Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2026-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-95-522/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-04
Bylos Nr.
eII-95-522/2026
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00123-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irina Serafin
Suinteresuotas asmuo
A. M.
Pareiškėjas
G. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bylos Nr. eII-95-522/2026Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00123-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.(S)VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
NUTARTIS2026 m. kovo 4 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. S.,suinteresuotam asmeniui A. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK:25280241990.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnės nutarimu, priimtu 2025-12-04, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu nutraukta administracinio nusižengimo teisena administracinio nusižengimo byloje ROIK:25280241990 nesant administracinio nusižengimo požymių.

2. G. S., nesutikdama su priimtu nutarimu, skunde bei teismo posėdžio metu prašė panaikinti pareigūnės nutarimą ir nubausti viešąją tvarką pažeidusius asmenis ir A. M. už lindynės laikymą. Nurodė, kad pareiškimas išnagrinėtas šališkai, neobjektyviai ir neišsamiai. Institucijos pareigūnės nutarime išdėstytos aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo jo pareiškime nurodytų aplinkybių. Pareigūnė D. Danilevičiūtė sąmoningai iškraipė pareiškimo esmę, kad girtuokliavimas viešoje vietoje taptų alkoholio vartojimu privačioje teritorijoje ir tokiu būdu pas A. M. girtuokliavę asmenys nebūtų nubausti. Pareiškime nurodyta, kad bepilotės skraidyklės (drono) pagalba yra nufilmuotas girtuokliavimas Ilgučio ežero pakrantėje, tačiau pareigūnė D. Danilevičiūtė nesiteikė išreikalauti filmuotos medžiagos. Be to, pareigūnė D. Danilevičiūtė nepilnai išnagrinėjo G. S. 2025-07-20 pareiškimą ir nieko nepasisakė dėl A. M. laikomos lindynės.

3. Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jo sodyba nuo pareiškėjo namelio yra nutolusi apie 240 m. Konfliktas prasidėjo jau seniai. Jis nuomoja patalpas (pirtis) ir gretimai gyvena. Aptariamą dieną jo sodybos nuomojamoje pirtyje ilsėjosi žmonės. Jis teikia tokias paslaugas pagal verslo liudijimą. Jo turimais duomenimis dėl tarp šalių esančios nesantaikos G. S. jo atžvilgiu policijos pareigūnus kvietė 51 kartą, 24 kartus policija buvo kviesta G. S. atžvilgiu (ateina į sodybą, filmuoja, jungia sirenos garsą), 3 kartus buvo kreiptasi į savivaldybę dėl G. S. naudojamų sirenų. Pareiškėjo teiginiai dėl girtuokliavimo ir lindynės laikymo yra niekuo nepagrįsti. Institucijos nutarimas yra teisingas.

4. Institucija atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nutarimas priimtas įvertinus pareiškėjo 2025-07-20 pareiškimą, jo turinį, patikrinimo metu surinktus duomenis, teritorijos teisinį statusą bei kitus byloje esančius duomenis. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti asmenys alkoholinius gėrimus vartojo privačioje sodyboje, esančioje privačiame žemės sklype. Nutarime išdėstyta pareiškimo esmė atitinka bylos nagrinėjimo objektą – galimą alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, o ne pareiškėjo interpretacijas dėl teritorijos statuso. Vienkartinis ar epizodinis alkoholio vartojimas, nesant įrodymų apie sistemingumą ir tyčią, nelaikytinas lindynės laikymu. Akcentavo, kad pareigūnas neprivalo pats inicijuoti įrodymų, kurių pateikimas priklauso pareiškėjui, rinkimo. Prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas G. S. pateiktas bepilote skraidykle (dronu) filmuotas vaizdo įrašas, kuris yra be garso.

Skundas netenkintinas.

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Pareiškėjas nesutinka su Trakų rajono PK 2025-12-04 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK:25280241990, kadangi, pasak pareiškėjo, Institucijos pareigūnė naudojasi savo nebaudžiamumu ir, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pareiškėjo pareiškimą išnagrinėjo šališkai, neobjektyviai ir neišsamiai.

8. ANK 484 straipsnio 1 dalis numato, kad už alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių institucijų leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.

9. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, kad 2025-07-19 apie 19.00 val. iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), sklido triukšmas (šūkavimai). Teismo posėdyje peržiūrėjus pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, kuris yra be garso, atliktą iš bepilotės skraidyklės (drono), matyti, kad aptariamą dieną A. M. sodyboje buvo žmonių susibūrimas. Ant ežero kranto esančioje pavėsinėje/terasoje už stalo sėdi žmonės. Pokalbių negirdėti (pareiškėjas paaiškino, kad bepilotė skraidyklė garsų nefiksuoja), todėl nėra galimybės nustatyti garsų intensyvumo. Taip pat nėra duomenų ir iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, ar buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad išgirdo šūkavimus, tačiau išsiaiškinti, iš kur sklido garsai (šūkavimai) ir, kas vyksta, turėjo pasitelkti pagalbines priemones – bepilotę skraidyklę (droną).

