Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-5917-731/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
e2-5917-731/2019
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00669-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudmila Kuzmickienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
S. B.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5917-731/2019Proceso Nr. 2-54-3-00669-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.38; 3.2.8.5; 2.3.5.2.1; 3.2.7.2(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 18 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė, susipažinusi su civiline byla pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui S. B., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui (Zarasų savivaldybė), dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gyvenamosios vietos nustatymo, įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019-10-07 gautas ieškovės V. K. ieškinys S. B. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gyvenamosios vietos nustatymo, įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo ieškovė prašė pakeiti 2019-08-28 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo įsakymą, civilinėje byloje Nr. L2-4965-420/2019, dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo S. B. nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 1 650 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko A. K. gyvenamąją vietą su motina V. K. ir nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019-10-17 gauta šalių taikos sutartis iš kurios turinio matyti, kad šalys ginčą išsprendė taikiai ir prašė rašytinio proceso tvarką ją patirtinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos dalyvių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Šalys ginčą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalių sudaryta taikos sutartis, kurios rašytinis tekstas pridedamas prie bylos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-09-06 sprendimo Nr. 2.4-(NTP-2)-19-P-1458-14256, pagrindu, todėl patvirtinus byloje taikos sutartį, iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 12,00 Eur (180 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc. × 25 proc. = 12,15 Eur) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 19,00 Eur (100 Eur × 75 proc. × 25 proc. = 18,75 Eur) už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Nors šalys taikos sutartyje (4 punkte) susitarė, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovei buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir dėl šių išlaidų šalys negali spręsti pačios, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas šeimos byloje, taikus susitarimas priimtas abiem šalims padarius tam tikras nuolaidas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 99 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos (1,66 Eur) neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Patvirtinti 2019 m. spalio 17 d. tarp ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą šiomis sąlygomis:

1. Pakeisti 2019-08-28 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo įsakymą, civilinėje byloje Nr. L2-4965-420/2019, dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo S. B. nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-10-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos V. K. banko sąskaitą, esančią AB Swedbank, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio 1 d. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas V. K. valdys uzufrukto teise.

2. V. K. atsisako ieškinio reikalavimo dėl įsiskolinimo už vaiko išlaikymą priteisimo, o atsakovas S. B. sutinka ir neprieštarauja šio reikalavimo atsisakymui.

3. S. B. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. K. sekančia tvarka:

3.1. nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku pereinamąjį laikotarpį, nustatant, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. motinos gyvenamojoje arba šalių sutartoje vietoje, dalyvaujant motinai. Nustatyti, kad pereinamojo laikotarpio terminas yra iki tol kol vaikui sueis 2 metai.

3.2. Pasibaigus pereinamajam tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikotarpiui (tvarkai), tėvas su vaiku bendrauja sekančiai: tėvas gali pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir grąžinti jį motinai sekmadienį iki 16 val. į motinos gyvenamąją vietą.

3.3. Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

poriniais metais, t. y. 2020, 2022, 2024 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų motinos namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021, 2023 ir t. t., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 17 valandos, o vaiką gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos.

Poriniais metais, t. y. 2018, 2020, 2022 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 14 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos;

3.4. Nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečių vaiko interesams.

3.5. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama. Tėvas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir gražina vaiką į motinos gyvenamąją vietą iki 17 val.

3.6. Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu (SMS žinute ar pan.).

3.7. Vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata.

3.8. Tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaiku asmeniškai užtikrinti jo saugumą ir priežiūra.

3.9. Nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jų lankomose ugdymo įstaigose.

3.10. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

4. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir šalių patirtų asmeninių bylinėjimosi išlaidų šalys neprašo priteisti viena iš kitos.

5. Procesinių dokumentu įteikimo išlaidas valstybės naudai sumoka šalys lygiomis dalimis.

6. Pasirašydamos šią Taikos sutartį, šalys patvirtina, kad ši sutartis kiekvienos šalies yra perskaityta ir šalys pareiškė, kad ši sutartis surašyta teisingai, kad šalys yra atidžiai susipažinusios sujos sąlygomis ir reikalavimais ir pilnai bei visiškai supranta Taikos sutarties turinį, kuris šalims yra suprantamas ir visiškai aiškus, kad ši sutartis atitinka kiekvienos šalies tikrąją valia ir tai šalys patvirtina žemiau pasirašydamos šia sutarti. Šalys taikos sutarties sąlygas suderino abipusių derybų, nuolaidų būdu pačios, konsultuojantis su savo atstovais. Šalys taip pat įsipareigoja ir pasižada Taikos sutartimi nustatytas ir prisiimtas prievoles (įsipareigojimus) vykdyti sąžiningai ir tinkamai.

Priteisti iš S. B. 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo S. B., nepriteisti, jas palikti valstybės sąskaita.

Civilinę bylą Nr. e2-5917-731/2019, nutraukti.

Išieškojimą pagal Utenos apylinkės teismo 2019-08-28 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-4965-420/2019 (proceso Nr.2-54-3-00545-2019-0) nutraukti nuo 2019-10-07.

Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė