Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-02-08 · Civilinė byla Nr. 2-905-173/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-08
Bylos Nr.
2-905-173/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00951-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Atsakovas
UAB „Tomstena“
Trečiasis asmuo
AB „Šiaulių bankas“, M. S., N. S., Prienų rajono 2-ojo notarų biuro
Advokatai
Aušra Ručienė, Gintaras Dapkevičius
Civilinė byla Nr.2-905-173/2012Proceso Nr. 2-56-3-00951-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Snieguolei Kaminskienei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios UAB „Drubengis“ atstovui advokatui Gintarui Dapkevičiui, atsakovo UAB „Tomstena“ atstovui advokatei Aušrai Ručienei, trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atstovei G. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Drubengis“ ieškinį atsakovui UAB „Tomstena“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo, tretieji asmenys M. S., N. S., AB „Šiaulių bankas“, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas bankrutuojanti UAB „Drubengis“ prašo:

-atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti;

-pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria ieškovas UAB „Drubengis“ atsakovui UAB „ Tomstena“ pardavė pastatą-mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1614, 62 kv.m.; administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 410, 47 kv.m.; ūkio pasatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taikyti vienašalę restituciją-įpareigoti atsakovą UAB „Tomstena“ grąžinti ieškovui UAB „Drubengis“ pagal sutartį iš UAB „Drubengis“ įgytą turtą.

Nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Drubengis“. Bankroto administratoriumi paskirtas V. J.. 2011m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta atstatydinti bankroto administratorių dėl sveikatos būklės ir paskirti naują bankroto administratorių UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrą“.

Bankroto administratorius V. J. dėl sveikatos būklės negalėjo laiku ir tinkamai įvertinti visų bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, o naujasis administratorius iš karto po jo paskyrimo inicijavo įmonės teises pažeidžiančių sandorių ginčijimą. Šios aplinkybės nulėmė tai, kad bankrutuojančios UAB „Drubengis“ bankroto administratorius ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atnaujintas ieškinio senaties terminas sudarytų sąlygas užtikrinti visų kreditorių teisėtų interesų apsaugą.

2010 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto administratorius įpareigotas patikrinti bankrutavusios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo momento.

2009 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovas UAB „Drubengis“ pardavė, o atsakovas UAB „Tomstena“ nupirko ginčo pastatus. Tretieji asmenys M. S. ir N. S. pardavė, o UAB „Tomstena“ nupirko 148/1486 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 14, 8600 ha, esantį (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad ginčijamas sandoris sudarytas nesiekiant gauti naudos ieškovui, prieštarauja ieškovo veiklos tikslams siekti pelno, yra ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas. Ieškovas sudarė sandorį, tačiau jokie mokėjimai ieškovo naudai nebuvo atlikti. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo tvarka kaip tik patvirtina, kad nebuvo siekiama abipusiai naudingo sandorio sudarymo, tačiau buvo siekiama turtą perleisti kito juridinio asmens susijusio su ieškovu, nuosavybėn. Ginčijama sutartimi turtas tiesiog buvo „perkeltas“ į kitą įmonę.

CK 1. 82 straipsniu nustatyta, kad sandoriai, sudaryti juridinio asmens valdymo organų ir prieštaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams (šiuo atveju pelno siekimui), pripažintini negaliojančiais kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Pagal CK 66 straipsnio 1 ir 2 dalis sandoris turi būti pripažintinas negaliojančiu, jeigu byloje yra nustatyta visuma šių aplinkybių: 1)skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) dėl tokio sandorio buvo pažeistos kreditoriaus teisės; 3) skolininkas ir trečiasis asmuo sudarydami sandorį buvo nesąžiningi. Nesąžiningumas šiuo atveju suprantamas kaip sandorio šalie sužinojimas arba turtėjimas žinoti, kad sandoris prieštarauja juridinio asmens teisnumui (juridinio asmens tikslams). Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos aplinkybės:

1)nėra duomenų, kad ieškovas sandorį sudarė priverstine įstatymo nustatyta tvarka. Sandoris nėra sudarytas vykdant teismo sprendimą, jokia įstatyminė ar poįstatyminė teisės norma neįpareigojo jo sudaryti. Įstatymo atžvilgiu sandoris laikytinas savarankiška ir nepriklausoma ieškovo ir atsakovo valios išraiška;

2)sandorio pagrindu buvo akivaizdžiai sumažintas ieškovo turto mastas, t.y turtas buvo perduotas (perkeltas) atsakovui UAB „Tomstena“ už tai negaunant jokios naudos-kaina ieškovui pagal sutartį nebuvo mokama ir faktiškai nebuvo sumokėta. Tuo pagrindu sumažėjo bendrovės kreditorių galimybės patenkinti dalį savo reikalavimų iš įmonės turimo turto;

3) sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6. 67 straipsnio 4 punktą, kadangi perduoto turto vertė yra žymiai didesnė nei ieškovo gauta nauda. Realiai nauda nebuvo gauta, o turtas tiesiog perkeltas į kitą įmonę. Kauno apygardos nutartyje dėl tyčinio bankroto yra konstatuota, kad įmonės valdymo organų sąmoningi veiksmai, perleidžiant įmonės turtą giminaičiams už nerealiai mažą kainą, buvo priešingi bendrovės interesams ir privedė šią įmonę prie tyčinio bankroto. Šią teismo išvadą patvirtina ir faktas, kad naujai įsteigtai UAB „Tomstena“, priklausanti buvusio UAB „Drubengis“ direktoriaus sūnui T. S., faktiškai perėmė ne tik materialųjį turtą, užsakymus , įrangą, bet ir buvusieji bankrutavusios bendrovės darbuotojai perėjo dirbti į pastarąją įmonę. Tai iš esmės tik patvirtina nesureguliuotus santykius su ankstesniu bendrovės savininku. Teismas šia sutartimi nustatė, kad sutartį sudarę asmenys buvo nesąžiningi.

Ginčijamas sandoris buvo sudarytas prieš pat bankroto bylos UAB „Drubengis“ inicijavimą. Bankroto byla buvo iškelta 2009 m. rugsėjo 14d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o ginčijama sutartis sudaryta 2009 m. gegužės 2 d. Nėra abejonių, kad ieškovas sutarties sudarymo metu turėjo nuolatinių finansinių sunkumų, o įmonės direktorius apie tai neabejotinai turėjo žinoti.

Kadangi nėra įrodymų, jog ieškovui pagal sutartį faktiškai buvo sumokėta turto pardavimo kaina, pripažinus šią sutartį negaliojančia, taikytina vienašalė restitucija. Atsakovas UAB „Tomstena“ įpareigotinas grąžinti pagal sutartį įgytą turtą. Vienašalės restitucijos taikymo būtinybę taip pat patvirtina Tyčinio bankroto aplinkybės, t.y buvęs įmonės direktorius sąmoningais veiksmais sukėlė įmonės nemokumą, nesąžiningai turtą perdavė sūnaus vadovaujamai įmonei.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Tomstena“ su ieškiniu nesutinka. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad skolininkas (atsakovas) sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti. Atsakovas šiuo atveju veikė kreditoriaus AB Šiaulių bankas interesais. Buvo siekiam sumažinti įmonės kreditorinius įsiskolinimus.

Patalpos buvo pirktos ne iš M. S., o iš UAB „Drubengis“, joks turtas tarp giminaičių perleidžiamas nebuvo. Už pirktas patalpas sumokėta pagal kainą, kuri buvo nurodyta sutartyje. Atsakovas patalpas įsigijo už kainą, kuri buvo per didelė tokioms patalpoms įgyti. Sandoris buvo naudingas ieškovui, nes sandorio sudarymo metu niekas nekilnojamojo turto nepirko. Ieškovas gautus pinigus galėjo panaudoti savo kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo taikyti restituciją, tačiau taip pat patvirtina faktą, kad restitucija yra negalima, nes jis neturi pinigų, kuriuos, taikant restituciją, galėtų atsakovui grąžinti. Ieškovas nori neteisėtai atsakovės sąskaita praturtėti. Reikalauja , kad atsakovas grąžintų patalpas, o atsakovo sumokėtų pinigų, kuriais buvo padengtas ieškovo kreditas AB Šiaulių bankui, ieškovas atsakovui negrąžintų.

Ieškovas praleido ieškininės senaties terminą ieškiniui paduoti, o svarbių priežasčių terminą atnaujinti nėra.

