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų jo įmonės bankroto proceso metu, atlyginimo, padarė prielaidą, jog atsakovas gali vengti atsiskaityti. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė nepranešęs atsakovui CPK 148 straipsnio 1 dalies tvarka, nes atsakovas gali imtis priemonių apsunkinti jų taikymą.
Šalies argumentai
Atsakovas Ž. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, nenurodė, kodėl 28 261,93 Lt dydžio reikalavimas atsakovui yra didelis.Teismo nurodytas argumentas, kad atsakovui reikalavimas reiškiamas dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, negali būti pagrindu manyti, jog teismo sprendimo vykdymas pasunkės. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie bylos iškėlimą teisme, gali bandyti savo turtą paslėpti, vengia bendradarbiauti. Priešingai, atsakovas geranoriškai teikė ieškovui informaciją, sandorį sudarė ir iš jo gautas lėšas panaudojo kreditorių interesams tenkinti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neturėdamas jokios asmeninės naudos.Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovo teises labiau nei yra būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, pažeidžia ekonomiškumo bei proporcingumo reikalavimus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui turi itin neigiamų pasekmių. Areštavus pinigines lėšas, varžoma visa atsakovo veikla, apsunkinamos jo ir šeimos narių gyvenimo sąlygos. Atsakovo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės yra ne įprastos, o išimtinės teisinės priemonės, kurias teismas gali taikyti griežtai, siaurai suprantamais CPK 144 straipsnyje numatytais pagrindais ir esant realiai grėsmei teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nemotyvavo, kodėl klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendė nepranešęs atsakovui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus atsakovui ir nesuteikus jam galimybės pasisakyti dėl jų pagrįstumo, nesant tam rimto ir pakankamo pagrindo, vertintinas kaip atsakovo procesinių teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
Ieškovas bankrutavusi Ž. M. įmonė ,,Chemikų žiedas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad tai, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki, patvirtina aplinkybė, kad atsakovo individualiai įmonei yra iškelta bankroto byla. Jeigu apeliantą varžo piniginių lėšų areštas, jis turi teisę teismo prašyti pakeisti piniginių lėšų areštą kito turto areštu arba įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą atitinkamą pinigų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Teismų praktikoje preziumuojama, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai kilęs didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos fiziniam asmeniui, siekiant užtikrinti ieškinį, kuriuo prašoma priteisti 28 261,93 Lt žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, kad ieškinys yra pareikštas fiziniam asmeniui, kurio individuali įmonė yra bankrutavusi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 28 261, 93 Lt ieškinio sumą įvertino kaip didelę ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, vykdymas, neareštavus atsakovo turto, gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovas nepajėgs įvykdyti teismo sprendimo, kadangi savo finansinį pajėgumą turi įrodyti atsakovas. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jo veiklą, tačiau nenurodo, kokią jo veiklą laikinosios apsaugos priemonės suvaržo (CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarties neteisėtumą apeliantas motyvuoja ir tuo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė jam nepranešęs, todėl buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant CPK 148 straipsnio nuostatas. CPK 148 straipsnio 1 dalis nurodo, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui, tačiau numato išimtį, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsakovui nepranešęs dėl grėsmės, kad atsakovas, sužinojęs apie galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, gali imtis priemonių apsunkinti jų taikymą. Teismas, padaręs tokį sprendimą, nepažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti savo prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismui, ką jis ir padarė, todėl atsakovo teisės nėra pažeistos.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.