- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-69-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- UAB ,,Gulija“
- Ieškovas
- UAB ,,BTA Draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UADBB ,,NT Draudimas“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Gulija“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,BTA Draudimas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Gulija“, tretysis asmuo UADBB ,,NT Draudimas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „BTA Draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 41-42), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Gulija“ 8881 Lt 2 ct draudimo įmokų, 266 Lt žyminio mokesčio, taip pat 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo skolos atsiradimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, jog skola susidarė pagal 8 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (Nr.12 1078297, Nr.12 1210968, Nr.12 1486904, Nr.12 1486906, Nr.12 1486907, Nr.12 1486908, Nr.12 1641549, Nr.12 1740201). Pagal šias sutartis draudimo įmokos buvo išskaidytos ketvirčiais, todėl ir draudimo liudijimai buvo išduodami taip pat kas ketvirtį. Pagal sutartį Nr.12 1078297 atsakovas skolingas 1375 Lt draudimo įmokų už antrąjį polisą, išduotą laikotarpiui nuo 2008-02-22 iki 2008-05-21 (draudimo polisas Nr. AJA1644861). Pagal sutartį Nr.12 1210968 atsakovas skolingas 1433 Lt 8 ct draudimo įmokų už antrąjį ir trečiąjį polisus, išduotus laikotarpiui nuo 2008-08-22 iki 2008-12-05 (draudimo polisai Nr. AJA2206848 ir AJA2307714). Pagal sutartį Nr.12 1486904 atsakovas skolingas 1325 Lt 68 ct draudimo įmokų už antrąjį ir trečiąjį polisus, išduotus laikotarpiui nuo 2008-08-30 iki 2008-12-05 (draudimo polisai Nr. AJA2206924 ir AJA2370268). Pagal sutartį Nr.12 1486906 atsakovas skolingas 1352 Lt 53 ct draudimo įmokų už antrąjį ir trečiąjį polisus, išduotus laikotarpiui nuo 2008-08-28 iki 2008-12-05 (draudimo polisai Nr. AJA2206872 ir AJA2370285). Pagal sutartį Nr.12 1486907 atsakovas skolingas 112 Lt 40 ct draudimo įmokų už nepilnai apmokėtą antrąjį polisą (atsakovas sumokėjo tik 1159 Lt 59 ct) bei už neapmokėtą trečiąjį polisą, išduotą draudiminiam laikotarpiui nuo 2008-09-03 iki 2008-12-05 (draudimo polisai Nr. AJA2206954 ir AJA2370296). Pagal sutartį Nr.12 1486908 atsakovas skolingas 1365 Lt 96 ct draudimo įmokų už antrąjį ir trečiąjį polisus, išduotus draudiminiam laikotarpiui nuo 2008-08-27 iki 2008-12-05 (draudimo polisai Nr. AJA2206915 ir AJA2379151). Pagal sutartį Nr.12 11641549 atsakovas skolingas 721 Lt 58 ct draudimo įmokų už antrąjį polisą, išduotą draudiminiam laikotarpiui nuo 2008-10-14 iki 2008-12-05 (draudimo polisas Nr. AJA2307550). Pagal sutartį Nr.12 1740201 atsakovas skolingas 1194 Lt 79 ct draudimo įmokų už antrąjį polisą, išduotą draudiminiam laikotarpiui nuo 2008-09-08 iki 2008-12-05 (draudimo polisai Nr. AJA2208751 ir AJA2400363). Atsakovas geruoju ieškovo reikalavimų neįvykdė, draudimo įmokų nesumokėjo, todėl draudimo sutartys su juo buvo nutrauktos 2008-12-05, jis yra skolingas iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Gulija“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 62-66, 88-90) su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad minėtas aštuonias draudimo sutartis jis buvo sudaręs per ieškovo atstovą UADBB „NT Draudimas“, kuris išrašydavo jam polisus ir sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Sąskaitas pagal ketvirčio draudimo sutarties liudijimus išrašydavo ir atsakovui pateikdavo ne pats ieškovas, o jo atstovas UADBB „NT Draudimas“, į kurio sąskaitą ir buvo mokamos draudimo įmokos. UADBB „NT Draudimas“ išrašydavo atsakovui sąskaitas 1175 Lt sumai, nors pačiame draudimo liudijime buvo nurodoma 1225 Lt suma. Su UADBB „NT Draudimas“ buvo sutarta dėl tokios 50 Lt nuolaidos, ieškovas apie tokią tvarką žinojo, jai neprieštaravo ir jos neginčijo. Tai patvirtina ir tas faktas, jog pagal pirmuosius draudimo liudijimus atsakovas sumokėjo ieškovui būtent 1175 Lt, o ne 1225 Lt. Ieškovas pateikė teismui pretenziją 2008-12-06 adresuotą atsakovui, iš kurios matyti, kad viso draudimo sutartys (apart Nr.12 1078297) buvo nutrauktos 2008-12-05. Tokiu būdu nuo 2008-12-05 pasibaigus draudiminei apsaugai, išnyko ir atsakovo pareiga mokėti ieškovui draudimo įmokas. CK 6.1009 str. 3 d. numato, jog draudimo sutarties nutraukimo atveju draudikas turi teisę į dalį draudimo įmokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui. Tokiu