- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-751-71/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00632-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Kreditorius
- G. B.
- Skolininkas
- UAB „Vilvygė“
Teisėja R. Volikienė Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00632-2012-5
NUTARTIS
2012 m. gruodžio 18 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus G. B. pareiškimą išduoti teismo įsakymą skolininkui UAB „Vilvygė“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius G. B. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Vilvygė“ 2142,85 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 16,00 Lt žyminio mokesčio (1-3 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kreditoriaus G. B., pareiškimą skolininkui UAB „Vilvygė“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Išaiškino kreditoriui, jog atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinti jis gali kreipdamasis į teismą ginčo teisenos tvarka (18-19 b. l.).
Iš kreditoriaus G. B. pareiškime nurodomų reikalavimų ir jo faktinio pagrindo bei prie pareiškimo pridėtų dokumentų teismui buvo akivaizdu, kad jis, būdamas solidarusis bendraskolis kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos atžvilgiu, įvykdęs dalį prievolės, t.y. įmokėjęs dalį skolos, reiškia vienam iš solidariųjų bendraskolių – UAB „Vilvygė“ regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą. Šiuo atveju teismas pažymėjo, jog solidariojo bendraskolio teisę į regresinį reikalavimą kitiems bendraskoliams reglamentuoja LR CK VI knygos normos, o jų taikymas ne kartą išaiškintas teismų praktikoje. Teismas akcentavo, kad bendraskolių santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolė įvykdoma (CK 6.123 str.), tai šiuo atveju, tik tuomet, kai solidarusis skolininkas G. B. įvykdys kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai savo solidariąją prievolę, jis įgis teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems bendraskoliams, tame tarpe regreso tvarka reikalauti sumokėtos sumos iš UAB „Vilvygė“ (vieno iš bendraskolių), – dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Be to teismas pastebėjo, kad tokios solidaraus bendraskolio atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimas (tokio teisinio pobūdžio ginčas) teisme galimas ginčo teisenos tvarka, įtraukiant į bylą kitus bendraskolius, kreditorių, kurių teisių, pareigų ir interesų apimčiai teismo priimtas sprendimas gali turėti įtakos. Tuo tarpu trečiųjų asmenų (CPK 46-47 str.) tokios kategorijos bylose - bylose dėl teismo įsakymo išdavimo - nėra.
Kartu teismas atkreipė kreditoriaus G. B. dėmesį į tai, kad visiškai nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas jo reikalavimas iš skolininko UAB „Vilvygė“ priteisti sumas, kurias sumokėjo individuali įmonė „Muzikos garsai“ VĮ Registrų centrui bei notarui, nes iš pareiškimo neaišku, kokio pobūdžio teisiniai santykiai sieja šiuos subjektus (CPK 431 str. 1 d., 2 d., 433 str. 1 d. 5 p.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kreditoriaus G. B. pareiškimą teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, nes pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnyje numatytų leistinumo reikalavimų. Tuo pačiu teismas kreditoriui išaiškino, jog jis atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinti gali kreipdamasis į teismą ginčo teisenos tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius G. B. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (22-23 b. l.).
Dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo.
Pakruojo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-544-284/2012 m. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo įsakymą išieškoti iš skolininko UAB „Vilvygė" 1734,72 Lt skolą. Dabar tas pats teismas tuo pačiu klausimu priėmė skirtingą sprendimą ir tuo pažeidė apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Dėl reikalavimo teisės.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad reikalavimo teisė įgyjama sumokėjus sumą už skolininką sumokėtos sumos dydžiu. Kadangi kreditoriaus reikalavimas kilo iš laidavimo, tai turi būti taikomi LR CK 6.76 - 6.77 str., tame tarpe ir LR CK 6.83 str. 2 d. nuostatos, kad jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuostatos jog priimdamas teismo įsakymą teismas netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
LR CPK XXIII skyriuje (Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai) yra įtvirtintos nuostatos jog priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nesilaikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, atsisakė priimti kreditoriaus G. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi jį vertino kaip aiškiai nepagrįstą dalyje dėl solidariojo bendraskolio regresinio reikalavimo.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami LR CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 str. 3 d.). Be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (LR CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (LR CK 6.34 str. 2 d.). Kaip matyti iš kreditoriaus G. B. pareiškimo, kreditorius reikalavimą dėl skolos, palūkanų ir sumokėto žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko UAB „Vilvygė“ grindžia 2009-10-29 laidavimo sutartimi Nr. 09-00323, sudaryta tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir UAB „Vilvygė“, už kurią laidavo G. B. ir A. V. bei vadovaujasi LR CK 6.83 straipsnio 3 dalimi.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas LR CPK normas, konstatuotina, kad kreditoriaus G. B. atgręžtinis reikalavimas iš skolininko priteisti sumokėtas sumas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui UAB „Vilvygė“ pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (LR CPK 439 str.). Todėl tik tuomet, kai ieškovas pareikštų ieškinį, būtų sprendžiamas klausimas į bylą įtraukti trečiuosius asmenis dėl to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą, negalėjo vertinti kreditoriaus reikalavimo priteisti 2142,85Lt dydžio sumą ir kitas išlaidas pagrįstumo.
Pažymėtina, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo, todėl kreditoriaus G. B. reikalavimo priteisti 2142,85 Lt dydžio sumą ir kitas išlaidas pagrįstumo klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (LR CPK 439 str.).
Pažymėtina ir tai, kad tiek pagal apelianto, tiek Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis Pakruojo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-544-284/2012 m. priėmė kreditoriaus G. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išieškoti iš skolininko UAB „Vilvygė" 1734,72 Lt skolą ir kitas išlaidas, o taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo turtui nurodė, kad kreditoriaus G. B. reikalavimai atsakovui UAB „Vilvygė“ yra kildinami iš tos pačios, šalių 2009 m. spalio 28 dienos pasirašytos laidavimo sutarties Nr. 09-00323, todėl apelianto argumentas, kad teismas tuo pačiu klausimu priėmė skirtingą sprendimą ir tuo pažeidė apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, laikytinas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (LR CPK 435 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.