- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-63-1062-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimo Č. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Č. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, jog Č. V. savavališkai, šalia savo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), užėmė 510 kv. m valstybinės žemės. Savavališkai užimta žemė aptverta metaline apie 2 m aukščio tvora su įbetonuotais metaliniais stulpais. Tokia savo veika Č. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių tesiės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Č. V. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai 1 500 Lt baudą.
Teismas nustatė, kad iš byloje surinktos medžiagos, pateiktų nuotraukų matyti, jog tvora yra, jos buvimo faktas neginčijamas. Pažymėjo, kad pateiktą detalųjį sklypo planą negalima daryti išvados, kad sklypas buvo aptvertas 2004 – 2005 m. ir ar jis apskritai buvo aptvertas. Teismas atkreipė dėmesį, jog matyti, kad tvora nėra laikina, ji įbetonuota, be to, tvora pastatyta savavališkai, nesant leidimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas skyrė Č. V. 1 500 Lt baudą.
II.
Č. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Č. V. nurodo, kad 2003 m. spalio mėn. 14 d. parengtame teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopijoje nurodytos sklypų ribos, naudojimo būdas (pobūdis) ir teritorijos užstatymo rėžimai. Pagrindiniame brėžinyje geltonai paryškintas sutartinis žymėjimas žymintis tvorą esančią tiek detaliojo plano galiojimo ribose, tiek už jo ribų. Pabrėžė, kad pagrindinis planas – patvirtintas atitinkamų institucijų, kurioms galiojančių teisės norminių aktų nustatyta tvarka priskirta pareiga tikrinti ir tvirtinti pagrindiniame brėžinyje įtvirtintus detaliojo planavimo sprendinius. Manė, kad 2003 m. spalio 14 d. ruošiant pagrindinį brėžinį jame buvo atvaizduoti visi pagrindinio plano sudarymo metu ir jame atvaizduotoje teritorijoje esantys statiniai, įskaitant tvorą. Teigė, kad pagrindiniame brėžinyje nurodyti detalaus planavimo sprendiniai yra privalomi visiems subjektams, todėl teismo teiginys, jog pagal pagrindinį brėžinį negalima daryti išvados, kad sklypas buvo aptvertas 2004 – 2005 m. ir ar jis apskritai buvo aptvertas, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos. Paaiškino, kad 2005 m. birželio 16 d. parengtame gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos su priestatu genplane geltonai paryškintas sutartinis žymėjimas žymintis tvorą, tačiau teismas nevertino genplano kaip įrodymo, patvirtinančio tvoros egzistavimo faktą genplano sudarymo metu, ir nepasisakė dėl jo įrodomosios vertės. Pažymėjo, kad pagrindinis brėžinys ir genplanas yra sudaryti ir patvirtinti skirtingų subjektų bei skirtingu laikotarpiu. Todėl darytina išvada, kad tiek 2003 m. spalio 14 d. (pagrindinio brėžinio sudarymo data), tiek 2005 m. birželio 16 d. (genplano sudarymo data) tvora egzistavo. Teigė, kad asmuo atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik tuo atveju jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nuo 2006 m. kovo 22 d. vykdo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimo su priestatu darbus. Tokių darbų atlikimui būtina užtikrinti atgabenamų statybos medžiagų privežimą prie statomo priestato bei statybinės technikos atliksiančios krovinių kėlimo, žemės kasimo ir lyginimo bei kitus statybos darbus privažiavimą prie statomo priestato. Pabrėžė, kad neturėjo galimybių patekti prie statomo priestato neišardydama tvoros pažymėtos minėtuose planuose, todėl išardė ties jos sklypu bei valstybinėje žemėje esančią tvorą ir atlikus visus būtinus statybos darbus atstatė buvusią tvorą. Paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 9 d. norėdama laikina tvora aptverti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Tačiau iki šios dienos nėra gavusi leidimo statybos laikotarpiui laikinai aptverti valstybei priklausančio žemės sklypo dalį. Todėl neturėdama leidimo iki šios dienos neįrengė laikinos tvoros, kurios padėtis nesutampa su pagrindiniame plane ir genplane pažymėtos tvoros buvimo vieta. Manė, kad teismas klaidingai įvertino jos kreipimosi i Vilniaus miesto savivaldybę faktą, tapatindamas prašyme nurodytos laikinos tvoros įrengimo vietą su pagrindiniame plane ir genplane pažymėtos ir šiuo metu atstatytos tvoros buvimo vieta. Pažymėjo, kad Institucijos pareigūno teiginys, kad pastarajam surašant patikrinimo aktą Nr. 476 ji su pažeidimu sutiko neatitinka prie minėto patikrinimo akto pateiktam paaiškinimui bei administracinio teisės pažeidimo protokole jos surašytam paaiškinimui, kuriuose ji nenurodo pripažįstanti administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Šio pažeidimo sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Č. V. užėmė valstybinės žemės plotą, nes tai įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3 – 4), byloje esančios nuotraukos (b. l. 6, 20), patikrinimo aktas Nr. 476 (b. l. 2), savavališkai užimtos žemės matavimo schema (b. l. 21), pačios Č. V. paaiškinimas (b. l. 5), prašymas dėl leidimo statybos laikotarpiu laikinai aptverti valstybei priklausančio žemės sklypo dalį (b. l. 16), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paaiškinimas (b. l. 26).
Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Šioje normoje numatytų žemės įgijimo pagrindų byloje nenustatyta. Kaip nurodo pati pareiškėja, metalinė tvora yra laikina, pastatyta statybos laikotarpiui, kol bus rekonstruojamas namas (duomenys neskelbtini), o pasibaigus statybai, tvora bus nukelta, tačiau byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog metalinė tvora yra įbetonuota, o jos pačios kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo laikinai aptverti valstybei priklausančio žemės sklypo dalį patvirtina, jog pareiškėja žinojo, kad toks leidimas turi būti gautas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Č. V. statybos laikotarpiui aptverdama valstybinę žemę metaline tvora neturėdama tam leidimo veikė tyčia. Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai, kad neturėdama leidimo statybos laikotarpiui laikinai aptverti valstybei priklausančio žemės sklypo dalį neįrengė laikinos tvoros, kurios padėtis nesutampa su pagrindiniame plane ir genplane pažymėtos tvoros buvimo vieta, nes šie teiginiai paneigiami byloje esančiais pareiškėjos paaiškinimais, jog žemė užimta ir tvora pastatyta laikinai, būtent statybos laikotarpiui.
Nesant žemės įgijimo pagrindo, pagrįstai pripažinta, kad Č. V. užėmė žemę savavališkai. Kaip minėta, tai įrodo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paaiškinimas, kuriame institucija pažymėjo, jog Č. V. leidimo aptverti valstybinei priklausančio žemės sklypo dalį statybos laikotarpiu neišdavė (b. l.26). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įrodymų byloje dėl to, ar tokia tvora jau stovėjo 2004 – 2005 m., nėra.
Taigi esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų leistinumą ir liečiamumą, pagrįstai pripažino Č. V. kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ATPK 30² straipsnyje numatytą baudų skyrimo tvarką Č. V. ., nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskirtas baudos vidurkis, tai yra 1500 Lt dydžio bauda.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimas yra pagrįstas, o jo panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Č. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.