būdu ieškovo reikalaujama 8881 Lt 2 ct suma yra nepagrįsta, kadangi ieškovas turi reikalavimo teisę tik į suteiktą draudiminę apsaugą iki 2008-12-05, t. y. į 8336 Lt 53 ct. Atsakovas draudimo įmokas mokėjo pagal jam išrašomas sąskaitas, t. y. 1175 Lt sumai, o ne kaip nurodyta draudimo liudijimuose – 1225 Lt. Atsakovas ieškinį šioje dalyje pripažįsta, likusioje dalyje (dėl 544,49 Lt) prašo ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo UADBB „NT Draudimas“ nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir parodė, jog su atsakovu iš tiesų buvo sutarta dėl 50 Lt nuolaidos už kiekvieną draudimo polisą. Šias išlaidas tretysis asmuo įsipareigojo padengti savo sąskaita, tačiau atsakovui neįvykdžius reikalavimo laiku apmokėti draudimo polisų, tretysis asmuo prarado teisę į uždarbį ir todėl nuolaida negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu (b.l. 108-111) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Gulija“ 8736 Lt 53 ct skolos (draudimo įmokų), 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo skolos atsiradimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 261 Lt žyminio mokesčio, UAB „BTA Draudimas“ naudai. Teismas nurodė, kad atsakovas, įrodinėdamas draudimo sutarties mokesčio nuolaidos buvimą, argumentuoja, kad 50 Lt nuolaidą jam buvo įforminta sąskaitomis – faktūromis, teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų trečiojo asmens jam išrašytų sąskaitų iš tiesų matyti, kad jos išrašytos 1175 Lt sumai, nors iš draudimo liudijimų matyti, kad draudimo įmoka sudarė 1225 Lt. Teismas nustatė, kad iš trečiojo asmens parodymų seka, jog nuolaida atsakovui iš tiesų buvo suteikta, tačiau atsakovas turėjo pareigą laiku apmokėti draudimo polisus. Atsakovui laiku neapmokėjus sąskaitų, tretysis asmuo neteko savo uždarbio ir todėl nuolaida atsakovui negalima. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė tarp jo ir draudimo brokerio susiklosčiusių susitarimų dėl nuolaidos suteikimo. Taip atsakovo argumentą teismas atmetė ir teismas už pagrindą ėmė šalių sutartyse (draudimo liudijimuose) nurodytas sumas – 1225 Lt, o ne PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas – 1175 Lt.
Teismas nurodė, jog draudimo sutartys buvo nutrauktos 2008-12-05, todėl nuo 2008-12-06 atsakovo draudiminė apsauga pasibaigė ir nuo šios datos jis neteko pareigos mokėti draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad nutraukus draudimo sutartį, draudikas turi teisę į dalį draudimo įmokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui. Teismas sutiko su atsakovo paskaičiavimais, paremtais kalendorinių dienų skaičiumi, kadangi tokie paskaičiavimai atitiko protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus. Tokiu būdu teismas palaikė atsakovo poziciją dėl 144 Lt 77 ct įsiskolinimo nepagrįstumo ir šioje dalyje ieškinio netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 68-74) atsakovas UAB ,,Gulija“ prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą dalyje dėl 400 Lt priteisimo iš apelianto UAB ,,Gulija“ panaikinti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.193 str. nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Apeliantas teigia, kad šioje byloje šalių ginčas kilo dėl tikrosios draudimo įmokos dydžio sumos. Atkreipia dėmesį, kad teismo išvada šiuo klausimu prieštarauja teismo nustatytoms bylos aplinkybėms. Iš vienos pusės, teismas pripažino, kad ginčo šalys, sudarydamos draudimo sutartis, siekė ir suderino savo valią, kad tikroji ketvirčio draudimo įmoka yra 1175 Lt, bet ne, kaip nurodoma polise, 1225 Lt, iš kitos pusės, tuoj pat tai paneigė ir padarė nepagrįstą išvadą aptariamos tikrosios ketvirčio draudimo įmokos buvimą esant neįrodytą. Teismas neatsižvelgė į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl draudimo įmokų sumos ir sutartį išaiškino apsiribodamas vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, už pagrindą imdamas šalių sutartyse nurodytas sumas.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Mažesnio nei draudimo sutarties nurodomo mokesčio taikymo aplinkybę apeliantas grindė ilgalaike šalių tarpusavio santykių praktika, kurią patvirtino teismui pateiktais rašytiniais įrodymais – ankstesnių laikotarpių polisų, sąskaitų bei mokėjimo pavedimo nuorašais. Be to, pats ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad sąskaitos buvo išrašomos mažesnei sumai ir apeliantas jų susitarimu už ketvirtį visada mokėdavo 50 Lt mažesnę draudimo įmokos sumą – 1175 Lt.
Teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino ir savo išvadą grindė trečiojo asmens brokerio UADBB ,,NT draudimas“ paaiškinimu bei UAB ,,BTA Draudimas“ 2010-01-20 raštu ,,Dėl atsiskaitymo tvarkos“, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nei ieškovas, nei ieškovo atstovas brokeris UADBB ,,NT draudimas“ neinformavo apelianto, kad pastarajam apmokant skolą po pretenzijos gavimo tarpininkui komisinis atlygis nuo gautų draudimo įmokų nemokamas, atitinkamai draudimo sutarties mokesčio nuolaida apeliantui netaikoma. Nei ieškovas, nei jo brokeris nepateikė teismui įrodymų, kad jie tinkamai informavo apeliantą apie tai, kad jam uždelsus apmokėti draudimo polisus, jis privalės mokėti ne pagal išrašytas sąskaitas, bet pagal draudimo polisus.
Šioje byloje apeliantas sudarė draudimo sutartį standartinėmis sąlygomis prisijungimo būdu, todėl esantys sutartyje teisiniai neaiškumai bei galimi prieštaravimai tarp sutarties sąlygų aiškintini apelianto naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 126-127) ieškovas UAB ,,BTA Draudimas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad sąskaita – faktūra nėra būtinas dokumentas draudimo sutarties apmokėjimui. Pakankamas dokumentas sutarčių apmokėjimui yra draudimo sutarties liudijimas. Tai, jog draudimo brokeris išrašinėjo sąskaitas – faktūras mažesnėmis sumomis ar galimai atliko pataisymus, nekeičia draudėjo įsipareigojimų apimties. Draudėjas privalo mokėti pagal draudimo sutartis, o ne pagal sąskaitas – faktūras, jeigu šie duomenys nesutampa.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. tarp šalių buvo pasirašytos 8 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Pagal šias sutartis draudimo įmokos buvo išskaidytos ketvirčiais, todėl ir draudimo liudijimai buvo išduodami taip pat kas ketvirtį. Atsakovui nesumokėjus eilinių draudimo įmokų, minėtos sutartys buvo nutrauktos ieškovo iniciatyva 2008-12-05.
Iš pateiktų draudimo sutarčių iš polisų matyti, kad draudimo sutartis su atsakovu sudarė ir draudimo liudijimus išdavė UAB „BTA Draudimas“ atstovas UADBB „NT Draudimas“. Apeliantas ginčija ieškovo reikalavimą dėl UADBB „NT Draudimas“ atsakovui suteiktos 50 Lt nuolaidos pagal kiekvieną sutartį, viso – 400 Lt (8 x 50Lt).
Pagal Draudimo įstatymo 149 str. draudimo brokerių įmonė yra nepriklausomas draudimo tarpininkas, turintis teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą draudiko asmens pavedimu ir privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Draudimo brokerių įmonė privalo atskleisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sutartinių santykių su draudikais, kurių pavedimu vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, pobūdį.
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme trečiojo asmens UADBB „NT Draudimas“ atstovė paaiškino, kad su apeliantu iš tiesų buvo sutarta dėl 50 Lt nuolaidos už kiekvieną draudimo polisą. Šias išlaidas tretysis asmuo įsipareigojo padengti savo sąskaita. Tas pačias aplinkybes patvirtino ne tik atsakovo paaiškinimai, bet ir į bylą pateiktos trečiojo asmens išrašytos atsakovui sąskaitos apmokėjimui.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nesilaikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių ir pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgta į šalių tarpusavio santykių praktiką ir faktinius šalių veiksmus vykdant konkrečią sutartį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas UAB „Gulija“, sudaręs draudimo sutartis per tretįjį asmenį UADBB „NT Draudimas“ iš tiesų buvo susitaręs dėl mažesnės draudimo įmokos, nei nurodyta draudimo polisuose, t.y. dėl 1175 Lt. Byloje nėra duomenų, kad UADBB „NT Draudimas“ ar draudikas UAB „BTA Draudimas“ būtų atskleidę draudėjui aplinkybę, kad 50 Lt nuolaida galioja tik laiku sumokėtoms draudimo įmokoms, todėl šios aplinkybės negalima aiškinti UAB „Gulija“ nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.).
Tokiu būdu, atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, pirmos instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant priteistų draudimo įmokų dydį 400 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Gulija“ 8336 Lt 53 ct skolos (draudimo įmokų), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo (2009-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250 Lt 9 ct žyminio mokesčio ieškovui UAB „BTA Draudimas“.
Priteisti iš ieškovo UAB „BTA Draudimas“ atsakovui UAB „Gulija“ 65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteristi iš ieškovo UAB „BTA Draudimas“ 8 Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.