Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo atstovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Algirdui Juškai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, senatvės pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

1. V. B. tyčia pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, turtą – pinigines lėšas, o būtent, 2011 m. lapkričio 3 d. būdama faktiškai priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigoms ir realiai eidama buhalterės pareigas, žinodama, kad kaip buhalterė yra atsakinga už jai patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. spalio 22 d., faktiškai valdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, piktnaudžiaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pasitikėjimu ir naudodamasi jai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, vienasmeniškai patikėtu disponavimu bendrovės bankinėmis lėšomis, esančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB „(duomenys neskelbtini)“, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, pasinaudodama jai patikėtu ir jos žinioje buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių kodų – PIN generatoriumi, atliko pinigų pervedimus internetu įvairiomis sumomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į savo asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame – AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 20 833,43 eurų, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės, bendros 20 833,43 eurų turtinės žalos.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. B. pagal jai pareikštą kaltinimą kaltę pripažino visiškai, nurodydama, jog sutinka su jai inkriminuotais veiksmais ir nurodyta padaryta žala.

2.1. Paaiškino, kad labai negerai pasielgė ir dabar labai gailisi dėl savo veiksmų. Dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 metų. Reikėjo pavedimus padaryti, atlyginimus suskaičiuoti, sąskaitas suvesti, atiduoti Mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“. Bendrovėje ji buvo viena buhalterė, turėjo prieigą prie bendrovės banko sąskaitos, PIN kodų generatorių. Niekas nekontroliavo jos pavedimų skaičių ir jų apimties. Ji pagal savo pareigas buvo pavaldi direktorei, tačiau ši jos darbo nekontroliuodavo, pasitikėjo ja. Su direktore nebuvo pažįstama iš anksčiau. Direktorei jos atliekamas darbas jokių įtarimų nesukėlė.

2.1.1. Prasidėjo viskas, kai pritrūkdavo pinigų savo reikmėms, tada persivesdavo bendrovės pinigus į savo sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos gaunamas atlyginimas buvo 150 eurų, nes, kaip pensininkė galėjo dirbti puse etato, bet atlikdavo pilnai visą jai paskirtą darbą. Tiksliai negali pasakyti nuo kada pradėjo pasipildyti savo sąskaitą, tačiau sutinka, kad tai galėjo būti kaltinime nurodyta data 2011 m. lapkričio 2 d. Pervedamos į savo sąskaitą sumos būdavo nedidelės: po 100, po 50 eurų. Suprato, kad vis tiek kažkada reikės tą sumą grąžinti, bet suprato tai jau per vėlai, kai buvo susidariusi didelė pinigų suma. Sutinka su kaltinime nurodyta 20 833,43 eurų suma. Pinigus, kuriuos persivesdavo į savo sąskaitą, savo kasdienėms reikmėms išnaudojo, nieko iš stambesnių pirkinių nenusipirko. Kai pervesdavo bendrovės pinigus į savo sąskaitą, nurodydavo mokėjimo paskirtį „Sąskaitos papildymas“ – atlyginimo nenurodydavo. Jai atlyginimas buvo mokamas grynais, mokėdavo direktorė R. K.. Kai pirko automobilį, pasiėmė kreditą. Dabar pragyvena tik iš pensijos. Kai pabaigs mokėti kreditą už automobilį, tada skolą bendrovei mokės daugiau, po 400 eurų. Šiuo metu pasiskolinti pinigų ir atlyginti žalą neturi iš ko. Kreditą už automobilį dar mokės du metus.

2.1.2. Jos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. K. yra susirašiusios tokį raštą, kad ji kiekvieną mėnesį, 25 dieną praveda žalos padengimui bendrovei po 200 eurų. Iš to dokumento, kurį pateikė advokatas ir matosi, kad ji vykdo tą įsipareigojimą. Šiuo metu ji niekur nedirba. Gyvena nuomojamame bute. Nuomojasi butą iš K. M. – savo anūkės, kuri dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Ji išsiskyrusi, buvęs sutuoktinis jau yra miręs. Vaikų turi, bet jie padėti išmokėti skolą kol kas negali. Sąžiningai pasakius, į vaikus kol kas dėl pagalbos ji ir nesikreipė. Jokio kito turto nuosavybės teise nevaldo, turi tik į kreditą paimtą automobilį.