Tretysis asmuo AB Šiaulių bankas prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad 2009 metų gegužės mėnesio 18 dieną AB Šiaulių bankas ir UAB „Tomstena" sudarė kreditavimo sutartis Nr. IL-2009-01-16 (priedas Nr. 1) ir MA-2009-1008-16 (priedas Nr. 2), kuriomis atsakovui UAB „Tomstena" buvo suteikti atitinkamai 155 000 Lt ir 175 000 Lt kreditai ilgalaikio turto (1 614, 62 kv. m. ploto mechaninių dirbtuvių, 410, 47 kv. m. ploto administracinio pastato ir 22 kv. m. ploto ūkinio pastato bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui. Minėti kreditai buvo suteikti AB Šiaulių bankui užtikrinant suteiktus kreditus įkeitus įsigytą Turtą- įkeitimas atliktas 2009 05 20 hipotekos lakštais, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas v. 3) ir ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 4). Kadangi perkamas turtas buvo įkeistas už ieškovo UAB „Drubengis" įsiskolinimą AB Šiaulių bankas, leidimas parduoti turtą UAB „Tomstenai" buvo išduotas su sąlyga, kad suteiktų kreditų lėšos, t. y. 155 000 Lt ir 175 000 Lt bus nukreiptos UAB „Drubengis" banke turimo kredito dengimui. Dėl šios priežasties visa už perkamą turtą iš kreditų mokama suma, t. y. 330 000 Lt buvo pervesta į UAB „Drubengis" sąskaitą UAB „Drubengis" įsiskolinimų AB Šiaulių bankui dengimui.

AB Šiaulių bankas suteikė kreditą veikiančiai įmonei UAB „Tomstena" nurodyto turto pirkimui, perkamas turtas buvo įkeistas bankui, todėl kredito lėšos buvo nukreiptos turto pardavėjo UAB „Drubengis" įsiskolinimų pagal kreditą, už kurį buvo įkeistas turtas, dengimui. Sudarant šiuos teisėtus sandorius nebuvo pažeistos jokios įstatymų nuostatos, taip pat, skirtingai nei teigia ieškovas UAB „Drubengis", nebuvo pažeisti ir ieškovo interesai-už turtą pinigai faktiškai ieškovui buvo sumokėti bei už parduotą turtą gautų lėšų suma buvo sumažintas ieškovo skolinis įsipareigojimas AB Šiaulių bankui.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad pagal 2009m. gegužės 2 d. žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį faktiškai nebuvo gauti pinigai. Pateikti banko dokumentai įrodo, kad pinigai buvo sumokėti ir jais padengta UAB „Drubengis“ skola (330 000 Lt).

Jokiais įrodymais nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ginčijamu sandoriu ieškovo turto apimtis nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumažinta, todėl ieškovo turimo turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Nors realiai turto ir sumažėjo, tačiau, pardavus Turtą ir gavus apmokėjimą, sumažėjo ir įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams 330 000 Lt suma.

Ieškinyje teigiama, kad Turtas buvo perleistas už nerealiai mažą kainą, padarant žalą kitiems kreditoriams. Tačiau faktinės ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės tokius ieškovo argumentus paneigia. 2009m. gegužės 2d. notaro patvirtintoje Žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad vadovaujantis Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo 2009-04-30 pažymomis Nr. 44-2590866, Nr. 44-2590867, parduodamo turto rinkos vertė žemės sklypo 58 500 Lt, pastatų 165 592 Lt, taigi viso parduoto Turto rinkos vertė-224 092 Lt. Turtas UAB „Tomstena" buvo parduotas už 330 000 Lt, t.y. gerokai didesnę kainą nei rinkos vertė. Dėl to teigti, kad Turtas buvo parduotas už ypač mažą kainą ir toks turto pardavimas buvo priešingas ieškovo bei ieškovo kreditorių interesams nėra jokio pagrindo.

Turtas, kuris buvo parduotas ginčijamu sandoriu, buvo įkeistas AB Šiaulių bankas už ieškovo kreditą, todėl bankroto proceso metu lėšos, gautos iš šio turto pardavimo, pirmiausia būtų nukreiptos AB Šiaulių banko kreditorinių reikalavimų įvykdymui. 2009 05 02 Žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi turtas buvo parduotas didesne nei rinkos kaina, todėl nėra galimybių, kad bankroto proceso metu jis būtų parduotas brangiau ir liktų lėšų kitų kreditorių reikalavimams dengti. Dėl šios priežasties ginčijamo sandorio sudarymas nepažeidė kitų kreditorių interesų, todėl negali būti pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija.

Šalies argumentai

Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia 2009 05 02 Žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties dalį bei taikyti vienašalę restituciją-įpareigoti UAB „Tomstena" grąžinti ieškovui įgytą turtą.

Ginčo turtas 2009 05 20 hipotekos lakštais, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ident. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeistas AB Šiaulių bankui už UAB „Tomstena" kreditą.

Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, įkaito davėjas suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą (CK 4.198 str.). Sudarius įkeitimo sandorį, įstatymas įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Bankas yra sąžiningas įkeitimo teisės turėtojas, todėl jo teisės ir teisėti interesai turėtų būti ginami. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.222 str. 3 d.). Sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises.