10. Įvertinus pareiškėjo pateiktą dronu užfiksuotą vaizdo įrašą ir paties pareiškėjo poziciją dėl jo užfiksuotų faktinių aplinkybių vertinimo, teismas daro išvadą, kad jokių pažeidimų susirinkusi grupė žmonių nepadarė. Grupės žmonių pasisėdėjimas pastato terasoje prie stalo, kuris nors yra šalia vandens telkinio, nėra savaime neleistinas, todėl ir nesvarstytinas klausimas dėl šių žmonių atsakomybės pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Tai yra įprastas privačių asmenų laisvalaikis. Teismas nevertina ir neanalizuoja, ką nurodyti privatūs asmenys veikė terasoje, tame tarpe, ar vartojo alkoholinius gėrimus, nes tai būtų kišimasis į jų privatų gyvenimą. Tačiau teismas įvertino vaizdo įrašą kontekste, ar buvo triukšmaujama ir panašiai tiek, kad būtų galima administracinė atsakomybė. Kaip ir nurodyta aukščiau, vaizdas yra be garso, neleistino judėjimo ar panašiai taip pat nėra.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos aplinkybės yra fiksuotos tik iš drono, t. y. įprastai nėra prieinamos ar pasiekiamos, kas labiau atkreipia dėmesį į paties pareiškėjo elgesio teisėtumą, fiksuojant privačius asmenis, leidžiančius savo laisvalaikį.

12. Individualus pareiškėjo laisvalaikio suvokimas nebūtinai turi sutapti su kitų teisėtai besielgiančių žmonių laisvalaikio suvokimu, tačiau nesuteikia teisės pareiškėjui privačių asmenų laisvalaikį stebėti bei tirti jo pasirinktomis priemonėmis, kurie suteikia galimybę pamatyti daugiau, nei gali kiti žmonės, kurie nėra toje vietoje, kas yra akivaizdus leistinų ribų peržengimas, todėl negali būti apskritai naudojamas, kaip įrodymas šioje byloje.

13. Teismas nenustatė A. M. ar kitų asmenų padarytų teisės pažeidimų, o dronu surinktus įrodymus vertina ne tik nieko neįrodančiais bet ir neleistinais privačių asmenų atžvilgiu.

14. Pareiškėjas taip pat prašė nubausti A. M. už lindynės laikymą, kadangi jo sodyboje nuolatos girtuokliaujama.

15. ANK 486 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už patalpų suteikimą azartiniams lošimams lošti, ištvirkauti arba alkoholiniams gėrimams vartoti, t. y. lindynių laikymas

16. Pareiškėjas, prašydamas nubausti A. M. dėl lindynės laikymo, remiasi jo surinkta teismų praktika ir pateikė jo atspausdinta 2001 Administracinių teismų praktika Nr. 1, 335 psl., 2001-04-17, Nr. 57, kurioje nurodyta, kad lindyne gali būti pripažinta bet kokia patalpa, tiek gyvenamoji (namas, butas ir pan.), tiek negyvenamoji (kavinė, restoranas, klubas ir pan.) arba kita patalpa (palėpė, rūsys, sodo namelis ir pan.), kuri nuolat naudojama azartiniams lošimams, ištvirkavimui, alkoholinių gėrimų vartojimui. Atsakomybė už lindynių laikymą galima tik nustačius kaltininko tyčią daryti tokį pažeidimą.

17. Iš pareiškėjo nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nėra jokių duomenų apie lindynės egzistavimą, t. y., kad A. M. suteikia kitiems asmenims savo sodybą tikslu vartoti alkoholinius gėrimus. Nustatyta, kad A. M. verslo liudijimo pagrindu nuomoja savo sodybą poilsiui (gimtadieniams, draugų pasisėdėjimams, vaikų stovykloms ir kt.). Toks verslo pobūdis yra susijęs su šventimu, gėrimų vartojimu, linksmybėmis, pobūviais, kas nelaikytina lindynės laikymu, o yra tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas aukščiau aprašytų žmonių įprasto ir neuždrausto laisvalaikio.

18. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Institucijos pareigūnė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pareiškimą išnagrinėjo šališkai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pareigūnę įtarti piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir abejoti jos šališkumu. Be to, pats pareiškėjas taip pat nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis jis padarė tokią išvadą.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog įtarti buvus pažeidimą bei konkretų asmenį, jog jis šį pažeidimą padarė, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, dėl teisenos nutraukimo yra nusižengimus tiriančių ir nagrinėjančių pareigūnų kompetencija. Jei medžiagoje yra pakankamai reikšmingų duomenų nebūtina daryti to, ko reikalauja proceso šalys vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto pažeidimus tiriančių ir nagrinėjančių pareigūnų, jeigu jų įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks. Taip pat, įrodinėjimo procesas turi prasmę tik tada, kai jį vykdant yra manoma, kad bus išaiškintas pažeidimas ir jį padariusiam asmeniui bus pritaikyta įstatyme numatyta sankcija, šis procesas negali būti begalinis. Priešingu atveju įrodinėjimas taptų beprasmis administracinės teisenos tikslų prasme, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas ir kaip neteisėtas žmogaus teisių suvaržymas.

20. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Trakų rajono PK 2025-12-04 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo G. S. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2025-12-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:25280241990 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėja Irina Serafin