2.2. Apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 21 d. kaltinamoji V. B. nurodė, kad 2011 metais, kokiu tiksliai laiku nepamena, pamatė laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško buhalterės. Ji yra baigusi buhalteriją, todėl nusprendė susisiekti su įmone. Kadangi jos kandidatūra buvo tinkama, gavo tą darbą, tuo metu daugiau jokioje darbovietėje nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. K. anksčiau nepažinojo, su ja susipažino tik gavusi buhalterės darbą. Šiuo metu su direktore R. K. jokių santykių nepalaiko. Anksčiau jų santykiai buvo tik darbiniai. Kas liečia darbo sutartį, tai ją surašė direktorės prašoma, rašė 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, bet atgaline data (2011 metų, kokia tiksliai data nepamena), to buvo paprašyta pačios direktorės, kai ji pastebėjo, kad nėra jos darbo sutarties. Kas liečia įdarbinimą, tai jokių dokumentų iš karto nebuvo pasirašiusi. Kai parašė darbo sutartį, paskambino direktorei R. K. ir tada direktorė atvažiavo pas ją į namus, adresu: (duomenys neskelbtini) ir ten darbo sutartį pasirašė ir įdavė jai (2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį). Kas liečia darbo sutartį, šabloną rado internete ir tik pakeitė įmonę, savo duomenis ir atlyginimą pataisė, atspausdino, pasirašė ir įdavė direktorei, net neskaitė, todėl negali pakomentuoti, kokia ta materialinė atsakomybė. Jos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, pareigos buvo suvesti sąskaitas, atiduoti ataskaitas (mokesčiams, Sodrai) ir sumokėti mokesčius (už įvairias paslaugas ir galima sakyti, komunalinius mokesčius). Kaip jau sakė, kokia tiksliai data buvo ji negali pasakyti, bet buvo 2011 metai po to, kai buvo priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalteres pareigas, iš karto sekančią dieną pradėjo dirbti. Jos darbo vieta buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), jokių darbo priemonių nebuvo paskirta, dirbo su savo priemonėmis (jai jų nedavė, o ji ir neprašė, nes savo turėjo). Kadangi įmonės vardu visus pavedimus darydavo ji, todėl jai buvo patikėtas PIN kodų generatorius, daugiau niekas be jos negalėjo disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pinigais (jei pati direktorė norėdavo atlikti, kokį pavedimą, kreipdavosi į ją PIN generatoriaus). Kas liečia jos atlyginimą, kiek litais gaudavo, dabar negali pasakyti, bet eurais – 300 eurų „ant popieriaus“. Jai atlyginimas būdavo mokamas grynais pinigais, juos direktorė tiesiog atveždavo į namus (be jokių algalapių, kol buvo litai, o kai atsirado eurai - įvedė algalapius, pati juos ir sudarinėdavo). Jos atlyginimas atsispindėdavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir atlyginimų žiniaraščiuose. Kodėl ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į savo banko sąskaitą pradėjo persivedinėti pinigus, negali tiesiog nurodyti - gal dėl to, kad nebuvo didelės priežiūros ir galvojo, kad nebus pastebėta, pinigus pradėjo persivedinėti nuo savo darbo pradžios praėjus metam ar dviem, ir persivesdavo kiekvieną mėnesį po 100 eurų. Kadangi niekas to nepastebėjo, po kiek laiko pradėjo dažniau nei kartą per mėnesį persivesti į savo banko sąskaitą, kartais suma per mėnesį būdavo ir 300 eurų. Visus pinigus, kuriuos pasisavino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleido, jų neturi, išleido savo reikmėm (buičiai pasigerinti), apie jos papildomai gaunamus pinigus niekas nežinojo ir su niekuo tų pinigų nesidalino. Visus dokumentus, kuriuos turėjo, atidavė direktorei, įskaitant ir 2011 metų sausio mėnesio iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio, tie dokumentai buvo atiduoti net anksčiau, nes kai įsivedė eurus, visus susijusius dokumentus su litais, ji atidavė anksčiau. 2020 m. spalio mėnesį, kai ji pati netyčia prasitarė direktorei, kad gauna daugiau, nei turėtų gauti, buvo pradėtas jos atleidimo procesas ir ji su direktore susirašė raštą, kad visus pinigus, kuriuos yra pasisavinusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžins. Kas mėnesį iki 25 dienos, ji į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą praveda 200 eurų. Koks įsiskolinimas šiai dienai - negali pasakyti, bet kažkas iki 19 tūkstančių eurų. Per kokį laiką turėtų tuos 19 tūkstančių gražinti, nenustatyta. Labai gailisi tokio savo poelgio ir bando ištaisyti savo klaidą mokėdama po tuos 200 eurų per mėnesį (2 t., b. l. 65–68).