Kadangi Bankas yra sąžiningas įkaito turėtojas, sprendžiant klausimą dėl ieškovo prašomo sandorio panaikinimo, teismo sprendimas šioje byloje neturėtų pažeisti Banko kaip sąžiningo trečiojo asmens teisių į įkeistą turtą (CK 6.153 str., 6.222 str. 3 d.).

Ieškovo argumentai, kad už įsigytą turtą faktiškai nebuvo sumokėta, nevertintini ir negali būti pagrindas vienašaliai restitucijos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas. Ieškinys pareikštas CK 1.82 , 6.66 straipsnių pagrindu.

Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6. 66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolinio teisių suvaržymui.

Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos:

Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio .Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Įmonės bankroto atveju sandorių nuginčijimas-bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai-priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalis 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių gavimo dienos.

Ieškovas nurodo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas neteigia, kad įmonės dokumentai administratoriui perduoti daug vėliau nei buvo nustatyta nutartimi iškelti UAB „Drubengis“ bankroto bylą. Nurodoma, kad 2009m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus UAB „Drubengis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirta V. J.. 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi V. J. atstatydintas dėl sveikatos būklės, o nauju administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“.Pirmasis administratorius dėl sveikatos būklės negalėjo laiku ir tinkamai įvertinti visų įmonės sudarytų sandorių, o naujasis administratorius iš karto po jo paskyrimo inicijavo įmonės teises.

Teismas sprendžia, kad nėra svarbių priežasčių praleistam vienerių metų ieškinio senaties terminui atnaujinti. Bankroto byla UAB „Drubengis“ iškelta 2009 m. rugsėjo 14 d., bankroto administratoriumi paskirtas V. J.. 2010 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria pripažino UAB „Drubengis“ bankrotą tyčiniu. Prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu inicijavo bankroto administratorius V. J. ir bankrutavusios įmonės kreditoriai. Teismo posėdyje dalyvavo ir bankroto administratorius V. J.. Dar 2010 m. vasario 5 d. bankroto administratorius informavo teismą apie UAB „Drubengis“ sandorius ir tyčinio bankroto požymius (b. l. 23). Iš šių aplinkybių ir darytina išvada, jog atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą pagrindo nėra.

Bankrutuojančios įmonės atveju visų jos kreditorių teisės yra pažeidžiamos, jei įmonė sudaro sandorius, pažeisdama savo pačios interesus-įmonės turto perleidimas už aiškiai mažesnę kainą nei turto rinkos kaina. Šiuo atveju viso parduodamo turto rinkos kaina sandorio sudarymo metu buvo 224 092 Lt, iš pastatų vertė 165 592 Lt, žemės sklypo- 58 500 Lt, o visas turtas parduotas už 330 000 Lt. Pastatai parduoti už 310 000 Lt, žemės sklypas už 20 000 Lt (b. l. 16-22). Tai reiškia, kad ieškovo argumentas, jog sandoris pažeidė visų įmonės kreditorių teises yra nepagrįstas. Sudarytas sandoris neprieštarauja ir juridinio asmens (UAB „Drubengis“) veikos tikslams ir įstatams (CK 1.82 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas teigia, jog parduotų ginčo statinių vertė yra žymiai didesnė nei jie įvertinti sandorio sudarymo metu. Bet ieškovas šios aplinkybės neįrodė, t.y. neįrodė statinių tikrosios vertės.

Tretysis asmuo AB Šiaulių bankas suteikė kreditą atsakovui UAB „Tomstena“ ginčo turto pirkimui(b.l. 121-137) Perkamas turtas buvo įkeistas bankui (trečiajam asmeniui), todėl UAB „Drubengis“ gautos lėšos už parduotą turtą buvo nukreiptos pardavėjo UAB „Drubengis“ įsiskolinimų pagal kreditą, už kurį buvo įkeistas turtas, dengimui. Tai reiškia, jog ieškovui buvo sumokėta už parduotą turtą, o gautų pinigų suma buvo sumažintas ieškovo finansinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankas. Tai reiškia, kad ieškovo (pardavėjo) kreditorių teisės pažeistos nebuvo. Įvykusiu sandoriu sumažintas įmonės įsiskolinimas.

Vadovaudamasis išdėstytu, tesimas sprendžia, kad ieškinį tenkinti pagrindo nėra.

Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 100, 95 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus (CPK 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš bankrutavusios UAB „Drubengis“, įmonės kodas 170652533, valstybei (biudžeto surenkamoji sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 100, 95 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius