- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1037-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-84-748/2007 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl panaudos sutarties nutraukimo, ir atsakovo V. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. L. ieškiniu (t.1, b.l. 3) prašė pripažinti nutraukta su atsakovu sudarytą gyvenamosios patalpos panaudos sutartį, iškeldinti atsakovą iš jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas patikslintu priešieškiniu (t.2, b.l. 3-6) prašė namų valdą (gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r.) pripažinti bendrąja šalių nuosavybe ir padalinti, pripažįstant atsakovui nuosavybės teisę į 0,41 idealinę dalį (65,08 m²) gyvenamojo namo, plane pažymėtu indeksu 1A1p, paskiriant jam naudotis patalpas 1-4 (14,61 m²), 1-5 (14,82 m²), 1-7 (2,02 m²), R-2 (5,69 m²), R-3a (5,86 m²) bei garažu - 3/1p. Ieškovei prašė pripažinti nuosavybės teisę į 0,59 idealines dalis (92,86 m²) gyvenamojo namo 1A1p, paskiriant jai naudotis patalpas 1-2 (23,15 m²), 1-3 (4,58 m²), 1-9 (5,25 m²), 1-10(14,58 m²), 1-11(11,72 m²), R-4 (11,05 m²), tvartu 21/p. Bendrai šalims naudotis prašė paskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (1,75 m²), 1-6 (10,07 m²), 1-8(4,39 m²), R-1 (2,84 m²), R-2a (4,23 m²), R-3 (9,17 m²) R-6 (2,88 m²), R-5 (9,73 m²) ir pagrindiniu įėjimu į gyvenamąjį namą; įpareigoti atsakovą V. L. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis įrengti 2007-05-21 naudojimosi tvarkos schemoje numatytas lengvų konstrukcijų pertvaras ir įstatyti duris; priteisti iš ieškovės teismo išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2007 m. birželio 13 d. sprendimu Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad gyvenamosios patalpos panaudos sutartis su V. L. yra nutraukta ir nusprendė iškeldinti V. L. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. Teismas nurodė, kad “Pravienos” kolūkiui suteikus gyvenamąjį namą, ieškovė buvo gyvenamosios patalpos nuomininkė, o atsakovas – jos šeimos narys, todėl, sutinkamai su Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsniu, abu turėjo teisę privatizuoti ginčo namą ir tokiu būdu įgyti arba asmeninę nuosavybę, jeigu ginčo namą privatizuoti susitartų vienas iš šeimos narių, arba įgyti bendrąją dalinę nuosavybę, jeigu šį turtą privatizuoti susitartų abu sugyventiniai. Nors ieškovė teigė, kad ji su atsakovu nebuvo pasirašiusi rašytinio susitarimo pirkti gyvenamąsias patalpas, teismas nusprendė, kad toks susitarimas buvo pasirašytas, kadangi susitarimas dėl gyvenamojo namo pirkimo, t.y. kieno vardu perkama gyvenamoji patalpa, buvo būtina sąlyga sudaryti pirkimo- pardavimo sutarčiai, dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad toks susitarimas buvo, nes pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu. Kadangi atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jo valia buvo tapti privatizuojamo gyvenamojo namo bendrasavininkiu, teismas laikė neįrodytu, kad atsakovui sumokant įgyjamo ginčo namo kainos dalį šalių valia būtų buvusi įsigyti bendrąją dalinę nuosavybę. Teismui konstatavus, jog atsakovas neturi nuosavybės dalies ginčo gyvenamajame name, atmetė atsakovo priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių. Teismas taip pat nustatė, jog tarp šalių susidarė neterminuoti neatlygintino naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis santykiai. Panaudos santykiai įstatymų nustatyta tvarka buvo nutraukti nuo 2006-02-23 atsakovui prieš šešis mėnesius įteikus įspėjimą dėl atsakovo išsikeldinimo, todėl teismo nuomone atsakovas nebeturi teisinio pagrindo naudotis ginčo namo patalpomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 35-37) atsakovas V. L. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-06-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų bei šalių paaiškinimus, ko pasėkoje netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas ieškovės šeimos nariu, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kaip ir ieškovė, turėjo lygias teises ginčo butą privatizuoti, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, kad buvo susitarę įgyti turtą bendrai. Šalių susitarimu ir bendromis lėšomis sodybos privatizavimas būtent ir rodo, kad šalių valia buvo nukreipta į bendro turto įgijimą, o ne į ieškovės asmeninį turtą, kad iki buto privatizavimo šalys turėjo lygias teises butą privatizuoti ir šią teisę atsakovas realizavo, sutikdamas ginčo sodybą privatizuoti A. L. vardu. Savo vardu kito buto ar jo dalies atsakovas nėra privatizavęs. Ši sodyba yra ginčo objektas ir teismas, vadovaudamasis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą pripažinti ją bendrąja daline nuosavybe, kaip jungtinės veiklos rezultatą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesiekė sukurti bendros nuosavybės, nes ieškovei paskolino trūkstamus savo asmeninius 2984,57 investicinius čekius. Iš byloje esančio 1992-03-31 mokėjimo pranešimo apie nurašymą iš atsakovo nebalansinės sąskaitos Nr. I-1692 matyti, kad atsakovo sąskaitoje esančius investicinius čekius nepaskolino ieškovei, kaip kad konstatavo teismas, bet atsakovas sumokėjo už namo pirkimą (t.1, b.l. 46). Įvertinus tai, kad už privatizuojamą butą reikėjo atsiskaityti tik investiciniais čekiais, o ne rubliais, todėl tikslu išnaudoti visus turimus čekius buvo susitarta ieškovės ir, kiek truks, atsakovo turimus čekius panaudoti buto pirkimui, o likusius atsakovo čekius panaudoti žemės sklypo išsipirkimui, kas ir buvo padaryta (t. 1, b.l. 45). Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ieškovei investicinius čekius paskolino (tokių įrodymų ieškovė nepateikė), nesiekdamas įgyti bendros nuosavybės. Pati ieškovė A. L. pripažino, kad gyveno kartu su atsakovu, o 1988 metais santuokos nutraukimą ji įregistravo ne siekdama įteisinti santuokinių teisinių santykių pasibaigimą, o tikslu gauti iš valstybės už vaikus pašalpą. Kad ieškovė atsakovą laikė savo vyru, patvirtina ir 2006-12-08 Rumšiškių seniūnijos raštas Nr.K6-99, kuriame nurodoma, kad Kaišiadorių rajono Rumšiškių seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 8, asm. sąskaita 438, įregistruotas A. L. ūkis, kuriame atsakovas įregistruotas kaip ieškovės vyras (t. 1, b.l. 132). 2006-03-03 Kaišiadorių rajono Migracijos Tarnybos pažymoje Nr. PR-MP-14 (t. 1, b.l. 8, 51) nurodyta, kad kartu su A. L. ir vaikais į ginčo sodybą atvyko gyventi ir V. L. . Tuo būdu laikytina, kad faktiniai šeimyniniai santykiai pasibaigė, tik kai ieškovė 2001 m. rudenį išėjo iš namų. Kadangi Santuokos ir šeimos kodeksas nenumatė sugyventinių teisinių santykių instituto, todėl laikytina, kad tarp šalių, jų asmeniniams poreikiams tenkinti, buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kuriuose dalyvių įnašai laikytini lygiais, jei siekiant bendro tikslo nebuvo susitarta kitaip, o dalyvių įgytas turtas bendram tikslui pasiekti reguliuojamas bendrosios dalinės nuosavybės teisės normomis. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo įnašas investiciniais čekiais perkant sodybą, prisidėjimas darbu ir pinigais tvarkant ginčo sodybą (įvestos dujos, įrengta mansarda, laiptai į mansardą, išvedžiota elektra, įrengtas telefonas, vonia ir t.t), mokesčių mokėjimas, bendro ūkio vedimas neįrodo atsakovo siekimo sukurti bendrą turtą, nesukuria bendrosios dalinės nuosavybės teisių į bendrai įgytą turtą. Apeliantas nurodė, jog neturėdamas paties susitarimo, prarado galimybę jį ginčyti, o tuo pačiu ir galimybę ginčyti pačią pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo sudaryta. Apelianto nuomone, teismas, pripažinęs atsakovą ginčo sodyboje gyvenančiu neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas gyvenamajame name gyvena savavališkai ir priėmė sprendimą jį iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos. Panaudos teisinius santykius reglamentuoja šeštosios knygos IV dalies XXXII skyriaus nuostatos. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatlygintino naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 4.481, 4.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Įvertinus tai, kad tariamai buvo sudaryta neatlygintino naudojimosi daiktu neterminuota sutartis, ieškovei 2006-02-19 nustačius jos terminą iki 2006-08-19, ieškovė dėl iškeldinimo turėjo kreiptis per CK 6.481 nustatytą terminą, t.y. per 10 dienų nuo sutarties termino pabaigos. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi šį terminą, todėl sutartis vėl tapo neterminuota ir ieškovė pakartotinai turėjo atsakovą įspėti apie sutarties nutraukimą ir tik, pasibaigus naujai nustatytam terminui, per 10 d. kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus numato CK 6.641 straipsnis. Teismas laikydamas, kad ieškovė su atsakovu buvo sudariusi panaudos sutartį, nenustatė, jog atsakovas pažeidė CK 6.641 straipsnio 1 dalies nuostatas arba ieškovė ketintų panaudos sutartį nutraukti atsiradus nenumatytoms ir nepaprastoms aplinkybėms daiktas skubiai ir neišvengiamai tapo jai reikalingas (CK 6.41 str. 2 d.). Kad ieškovei gyvenamas namas skubiai ir neišvengiamai reikalingas, ieškovė įrodymų nepateikė, o ir paaiškino, kad ji ketina gyv. namą parduoti, o pinigus padalinti vaikams. Be to, ieškovė nutraukti neterminuotą panaudos sutartį net ir neprašė, o prašė tik pripažinti panaudos sutartį nutraukta ir iškeldinti. Vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio nuostatomis, teismas nepagrįstai pripažino, kad panaudos sutartis yra nutraukta, nes ją vienašališkai, nesant CK 6.217 str. 1-3 dalyje nustatytų aplinkybių, vienašališkai nutraukė ieškovė. Dėl šių aplinkybių neteisėta ir nepagrįsta ir ši sprendimo dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 42-43) ieškovė A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-06-13 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog su atsakovu ji išsituokė nesiekiant teisinių pasekmių. Santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes buvo neįmanoma kartu gyventi, šias aplinkybes patvirtino byloje apklaustos liudytojomis dukros L. A. ir D. L. , o be to atsakovas gyveno su kita moterimi. Atsakovas V. L. žinojo, kad ieškovė perka namą, tačiau jis nepanoro tapti ginčo namo bendrasavininkiu ir nors naudodamasis advokato pagalba pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo ir dėl nesilaikymo susitarimo sąlygų ieškinio nepareiškė, nes davė sutikimą ieškovės vardu privatizuoti namą. Investicinius čekius paskolino, nes nebuvo ieškovei iš ko pasiskolinti, kuriuos teismo posėdžio metu ieškovė sutiko grąžinti, todėl paneigtinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad neva duodamas ieškovei nežymią dalį investicinių čekių (2984,57), atsakovas prisidėjo prie bendros dalinės nuosavybės sukūrimo. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo namo gerbūvio. Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnis nustato, kad po buto privatizavimo buvę savininko šeimos nariai butu naudojasi panaudos ar nuomos sutarties pagrindu. 2001 m. ieškovei išėjus gyventi kitur, jokia nuomos sutartis su V. L. nebuvo sudaryta, todėl apelianto teiginys apie gyvenamosios patalpos nuomą yra nepagrįstas. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė neatlygintino naudojimosi butu santykiai, kurie gali būti nutraukti įspėjus kitą šalį prieš 3 (tris) mėnesius (CK 6.642 str.). 2005-08-19 ieškovė per notarą įspėjo atsakovą, kad pastarasis per 6 (šešis) mėnesius išsikeltų, įspėjimas įteiktas 2005-08-23. Nors ieškovė nenurodė, kad po šio įspėjimo termino pasibaigimo (2006-02-23) nutraukiami panaudos santykiai, tačiau mano, kad šis reikalavimas atitinka įstatymo numatytas panaudos nutraukimo sąlygas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegijos vertinimu apylinkės teismas ieškinio dalyje priėmė neteisėtą, nepagrįstą spendimą, kuris panaikintinas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas (CPK 330str.). Šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, ieškinys atmestinas. Priešieškinio dalyje apylinkės teismas taip pat priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas, o byla šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327str. 1d.2p.).
Kolegija bylą peržiūtėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ieškinio.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, kurie 1988 metais įregistravo ištuoką (t.1, b.l. 9). Tačiau ir po to iki 2001 metų šalys gyveno kartu. Iš nekilnojamojo registro įmonės pažymos (t.1, b.l.6) matyti, kad ieškovė yra ginčo gyvenamojo namo, tvarto, garažo savininkė. Šią nuosavybę ji įgijo 1992 04 01 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovas V. L. ginčo name gyveno kaip ieškovės šeimos narys ir tai patvirtina Rumšiškių seniūnijos pažyma (t.1, b.l. 132). Iš jos matyti, kad Rumšiškių seniūnijos 1991-1998 metų ūkinėje knygoje Nr.8, asmeninė sąskaita Nr. 438, įregistruotas ieškovės A. L. namų ūkis (duomenys neskelbtini), o skiltyje šeimos nariai įrašyti asmenys: A. L. – šeimos galva; V. L. – vyras; N. L. – sūnus, M. L. – sūnus, D. L. – duktė, L. L. – duktė. Pažymėtina aplinkybė, kad atsakovas ieškovės vyru įvardijamas jau po ištuokos įregistravimo. Apylinkės teismas, vadovaudamasis LR Butų privatizavimo įstatymo 12str. sprendė, kad atsakovas, būdamas gyvenamosios patalpos savininko šeimos nariu, ginčo gyvenamąją patalpa naudojosi panaudos teisėmis. Taip pat teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostę neterminuoti neatlygintino naudojimosi santykiai galėjo būti nutraukti įspėjus atsakovą prieš tris mėnesius ir tai nustato CK 6.642str.. Ieškovė įspėjo atsakovą, kad šis per 6 mėn. išsikeltų, todėl teismas nusprendė, jog panaudos santykiai buvo nutraukti nuo 2006 02 23. Todėl sprendė, kad ieškovas nuo 2006 02 23 ginčo name gyvena savavališkai ir todėl jį iškeldino CK 6.612str. pagrindu. Vienok su tokiomis apylinkės teismo išvadomis kolegija nesutinka dėl sekančkų motyvų: pirma, nurodoma, jog panaudos sutartis buvo sudaryta žodžiu, tačiau pati ieškovė pripažino, kad namą privatizavusi, atsakovui apie jokią panaudos sutartį nėra sakiusi. Ginčo namas privatizuotas 1992 04 01, todėl civiliniams teisiniams santykiams taikytinos Civilinio kodekso, galiojusio tuo metu normos. Pagal CK 366str. (1964 m. redakcija) panaudos sutartis galėjo būti sudaroma tik raštu, analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.629str. (2001 m. redakcija). LR Butų įstatymo12 straipsnis, nustatė, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotąjį butą, juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai. Buvę savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai šiuo butu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Ieškovė neįrodė, kad su atsakovu būtų sudariusi ginčo namo nuomos ar panaudos sutartį. Todėl kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad pirma, buvo sudaryta ginčo namo panaudos sutartis; ir antra, kad ši sutartis 2006 02 23 buvo nutraukta ir kad po šio termino atsakovas ginčo namą yra užėmęs savavališkai. Iš nurodyto yra akivaizdu, kad atsakovas CK 6.612str. pagrindu yra iškeldintas nepagrįstai. T.y. apylinkės teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, o būtent CK 366str. ir CK 6.629str. ( tiek galiojusio nuo 1964 metų, tiek galiojančio nuo 2001 metų) normas, reglamentuojančias panaudos sutarties sudarymą, bei CK (2001 m. redakcija) 6.612str., nes atsakovas nėra savavališkai užėmęs ginčo namo. Dėl nurodyto sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, panaudos sutartis pripažinta negaliojančia ir atsakovas iškeldintas iš ginčo namo panaikintina (CPK 330str.,326str. 1d.2p.). Priimtinas naujas sprendimas, ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.
Dėl priešieškinio.
Byloje esančių įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad šalys 1988 metais įregistravo ištuoką. Ieškovė A. L. gavo iš “Pravienos” kolūkio ginčo namų valdą. Ji joje su atsakovu bei keturiais vaikais apsigyveno. Iš Kaišiadorių rajono migracijos tarnybos pranešimo, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad šalys ir keturi jų vaikai yra deklaravę gyvenamąją vietą ginčo namų valdoje. V. L. šią gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 1990 10 08 (t.1, b.l. 8,51). Šalys pripažino, kad jis toje namų valdoje gyveno nuo pat jos suteikimo dienos ir tebegyvena iki šiol. Rumšiškių seniūnijos 1991-1998 metų ūkinėje knygoje Nr.8, asmeninė sąskaita Nr. 438, įregistruotas ieškovės A. L. namų ūkis (duomenys neskelbtini), o skiltyje šeimos nariai įrašyti asmenys: A. L. – šeimos galva; V. L. – vyras; N. L. – sūnus, M. L. – sūnus, D. L. – duktė, L. L. – duktė. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo gyvenamoje patalpoje apsigyveno kaip ieškovės šeimos narys. Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 4str. visi nuomininko šeimos nariai turėjo lygias teises privatizuoti gyvenamąsias patalpas. LR Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 12 22 Nutarimo Nr. 9, p. 4 išaiškino, kad šeimos nariai, siekę įsigyti gyvenamąją patalpą nuosavybės teise, turi teisę ginčyti susitarimą, kuriuo buvo duotas sutikimas privatizuoti butą kitų šeimos narių vardu, bei pirkimo – pardavimo sutartį ir prašyti pripažinti butą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir prašyti jį padalinti. Šiame nutarime yra nurodoma, kad teismai turi aiškintis, kodėl buvo duotas sutikimas butą privatizuoti vieno iš šeimos narių vardu ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su buto privatizavimu. Šiuo gi atveju yra nustatyta, kad ginčo gyvenamosios patalpos visų privatizavimo dokumentų Kauno apskrities archyve nėra (t.1, b.l. 163,184), “Pravienos” kolūkio taip pat nėra. Tačiau pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad susitarimas nebuvo surašytas, kad ji dokumentus su kolūkiu tvarkė viena. Todėl akivaizdu, kad, privatizuojant ginčo namą, buvo pažeistas Butų privatizavimo įsttratymas, o konkrečiai įstatymo 5str., kuris nutatė, kad gyvenamojo namo nuomininkas, jo šeimos nariai susitaria dėl gyvenamojo namo pirkimo, kieno vardu bus sudaroma sutartis, kas bus savininkas (bendrasavininkis) ir todėl yra nepagrįsta ieškovės atstovo pozicija, kad kadangi atsakovas neginčija susitarimo ir ginčo namo pirkimo – pardavimo sutarties, tai ginčo gyvenamasis namas yra tik ieškovės nuosavybė ir tai yra konstanta. Akivaizdu, kad atsakovas negali ginčyti to, ko nėra.
Ginčo namas yra įgytas pagal specialųjį LR Butų privatizavimo įstatymą, dalį namo kainos sumokėjo ir atsakovas. Susitarimo kieno vardu ir kokiomis dalimis privatizuoti ginčo namą nebuvo. Kolegija, nagrinėdama šį ginčą atsižvelgia į tai, kad ginčo gyvenamosios patalpos nuomininkė – šios bylos ieškovė ir jos šeimos nariai, pagal amžių tik atsakovas, galėjo privatizuoti ginčo gyvenamąją patalpą (šiuo atveju namų valdą) lygiomis dalimis ir tapti bendrasavininkiu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas neatsisakė savo teisės privatizuoti ginčo gyvenamąją patalpą, nes jo sutikimo ieškovė neturi. Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad tokio susitarimo nebuvo. Iš ieškinyje ir priešieškinyje nurodytų aplinkybių, šalių paaiškinimų tiek pirmosios insytancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad atsakovas, sutikdamas privatizuoti ginčo gyvenamąją patalpą ieškovės vardu, įmokėdamas dalį namo bei šalia esančio žemės sklypo kainos investicinais čekiais, esant nepakitusiems šeiminiams santykiams, nes ir po ištuokos įregistravimo šalys gyveno kartu, sugyveno du vaikus ir t.t., pagrįstai manė, kad ir jis neabejotinai taps ginčo namo bendrasavininkiu. Pagal bylos duomenis nuosavybės dalys yra lygios. Vienok, atsakovas prašo jam pripažinti nuopsavybės teisę į mažesnę dalį, tai nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Kita vertus CPK 85str. nustato, kad ieškinio kaina bylose dėl turto išreikalvimo, o ši byla ir yra tokia, nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Teismas byloje vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (t.1, b.l. 6-7). Tačiau iš jo matyti, kad verčių nustatyno data yra 1995 metai, tuo tarpu ieškinys (šioje byloje – priešieškinys) dėl turto pareikštas 2006-05-24(t.1, b.l. 35-37, 57). Akivaizdu, kad turto rinkos vertė yra visiškai kitokia. Antra, iš paminėto išrašo matyti, kad namų valdą sudaro ne tik gyvenamasis namas, bet ir tvartas, garažas, bei žemės sklypas 0,2276ha. Reikalavimai šio turto atžvilgiu nepareikšti. Tai turėtų būti padaryta, nes kaip matyti iš bylos duomenų, šalys dalinasi visą namų valdą. Pažymėtina svarbi ta aplinkybė, kad, pripažinus gyvenamąją patalpą bendra daline nuosavybe, reikia išspręsti klausimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, jeigu įdėtų lėšų dydis neatitiks priteisiamos nuosavybės teisės į butą dalies. Taip nustato LR Aukščiausiojo Teismo senato 1998 12 22 Nutarimo Nr. 4p. . Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo sumokėtų investicinių čekių dalis už namą yra nedidelė, todėl akivaizdu, kad jo reikalavimą patenkinus, reikės spręsti kompensacijos klausimą. Neesant duomenų apie ginčo turto rinkos kainą to padaryti nebus galima. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas investiciniais čekiais apmokėjo už išperkamą žemės sklypą. Ginčo namų valdą sudaro ne tik statiniai, bet ir žemės sklypas. Todėl, atsižvelgus į tai, kad atsakovo investiciniai čekiai buvo panaudoti žemės sklypo išpirkimui, sprendžiant ginčą tarp šalių reikia išspręsti ir žemės sklypo klausimą, nes statinai ore negali stovėti, tai turės reikšmės sprendžiant kompensacijos klausimą. Kolegija pripažįsta, kad atsakovas tam tinkamų reikalvimų nepareiškė. Priešingų atsakovo reikalavimams reikalavimų ieškovė taip pat nereiškė. Apylinkės teismas, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu, Kauno apygardos teismo civilinių bylų kolegijos 2006-12-21 nutartimi šioje byloje (t.1, b.l. 115), matydamas tikruosius V. L. ketinimus turėjo bendradarbiauti su bylos dalyviais ir imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8str.). Kadangi apylinkės teismas nenagrinėjo klausimo dėl ginčo turto rinkos vertės nustatymo, kompensacijos už turtą klausimo, visos namų valdos padalinimo klausimo, klausimo dėl žemės sklypo; V. L. tokių reikalavimų nereiškė, apylinkės teismas dėl jų nepasisakė, visų reikalingų dokumentų paminėtiems klausimams išspręsti byloje nėra, todėl bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas negali. Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinys panaikintina, nes priimant sprendimą šioje dalyje pažeistos CPK normos (CPK 8str., 159str. 185str., 329str. 1d.), byla priešieškinio dalyje perduotina pirmosios instancios trismui nagrinėti iš naujo (CPK 326str. 1d. 4p., 327str. 1d. 2p.).
Ieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovei žyminis mokestis nepriteistinas. Iš ieškovės A. L. atsakovui V. L. priteistina 150Lt. žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, kadangi jie ieškinio dalyje pirmas buvo patenkintas iš dalies, o antras – pilnai CPK 93str. pagrindu. Taip pat pakeisitna sprendimo dalis dėl pašto išlaidų priteisimo valstybei. Kolegija sprendžia, kad pašto išlaidos padalintinos pusiau, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės A. L. valstybei priteistina 19,50lt. pašto išlaidų CPK 96str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru ir ketvirtu punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinio dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priešieškinio dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti iš ieškovės A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150Lt. bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 19,50Lt. pašto išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.