2.3. Apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 2 d. kaltinamoji V. B. papildomai parodė, kad ji supranta, kad įtariama tyčia pasisavinusi svetimą didelės vertės turtą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ilgus metus dirbo buhaltere. Pamena kokius parodymus davė įtariamosios apklausos metu 2020 metų gruodžio 21 dieną ir juos tvirtina. Negali paaiškinti, kodėl 2020-12-21 įtariamosios apklausos metu nurodė, jog pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į savo banko sąskaitą pradėjo persivedinėti po metų ar dviejų nuo įsidarbinimo. Iš tiesų ji jau nepamena nuo kada tiksliai, gali būti, kad nuo 2011-11-02, kaip nurodyta Pranešime apie įtarimą. Šiandien ji susipažino su jai pateiktu 2021-01-12 Kitų objektų apžiūros protokolu ir neginčija AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų – banko sąskaitų išrašų, kuriais remiantis buvo suskaičiuota jos nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 20 833,34 eurų, laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2020-10-22, ir su jame esančiais faktiniais duomenimis visiškai sutinka. Ji namuose turi savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus, kurios numerio dabar pilnai neprisimena, bet tikrai sąskaitos gale yra skaičiai „...368“ , ir visas finansines operacijas yra išsianalizavusi, todėl nieko ir neginčija. Išrašuose viskas matosi: kada, kokiomis sumomis, kokią paskirtį įrašydama pavedimuose, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, persivedė pinigus į savo banko sąskaitą, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. K. jai patikėtu PIN kodų generatoriumi, jai to nežinant. Pinigus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, persivedinėjo tik į vieną savo banko sąskaitą. Kita jos vardu esanti AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita yra kreditinė. Tikrai negali atsakyti į klausimą, kodėl savinosi jai patikėtus svetimus bendrovės pinigus, ką ji galvojo tą darydama. Neatsakys, ar tikėjosi, ar bijojo būti „pagauta“, tiesiog, mano, kad nieko negalvojo. Kontrolės, iš direktorės pusės, nebuvo, tai ir pasinaudojo jai kaip buhalterei suteikta teise disponuoti svetimais pinigais, ir dalį jų pasisavinti, ir tą darė niekam nežinant. Niekam apie tai nepasakojo, neprasitarė. Dabar jau nepamena, kada tiksliai ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, gali būti, kad 2011 metais, bet mėnesio, dienos, jau nepasakys, nes tikrai neprisimena. Darbo sutarties nebuvo pasirašiusi, bet SODRAI įmokas už save pervedinėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo legaliai. Į jai užduotą klausimą dėl Darbo sutarties gali atsakyti, kad ji nepamena, ar buvo pažadėjusi direktorei R. K. surašyti Darbo sutarties šabloną ir jai, pasirašiusi, rašytinę sutartį pasilikti ar jai perduoti. Bet atsitiko taip, kad ta jos rašytinė Darbo sutartis iki 2020 metų nebuvo surašyta. Ją surašė tik 2020 metais paprašyta direktorės R. K.. Ji neginčija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. K., buvo jai vienasmeniškai patikėjusi disponavimą bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje bei jai perdavusi PIN kodų generatorių, kurio pagalba jungdavosi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir persivedinėdavo svetimus pinigus savo asmeninėms reikmėms. Pinigus išleisdavo ir vėl persivesdavo sau įvairiomis sumomis, mokėjimo pavedimo paskirtyje įrašydama bet kokias jai žinomas standartines frazes: „atlyginimas už 09 mėn.“, ar įrašydama , pvz. atlyginimas už bet kokį kitą mėnesį, „Už prekes“, „sąskaitos papildymas“, „paslaugos“. Tokias paskirtis nurodydavo savo pačios darytuose bankiniuose pavedimuose internetu, tačiau nurodyta paskirtis neatitikdavo tikrovės – pinigai būdavo skirti jos asmeninėms reikmėms. Ji negali paaiškinti savo tokio elgesio motyvų – nebadavo, pinigų būtinosioms reikmėms, jai lyg ir pakako, bet, žinoma, norėjosi pinigų turėti daugiau. Niekada neprašė direktorės didesnio atlyginimo. Nežino, kodėl darbo užmokestį, t. y. atlyginimą, direktorė R. K. visada jai išmokėdavo grynais – 150 eurų, kaip ir buvo sutarę, visada atvažiavusi pas ją į namus, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio ir darydavo pavedimus bei kitus darbus, nes dirbo savo namuose, savo darbo priemonėmis. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašiusi susitarimą, kad pasisavintus svetimus pinigus grąžins į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, pervesdama pinigus pavedimais, dalimis, ką ir daro. Iki 2021-01-21 UAB „(duomenys neskelbtini) yra grąžinusi apie 1300 eurus. Patvirtinančius dokumentus turi namuose, galės, jei reiks, pristatyti teismui. Kaip jau minėjo, jokių turtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintų pinigų nesusikrovė, net savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirko 2019 metais lapkričio mėnesį pasiėmusi vartojamąjį kreditą – 7500 eurų ir kurio dar neišsimokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gailisi padariusi nusikaltimą, bet dabar jau tenka tik pripažinti kaltę ir stengtis skolą grąžinti, ką pamažu ir daro (2 t., b. l. 79–82).

3. Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, sutiko, kaip ir kiti proceso dalyviai, bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tai teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo taikydamas sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamosios V. B. parodymų ir kaltės pripažinimo, jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 2 d. apklausta liudytoja R. K. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir vienintelė akcininkė. Bendrovėje šiuo metu dirba penki asmenys: ji – direktorė, trys pardavėjos ir viena buhalterė – V. B., kuri 2020-10-26 d. įsakymu yra nušalinta nuo pareigų dėl paaiškėjusių aplinkybių apie jos neteisėtus veiksmus vykdant savo pareigas. Įmonės veikla: maisto produktai, kasdieninės paklausos, namų apyvokos ir buities prekės, cigaretės, tabako gaminiai, alus, alkoholiniai gėrimai, t. y mažmeninė prekyba. Šiai dienai, (duomenys neskelbtini) rajone, turi tik vieną kaimo parduotuvę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame pati ir gyvena. Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravo 2009-03-12. 2011 metais įdėjo skelbimą į vietinį laikraštį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško buhalterės, ir į jį atsiliepė V. B., kurios iki tol nepažinojo. 2011-01-03 pasirašė neterminuotą Darbo sutartį, pagal kurią V. B. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, numatant jos mėnesinį atlyginimą – 300 litų neatskaičius mokesčių. Jokios atskiros materialinės atsakomybės sutarties su ja nesudarė, tačiau Darbo sutarties 5 dalies 5.4 punkte yra nurodyta, kad „Darbuotojas prisiima materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio Turtą, kurį jam patikėjo Darbdavys ( įskaitant, bet neapsiribojant, priemones, perduotas Darbuotojui naudotis darbe, apsaugos drabužius, medžiagas, pagamintas gamybos procese, dokumentus), taip pat už Turtą, kurį Darbuotojas gavo iš trečiųjų asmenų, vykdydamas savo darbo pareigas“. 2011 m. sausio 3 d. Darbo sutartį parengė pati V. B., ji ją pasirašė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pasirašė ir ji, kaip darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi vieną sąskaitą banke – AB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini). Įmonės sąskaitą tvarkė buhalterė V. B. nuo jos darbo bendrovėje pradžios, t. y. nuo 2011 metų. Tais metais jai perdavė PIN kodų generatorių be jokių papildomų dokumentų patikėjo jai bendrovės turtą bei vienasmenišką disponavimą bendrovės bankinėmis lėšomis. V. B., kaip buhaltere, visiškai pasitikėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų netikrino metų metus. Ji pati net neturėjo galimybės peržiūrėti banko sąskaitos išrašus internetu. Generatorius buvo vienas, ir jį savo žinioje turėjo V. B., bendrovės buhalterė. V. B. visada dirbo puse etato, iš savo namų, ir pagal Darbo sutartį, gaudavo fiksuotą atlyginimą „į rankas“ – apie 181 eurų su centais, kuriuos ji pati jai visada atveždavo į namus. Gavusi pinigus, grynuosius, V. B. pasirašydavo ant žiniaraščio jai matant, ir dėl to jokių problemų nebuvo. Jokios kalbos, kad ji pati sau gali persivedinėti atlyginimą tiesiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, nebuvo. Per tuos devynerius metus jos susidraugavo artimiau. V. B. ne kartą svečiavosi jų šeimos šventėse, ir buvo kviečiami į jos, V. B., asmenines šventes. V. B. gyvena viena pati, dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini) mieste. Iki 2020 metų vasario mėnesio įmonė neturėjo jokių didelių sunkumų, skolų, verslas sekėsi gana normaliai, nors buvo ir sunkesnių momentų, ir lengvesnių. Tačiau 2020 metais atsirado skolos alkoholio teikėjams: AB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 618 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“– 904 eurai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 437 eurai, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 400 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1600 eurų , AB „(duomenys neskelbtini)“ – 400 eurų, iš viso 4859 eurų skola tiekėjams. Yra ir smulkesnių skolų maisto tiekėjams, kurių dabar nedetalizuos. 2020-09-31 baigėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelės galiojimas, kuri buvo jos žinioje, todėl pati nuėjo į Banką, kur banko darbuotoja pasiūlė įsigyti paslaugą „Smart ID“, ir ji, R. K., pasinaudojo tuo pasiūlymu bei įsigijo tą banko teikiamą paslaugą. Dabar pati galėjo peržiūrėti įmonės sąskaitos išrašus be buhalterės ir be PIN kodo generatoriaus. Ką ji ir padarė 2020 metų spalio 15 d. Peržiūrėjusi bendrovės sąskaitą internetu pamatė, kad buhalterė V. B., laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2020-10-22 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), be jos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės žinios ir sutikimo, persivedė 20 833, 44 Eur. Ji nustėro supratusi, kad žmogus, kuriuo pasitikėjo, ją ilgus metus apvaginėjo nedidelėmis sumomis, po 100 eurų, po 200 eurų, po 300 eurų. Didžiausia sau persivesta suma – 600 eurų vienu metu, persivedė bendrovės pinigus asmeniniams poreikiams tenkinti. Išraše matė, kad V. B. mokėjimo paskirtį įvardino: „už prekes“, „atlyginimas“, „sąskaitos papildymas“, „paslaugos“. Tai visiškai išgalvoti teiginiai, neatitinkantys tikrovės, nes ji niekada nepirko jokių prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, negaudavo atlyginimo tiesiai į savo banko sąskaitą ir neatliko jokių kitų paslaugų, už kurias galėtų sau susimokėti papildomai. Apie įmonės reikmes čia jokios kalbos net nėra. V. B. ją apgaudinėjo, tyčia savinosi jai patikėtą bendrovės turtą, kurį naudojo savo nuožiūra, matydama direktorės R. K. besąlygišką pasitikėjimą ja. V. B., kai jai parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, labai keistai sureagavo: neišsigando, nesupyko, tik pasakė, kad negali būti, kad tokią sumą persivedė į savo sąskaitą. Nesigailėjo, neatsiprašinėjo, tačiau po kurio laiko parašė Pasižadėjimą grąžinti 20 833,44 eurus, mokėdama po 200 eurų kas mėnesį. Ir iš tiesų, 2020-11-06 į įmonės sąskaitą pervedė – 200 eurus, o lapkričio 26 d. – 100 eurų. Praėjus kelios dienoms, geriau pagalvojusi ir pasitarusi su artimais žmonėmis bei advokatu, nusprendė paprašyti V. B. grąžinti pasisavintus pinigus pasiėmus kreditą ar paskolą ir grąžinti visą pasisavintą pinigų sumą, kadangi jos įmonei pinigų reikia čia ir dabar, reikia grąžinti susidariusias skolas tiekėjams ir tęsti bendrovės veiklą. V. B. pasakė, kad pinigų neturi, ir negali grąžinti visų pinigų, žadėjo pasitarti su savo vaikais, bet viskas tuo ir pasibaigė. Ji elgiasi gan drąsiai ir įžūliai, apsimetinėja sergančia, meluoja, vengia kontakto, todėl bijo, kad ji gali išparduoti savo vardu registruotą turtą, kuriuo galėtų užsitikrinti skolos grąžinimą, išvažiuoti pas anūkus į užsienį, todėl 2020-11-19 surašė pareiškimą prokurorams dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos 2020-11-19 pareiškimo ir patraukti galimai nusikalstamą veiką padariusią V. B., įstatymo numatyta tvarka baudžiamojon atsakomybėn. Ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė atstovaus bendrovę tiek tiriamoje medžiagoje, tiek ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjime teisme. Prašo jai leisti dalyvauti šiame procese kaip įgaliotam asmeniui (1 t., b. l. 53–57).

4.1.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 7 d. papildomai apklausta liudytoja R. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokato parengtas civilinis ieškinys 20 833,44 eurų sumai turėtų būti patikslintas, t. y. sumažintas, iki 19 538,31 eurų. V. B., šiai dienai, į įmonės banko sąskaitą grąžino/pervedė viso 500 eurų: 2020-11-06 – 200 eurų, 2020-11-25 – 100 eurų ir 2020-12-25 – 200 eurų . Į užduotą klausimą dėl Darbo sutarties surašymo datos, gali pasakyti, kad iš tiesų, ši sutartis, raštiškai, buvo sudaryta ir surašyta tik 2020-10-26, kai paaiškėjo V. B. pinigų pasisavinimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. 2020 metų spalio mėnesio pradžioje, kai ji pareikalavo buhalterės V. B. grąžinti jos Darbo sutartį, kurią ji buvo įsipareigojusi surašyti dar 2011-01-03, V. B. pasakė, kad ji taip ir nesurašė šio dokumento. R. K., asmeniškai, iki šiol nebuvo kilę minčių apie tai, kad buhalterė taip ir nepadavė pasirašyti savo parengtos raštiškos Darbo sutarties. Pasakė, kad dabar reikalinga jos Darbo sutartis, ir V. B. pasisiūlė surašyti savo Darbo sutartį dabar, bet atgaline data. Nei vienai jų nekilo jokių abejonių ar klausimų dėl tokio veiksmo teisėtumo – taip, ji pasakė V. B., kad to, ko nepadarė 2011 metais, kaip buvo jų sutarta, tegul padaro dabar. Ir sekančią dieną, V. B. parengė savo raštišką darbo sutartį, kurią abi pasirašė V. B. bute, (duomenys neskelbtini), R. K. uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalų antspaudą sutarties viršuje, kurią vėliau pateikė prie savo 2020-11-19 pareiškimo Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kartu su kitais dokumentais. 2011-01-03, prieš priimant V. B. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigas, jos abi, žodžiu, aptarė visas V. B. darbo ir materialinės atsakomybės sąlygas, mėnesinę algą – po 300 litų kas mėnesį, algos išmokėjimo būdą – išmokama grynaisiais, kas pilnai atspindėta V. B. 2011-01-03 Darbo sutarties turinyje. V. B. nuo 2011-01-03 realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, su visiška ir pilna materialine atsakomybe už jai patikėtas ir jos žinioje esančias pinigines lėšas, buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinis socialinis draudimas – SODRA apie V. B. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota iš karto, ir buvo reguliariai mokamos įmokos nuo 2011-11-03 iki 2020-12-15. V. B. iš darbo atleido 2020-12-01. Buvusi įmonės buhalterė V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais grynaisiais niekada nedisponavo. Jokių paslaugų, už kurias jai būtų mokami papildomai – pervedami įmonės pinigai, ji tikrai neatliko. Už savo pinigus V. B. jokių prekių įmonei taip pat nėra pirkusi, kaip ir atlyginimas – jai visada buvo išmokamas grynaisiais, o ne pavedimu. Prie šio apklausos protokolo prideda Darbo užmokesčio žiniaraščius, 102 lapus bei V. B. rašytinį pasižadėjimą grąžinti pasisavintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 20 833,44 eurus dalimis, po 200 eurų kas mėnesį –1 lapą (1 t., b. l. 78–83). Prie liudytojo apklausos protokolo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. B. Darbo užmokesčio žiniaraščių kopijos – 102 lapai, 2020-11-05 Pasižadėjimo kopija, 1 lapas ir Rašto kopija dėl PIN kodų generatoriaus, pateikta prie 2020-11-19 Pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 1 lapas (1 t., b. l. 84–186).

