Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje, nagrinejant itariamojo R. B., itariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemone – suemimas dviems menesiams,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. B. itariamas tuo, kad 2010-12-25 apie 20 val., veikdamas bendrininku grupeje kartu su kitais asmenimis, prieš tai E. N. Vilniuje, prie parduotuves „Maxima“, esancios Žalgirio g. 105, isisodinus jega S. V. i automobili Jaguar Daimler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvežus i pirti, esancia Vilniaus rajone, Nemežio sen., Paliepiuku kaime, panaudodamas prieš nukentejusiaja psichine bei fizine prievarta, t.y. grasindamas jei peiliu ir suduodamas eile smugiu i ivairias kuno vietas bei sakydamas, kad jei ši nevykdys nurodymu, bus blogiau, bendrininku grupeje lytiškai santykiavo su S. V. oraliniu ir naturaliu budu prieš jos valia, tokiu budu išžagino ir seksualiai išprievartavo S. V., t.y. itariamas padares nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 2 d. , 150 str. 2 d.

Apylinkes teismas, tenkindamas prokuroro pareiškima iš dalies, paskyre R. B. kardomaja priemone - suemima 2 menesiams. Savo sprendima teismas motyvavo tuo, jog budamas laisveje itariamasis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui.

Teismo posedyje itariamojo gyneja praše skunda tenkinti, prokuroras - skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamojo R. B. skundas atmestinas.

Teismas, skirdamas suemima ar pratesdamas paskirto suemimo termina, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas ir atsižvelgti i BPK 127 str. 7 d., nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu.

Apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja, 2011 m. kovo 14 d. nutartimi itariamajam paskirdama kardomaja priemone – suemima, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisiu bei pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatu ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimu nepažeide.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys duoda pagrinda manyti, kad R. B. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ši prielaida grindžiama byloje esanciais irodymais - nukentejusiosios, liudytoju, kitu itariamuju parodymais, specialistu išvada, kita bylos medžiaga.

Sprendžiant kardomosios priemones paskyrimo klausimus, irodymai nera vertinami ( BPK 20 str.), taciau faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, kaltes klausimas nera svarstomas.

Apylinkes teismo nutartyje pakankamai išsamiai argumentuotas sprendimas, kodel BPK 119 str. tikslai negali buti pasiekti paskyrus R. B. švelnesne kardomuju priemoniu ruši.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. B. itariamas sunkiu tyciniu nusikaltimu padarymu, už kuriuos, teismui pripažinus ji kaltu, gresia ilgalaikis realus laisves atemimas (BK 11 str. 5 d.). Gresianti griežta bausme padidina begimo (slepimosi) galimybe nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu ir teismo. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 dalyje vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai ir to pakanka pagristam manymui, kad asmuo begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro, teismo.

Taip pat apylinkes teismas, spresdamas suemimo paskyrimo klausima, pagristai atsižvelge ir i ikiteisminio tyrimo stadija, i nusikalstamos veikos pobudi ir itariamojo vaidmeni inkriminuotu nusikaltimu padaryme ir padare pagrista išvada, kad itariamasis pats ir per kitus asmenis gali bandyti paveikti inukentejsiaja, liudytojus, kitus itariamuosius, kurie duoda parodymus, susijusius su nukialtimu padarymu. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenu, jog R. B. telefonu ragino E. N. “susitarti” su nukentejusiaja, t.y. siekiama ja paveikti. Taip pat atsižvelgiama ir i tai, jog šiuo metu dauguma itariamuju yra laisveje, todel yra pagrindas manyti, kad R. B., budamas laisveje gales juos paveikti, derinti su jais parodymus. Todel, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad itariamasis R. B., budamas laisveje, gali trukdyti procesui (BK 122 str. 1 d. 2 p.)

Skunde nurodytos aplinkybes, jog R. B. neketina slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu ar teismo, turi nuolatine gyvenamaja vieta, nesudaro teisinio pagrindo pakeisti jam paskirta kardomaja priemone – suemima i švelnesne.

Apeliacines instancijos teismo nuomone, pripažinti apylinkes teismo nutarti neteiseta ir nepagrista bei ja panaikinti, kaip prašoma R. B. skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Be to, atsižvelgtina i tai, kad apylinkes teismas prokuroro prašyma tenkino iš dalies ir paskyre kardomaja priemone – suemima ne 3 menesiams kaip to praše prokuroras, bet 2 menesiams.

Be to, teismas atkreipia demesi i tai, jog nagrinejant R. B. skunda, prokuroras paaiškino, kad užbaigus ikiteismini tyrima, artimiausiu metu, sutinkamai su BPK 139 str. taisyklemis, bus svarstomas klausimas del galimybes itariamajam skirti švelnesne kardomaja priemone.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str.-122 str. 1 d. 1, 2 p. ir 130 str.,

nutare:

itariamojo R. B. skunda atmesti.

Nutartis neskundžiama.