- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-80-519/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12149-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- M. C., M. D.
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Kaltinamasis
- M. C., M. D., A. O.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. C. ir M. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirta jam bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirta jam bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu bei skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta M. C. galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką M. C. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-03-24 20.45 val. iki 2019-03-26 15.55 val. (dvi paros).
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmę atlikti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirta jam bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta M. D. galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi M. D. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019-03-24 20.45 val. iki 2019-03-26 15.05 val. (dvi paros).
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo T. M. pateiktas civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintas visiškai. Priteista solidariai iš kaltinamųjų M. C., M. D. ir A. O. nukentėjusiajam T. M. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 441,66 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą subsidariai iš kaltinamųjų M. C., A. O. ir M. D. po 147,22 Eur.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys dėl 98,51 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą subsidariai iš kaltinamųjų M. C., A. O. ir M. D. po 34,84 Eur.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį A. O., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. D. ir M. C. nuteisti už tai, kad jie ir A. O. 2019 m. kovo 24 d. apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini) m., veikdami kartu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, M. D. rankos kumščiu sudavė vieną kartą T. M. į veido sritį, po ko M. C. sudavė vieną smūgį ranka T. M. į galvos sritį, nuo ko T. M. nuvirto ant žemės, o pastarajam atsistojus, M. C. sudavė vieną smūgį ranka T. M. į peties sritį ir su juo susikibo, o priėjęs A. O. sudavė du smūgius kumščiu T. M. į galvos sritį, ko pasėkoje T. M. nuvirtus ant žemės, A. O. sudavė vieną kartą ranka T. M. į galvos sritį, o M. D. priėjęs sudavė nemažiau kaip vieną smūgį ranka T. M. į galvos sritį ir M. C. kartu su M. D. spyrė nemažiau kaip po vieną kartą T. M. į galvos sritį, o nukentėjusiajam T. M. atsistojus ir perėjus per gatvę, M. C. toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su M. D. pasivijo nukentėjusįjį T. M. ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža (duomenys neskelbtini) mieste, po ko, M. C. sudavė vieną smūgį ranka T. M. per sprandą, nuo ko T. M. nuvirto ant žemės, o M. D. spyrė nemažiau kaip du kartus T. M. į viršutinę kūno dalį, ko pasėkoje nukentėjusiajam T. M. bendrais tyčiniais veiksmais padarė nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonio srityje, odos nubrozdinimus krūtinėje, dešinėje plaštakoje, kairiojo klubo srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairiame momenyje, apie dešinę akį, kairėje šlaunyje, bei galvos smegenų sukrėtimą.
1.1. Be to, M. C. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 24 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža (duomenys neskelbtini) mieste, viešosios tvarkos sutrikdymo metu, sudavė vieną smūgį ranka T. M. per sprandą, nuo ko T. M. nuvirto ant žemės ir padarė jam dešiniojo V delnakaulio lūžį, nes dėl dešinio V delnakaulio lūžio nukentėjusiojo T. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. C. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dėl jam paskirtos per griežtos bausmės ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jam paskirti švelnesnę bausmę be laisvės atėmimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 64¹ straipsnį.
2.1. Skunde apeliantas teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neatitinka jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo bei jo asmenybės. Nurodo, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikaltimų, labai gailisi, pasižada daugiau jokių nusikalstamų veikų nedaryti. Teigia, kad šeima liks be jo paramos, nes jis negalės dirbti. Nedirbdamas neturės galimybių greičiau atlyginti padarytą žalą. Taip pat teigia, jog jis padarė du nesunkius nusikaltimus, už kurių padarymą sankcijose yra numatytos švelnesnės bausmių rūšys nei laisvės atėmimas. Nurodo, kad jis nori dirbti ir kuo greičiau atlyginti civilinius ieškinius. Teigia, kad iš gaunamų pajamų jis taip pat išlaiko draugę, kuri šiuo metu laukiasi vaiko.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė. Išėjęs į laisvę jis nori užbaigti 12 klasę, susirasti darbą, atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems. Prašo atsižvelgti į tai, jog jis yra jauno amžiaus, jog atlikinėdamas bausmę jis suprato ką padaręs ir nebenori to kartoti. Būdamas laisvėje nori padėti savo mamai.
4. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji M. D. ir M. C. neginčija teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei jų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jiems paskirta bausme, prašydami skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skudais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, BK 284 straipsnio sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. D. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, M. C. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas net devynis kartus, iš jų ne kartą teistas ir už analogišką veiką, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis. Nuteistojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamas M. D. elgesys nėra atsitiktinis, kad jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. D. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė lygų straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio bausmei, ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę M. D. gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam M. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį, ar sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, nėra pagrindo.
8. Nuteistasis M. C. padarė dvi tyčines, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), būdamas teistas tris kartus, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, dirbantis. Nuteistojo M. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. C. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Skirti kitos rūšies bausmes, kaip to prašo apeliaciniu skundu nuteistasis M. C., atsižvelgiant į tai, jog jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
8.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. C. už nesukių nusikaltimų padarymą, t. y. už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui lygi bausmė, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmė, kurios teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežtos. Be to, nuteistajam M. C. buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
9. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
10. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems M. D. ir M. C. bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, nenustatė jokio pagrindo M. D. ir M. C. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistųjų M. C. ir M. D. apeliacinius skundus.