4.2. Iš 2021 m. sausio 7 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo R. K. pateikė dokumentų originalus: V. B. 2011-01-03 Darbo sutartį 2020-12-02 dėl V. B. atleidimo iš darbo (1t., b. l. 187–194).

4.3. Iš 2021 m. sausio 19 d. Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai ir jų kopijos, kurie buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

4.3.1. Iš 2021 m. sausio 7 d. R. K. pateiktų prie liudytojo apklausos protokolo DARBO UŽMOKESČIO ŽINIARAŠČIŲ kopijų matyti, jog nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio iki 2020 metų gruodžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei V. B. darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais.

4.3.2. Iš 2020 m. lapkričio 5 d. pasižadėjimo kopijos matyti, kad V. B. įsipareigoja dalimis grąžinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtą pinigų sumą – 20 833,44 Eur, grąžinant dalimis kiekvieną mėnesio 25 dieną po 200 eurų.

4.3.3. Iš 2011 m. sausio 3 d. Darbo sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir darbuotojo V. B., priimtos buhaltere, veikla – apskaitos tvarkymas, mėnesinė alga – 300 litų neatskaičius mokesčių, mokama iki sekančio mėnesio 20 dieną atlyginimą išmokant grynaisiais iš kasos (pagrindas – darbuotojo prašymas).

4.3.4. Iš 2020 m. gruodžio 2 d. Įsakymo dėl V. B. atleidimo iš darbo matyti, kad V. B. iš užimamų vyr. buhalterės pareigų atleidžiama nuo 2020-12-02, pavedama apskaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2020-12-02 (Pagal Darbo kodekso 6 straipsnio 8 dalį už 3 kalendorinius metus). Nurodyta, kad „Kadangi V. B. pripažinta skola įmonei sudaro – 20 833,44 Eur, kompensacija užskaityti už skolos dalį, sumoje 496,13 Eur“.

4.3.5. Iš Rašto dėl PIN generatoriaus matyti, kad V. B. generatorių gavo 2011-11-01 ir atidavė 2020-10-26 (15:15) val. (1 t., b. l. 195–197).

4.4. Iš 2021 m. sausio 5 d. ir 2021 m. sausio 7 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ raštų matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir V. B. banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašai, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2020-12-01 ( 2 t., b. l. 26, 32–38).

4.5. Iš 2021 m. sausio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos antrojo skyriaus vyr. specialistei D. P. apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir V. B. banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašai, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2020-12-01 ( 2 t., b. l. 26, 32–38). Nustatyta, kad pagal tyrimo atlikimui pateiktus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į V. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2011-11-02 iki 2020-10-22 pervesta 20 833,43 Eur suma (per laikotarpį nuo 2011-11-02 iki 2014-05-26 pervesta 18070/5233,43 Eur ir per laikotarpį nuo 2015-03-06 iki 2020-10-22 pervesta 15 600 Eur). Pervedimų paskirtis nurodoma: sąskaitos papildymas, už paslaugas, paslaugos.

4.5.1. Pagal tyrimo atlikimui pateiktus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 300 Eur, mokėjimo paskirtis – grąžinti pinigai (2020-11-06 grąžinta 200 Eur ir 2020-11-26 grąžinta 100 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo Nr. I-407 3 ir 8 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 157 „Dėl pritarimo Lietuvos Banko pasiūlymui dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, nurodyta banko sąskaitoje 1 8070 Lt suma perskaičiuojama pagal patvirtintą oficialų lito kursą – 3,4528 lito už 1 eurą (Eur). Pagal tyrimui pateiktus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į V. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir iš šios V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2011-11-02 iki 2020-10-22, jokių finansinių operacijų, susijusių su tiriama nusikalstama veika, nefiksuota ( 2 t., b. l. 39–53).

Dėl kaltinamajam V. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

5. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

5.1. V. B. dėl šios nusikalstamos veikos pareikštas kaltinimas, jog tyčia pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, turtą – pinigines lėšas, o būtent, 2011 m. lapkričio 3 d. būdama faktiškai priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigoms ir realiai eidama buhalterės pareigas, žinodama, kad kaip buhalterė yra atsakinga už jai patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. spalio 22 d., faktiškai valdydama UAB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, piktnaudžiaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pasitikėjimu ir naudodamasi jai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, vienasmeniškai patikėtu disponavimu bendrovės bankinėmis lėšomis, esančiomis UAB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB „(duomenys neskelbtini)“, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, pasinaudodama jai patikėtu ir jos žinioje buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių kodų – PIN generatoriumi, atliko pinigų pervedimus internetu įvairiomis sumomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ į savo asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame – AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 20 833,43 eurų, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės, bendros 20 833,43 eurų turtinės žalos.

5.3. Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė taip pat įrodoma ir aukščiau nurodytais liudytojos R. K. parodymais bei aptartais rašytiniais įrodymais – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašais apie pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, duomenimis apie kaltinamajai perduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskirtą PIN generatorių, darbo sutartimi tarp kaltinamosios ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateiktu kaltinamosios pasižadėjimu dalimis atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą.

Dėl kaltinamajai V. B. skiriamos bausmės

7. Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7.1. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji V. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nustatyta dvi jos atsakomybę lengvinančios ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamoji praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, senatvės pensininkė, duomenų apie tai, kad būtų įrašyta psichikos sveikatos centro įskaitoje ar lankiusis pas psichiatrus dėl gydymo, byloje nėra, taip pat kaltinamoji pagal su nukentėjusiuoju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, periodiškai moka piniginis sumas.

7.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta išimtis iš to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios teismą skirti bausmę pagal sankcijos ribas. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Ši norma įtvirtina galimybę teismams bausmių skyrimo procese tiesiogiai taikyti teisingumo principą. Kartu teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.

7.2.1. Teismas vertindamas byloje nustatytus faktus, tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su kaltinamosios asmenybės, jos padarytos nusikalstamos veikos vertinimu laiko tai, kad, kaltinamoji nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, o, tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, o jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Tai patvirtina ir pačios kaltinamosios elgesys, kai ji būdama senatvės pensininkė ir pragyvendama tik iš gaunamos pensijos, ėmėsi priemonių padarytai žalai atlyginti – sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą dėl periodinių mokėjimų žalos atlyginimui ir jos laikosi. Šios nustatytos aplinkybės pripažįstamos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7.2.2. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, kaip jau buvo minėta, kaltinamoji yra senatvės pensininkė pragyvenanti ir padarytą žalą periodinėmis įmokomis kompensuojanti tik iš gaunamos pensijos, tai tikslinga jai skirti kitą bausmės rūšį nei prokurorės prašytą baudą. Parinkus bausmės rūšį – baudą, nebūtų atsižvelgta ir įvertinti nukentėjusiojo interesai ir siekis kuo operatyviau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kaltinamosios asmenybę apibrėžiančias aplinkybes ir teismo išvardintus bausmės rūšies parinkimo argumentus, tinkama bausmės rūšimi už šį padarytą nusikaltimą pripažintinas laisvės apribojimas, nustatant maksimalų įstatyme numatytą jo terminą.

7.2.3.Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat konstatuoja, jog nėra nustatyta visų būtinųjų sąlygų BK 62 straipsnio taikymui.

7.3. Skiriant bausmes, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra senatvės pensininkė – (duomenys neskelbtini) amžiaus, padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, padaryta iš savanaudiškų paskatų, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytas sunkus nusikaltimas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamajai, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant maksimalų įstatyme numatytam terminui – dvejiems metams. Teismo nuomone, tokios bausmės paskyrimas yra pakankama kompensacija dėl teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje pažeidimo.

7.3.1. BK 48 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti atlikti arba susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų.

7.3.2. Teismas įvertindamas kaltinamosios amžių, jos buvimą senatvės pensininke sprendžia, jog jos atžvilgiu netikslinga taikyti intensyvią priežiūrą, tačiau mano esant pagrindui taikyti minėtame straipsnyje numatytus įpareigojimus – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

7.4. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajai V. B. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

8. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškęs civilinį ieškinį 20 833,44 eurų sumai (2 t., b l. 12– 13), kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, sumažindama bei pateiktu raštu prašydama priteisti iš kaltinamosios 19 138,31 eurus (2 t., b. l. 163).

8.1. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi civilinio ieškinio tenkinimui būtina nustatyti šių nurodytų sąlygų buvimą.

8.2. Bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais bei byloje aptartais įrodymais, yra nustatyta, kad kaltinamoji V. B. jai inkriminuotais nusikalstamais veiksmais – persivesdama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pinigines lėšas, padarė civiliniam ieškovui žalą ir ši žala atsirado kaltininkei padarant nusikalstamą veiką bei tarp jos padarytų veikų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas.

8.3. Kaip jau buvo minėta, civilinis ieškovas prašo žalos atlyginimui priteisti iš kaltinamosios 19 137,31 eurus, nurodydamas, kad ši suma susideda iš kaltinamosios sau persivestos ir negrąžintos pinigų sumos, todėl pareikštas 19 137,31 eurų ieškinys, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkinamas visiškai.

Dėl turto konfiskavimo

9. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatyme kalbama ir apie kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą. Antai BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

9.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji V. B. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 20 833,43 eurus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltinamoji gavo 20 833,43 eurus neteisėtų pajamų, ši pinigų suma pripažintina kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, rezultatu bei pajamomis ir konfiskuotina (BK 72 straipsnio 1-3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-138/2014).

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo

10. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) pagrindui užtikrinti procese civilinį ieškinį, 2) pagrindui užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

10.1. Iš BPK 116 straipsnio nuostatų seka, kad imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Pažymima, jog nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas – tai užsiimant nusikalstama veika gauti pinigai bei kiti materialinę vertę turintys daiktai ar objektai. Laikinai gali būti apribojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

10.2. Byloje 2021 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. liepos 11 d. keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 7 520,00 Eur vertės (2 t., b. l.102–104, 112–117).

10.3. Kadangi teismas jau pasisakė dėl civilinio ieškinio tenkinimo bei iš nusikalstamo veikos gautų pajamų konfiskavimo, tai siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą taikytas keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 7 520,00 Eur vertės nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki civilinio ieškinio atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymo.

Dėl atstovavimo išlaidų

11. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Juška taip pat prašo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamosios 1000 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nes tokia suma buvo sumokėta atstovui už atstovavimo paslaugas ir civilinio ieškinio suruošimą (2 t., b. l. 157–161).

11.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nusikalstama veika buvo padaryta aktyviais kaltinamosios veiksmais, nusikaltimas tyčinis, baigtas, dėl savo interesų tinkamo atstovavimo civilinis ieškovas patyrė papildomų išlaidų, todėl civilinio ieškovo patirtos jo atstovavimo išlaidos priteistinos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmę ir apimtį, atstovo rengtų dokumentų procese kiekį, jo dalyvavimą teismo posėdyje, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė.

11.2. Nagrinėjant bylą, kaltinamajai V. B. buvo skirtas gynėjas – advokatas Edmundas Jankaitis. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad valstybė apmokėjo kaltinamosios gynimo išlaidas – 108 eurus (2 t., b. l. 177–178). BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Kaip jau buvo minėta, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis šioje byloje gynėjo dalyvavimas ginant V. B. buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, ji pragyvena tik iš gaunamos senatvės pensijos, todėl jos gynybos išlaidos nepriteistinos.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems metams) 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 19 137,31 eurus (devyniolika tūkstančių šimtą trisdešimt septynis eurus 31 centą) žalos atlyginimui.

Priteisti iš V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų patirtų atstovavimo išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti iš V. B. 20 833,43 eurus (dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 43 centus) gautus iš nusikalstamos veikos.

Iš V. B. jai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.