Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-04-22 · Byla Nr. Ik-878-602/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-22
Bylos Nr.
Ik-878-602/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02849-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
V. S. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Justas Vilys
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I-878-602/2011Proceso Nr. 3-61-3-02849-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 3.5; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2011 m. balandžio 22 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjo V. S. S. atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui Audriui Bareišiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Indijos Respublikos pilietis V. S. S. 2010-10-06 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos ambasados Indijos Respublikoje sprendimą dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui vizą; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje išduoti nacionalinę (D) vizą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6, 15-21).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvoje, kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Varinder International“ vienintelis akcininkas ir šios įmonės direktorius. Prašymas buvo patenkintas ir 2010-07-30 pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas, laukdamas, kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo, gyveno Indijoje. Atsižvelgiant į tai, kad leidimą įforminti reikia turint Lietuvos vizą, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos ambasadą Indijoje. Ambasada priėmė ginčijamą sprendimą neišduoti oro uosto tranzitinės vizos (A) motyvuojant tuo, kad pareiškėjas pateikė nepatikimą informaciją. Pažymėtina, kad tokio tipo viza pareiškėjui netiko, atsakovas turėjo svarstyti klausimą ne dėl oro uosto tranzitinės vizos, bet dėl trumpalaikės Šengeno vizos (C) arba nacionalinės vizos (D). Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo tinkamai informuoti pareiškėją. Pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 str. 1 p., atsisakoma išduoti vizą užsieniečiui tuo pagrindu, kad jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Šio kodekso 5 str. 1 d. c punktas numato, kad užsienietis gali atvykti į Šengeno sienų zoną, jei jis pagrindžia atvykimo tikslą bei turi pakankamai lėšų pragyventi arba turi teisėtai gauti šių lėšų. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, tam keliami didesni reikalavimai nei vizos gavimui, todėl atsakovo argumentas, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą pagrindas nepatikimas, nepagrįstas, atsisakymas išduoti vizą neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjo teises.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-33).

Nurodė, kad pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 d. atvykimui į Lietuvą ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą. Pagal Įstatymo 11 str. 1 d. užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, privalo turėti vizas, kurios gali būti Šengeno ir nacionalinė viza. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvą ir būti joje nurodytą laiką, jei įvykdytos visos atvykimo į Šengeno valstybę sąlygos, nustatytos Šengeno sienų kodekse. Šengeno vizos gali būti vienkartinės, dvikartinės ir daugkartinės. Užsienietis, turinti trumpalaikę C vizą, gali atvykti į Lietuvą ir būti joje ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų. Nagrinėjant prašymus išduoti C vizas taikomos Europos Sąjungos Tarybos 2005-12-22 Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų instrukcijos nustato prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Vieni iš pagrindinių kriterijų yra nustatyti pareiškėjus, kurie, remdamiesi turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju. Kilus abejonių dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Vadovaujantis Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo ir panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašu, konsulinis pareigūnas dėl Šengeno vizų išdavimo kreipiasi į Migracijos departamentą. Šis konsultuojasi su VSAT ir VSD, kurie patikrina duomenis apie užsienietį ir pagal kompetenciją įvertina turimą informaciją. Atsakovo teigimu, URM konsulinis pareigūnas tinkamai atliko teisės aktais nustatytas pareigas priimant ginčijamą sprendimą.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) atsiliepime į pareiškėjo skundą, vadovaudamasis URM atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 49-50).

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 60-61).

Nurodė, kad pareiškėjas 2010-02-25 kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, atvykimo į Lietuvą tikslu nurodė UAB „Varinder International“, kurios vienintelis akcininkas yra, veiklos organizavimą. Įvertinus pateiktus dokumentus ir nenustačius LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą gyventi, 2010-07-30 priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis minėto įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 3 p. Sprendimas galioja 3 mėnesius nuo sprendimo dienos, t.y. iki 2010-10-30. Pareiškėjas iki šios datos nepateikė dokumentų leidimo laikinai gyventi įforminimui ir nepateikė Migracijos departamentui prašymo pratęsti sprendimo galiojimą, todėl jis yra netekęs galios. Nurodė, kad UAB „Varinder International“ registracijos ir pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas yra tas pats – (duomenys neskelbtini), šiuo adresu registruota ir daugiau įmonių, taip pat deklaravę gyvenamąją vietą kiti užsieniečiai, todėl įtarta, kad pareiškėjo atvykimo tikslas gali būti ne darbas įmonėje, bet leidimo laikinai gyventi gavimas, todėl Migracijos departamentas pavedė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai po 4-5 mėnesių patikrinti duomenis Sodros duomenų bazėje apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį ir mokamus mokesčius.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2010-02-25 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; nurodė, kad yra UAB „Varinder International“, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas ir pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas šioje įmonėje (b. l. 62-66).

Nustatyta, kad UAB „Varinder International“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-02-19 (b. l. 67). UAB „Varinder International“ vienintelis akcininkas yra pareiškėjas; įmonė registruota adresu (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, šiuo adresu registruotos ir kitos 8 įmonės (b. l. 51-53). Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytas būsimas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas – taip pat (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 1 kambario 19,87 kv.m. bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso pareiškėjo atstovui Justui Viliui (b. l. 56-57). Nustatyta, kad J. V. 2010-02-25 davė sutikimą pareiškėjui bei kitam Indijos piliečiui minėtame bute gyventi ir deklaruoti savo gyvenamosios vietos adresą (b. l. 81).

2010-03-31 Migracijos departamentas raštu Nr. (15/7-2)10K-10400 informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, kad nustatyta, jog vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal prašymuose išduoti/pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įrašytus duomenis gyvena ir šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą užsieniečiai R. S., H. K. R., H. S. S., S. P., A. L., T. L., S. L., Y.L., A. P., R. S. Pagal Gyventojų registrą šiuo adresu taip pat gyvena E. P., V. K.. Minėtu adresu registruota ne viena įmonė. Atsižvelgiant į tai, prašoma patikrinti, ar iš tikrųjų minėtame bute šie asmenys gyvena, ar šiuo adresu iš tikrųjų įsikūrusi kokia nors įmonė ir apie patikrinimo rezultatus informuoti Migracijos departamentą (b. l. 88).

2010-04-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba raštu Nr. 10-27-S-3061 informavo Migracijos departamentą, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravę užsieniečiai negyvena, šiuo adresu neįsikūrusi nei viena įmonė (b. l. 89).

2010-07-30 Migracijos departamentas pranešimu Nr. (15/4-13)10K-23436 informavo pareiškėją, kad 2010-07-30 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis vienerius metus. Nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikti nurodytus dokumentus. Informavo, kad sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, t.y. iki 2010-10-30. Nepateikus dokumentų iki nurodytos datos, sprendimas netenka galios ir šio leidimo išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo. Nurodė, kad pateikiant dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas (b. l. 8).

2010-08-03 Migracijos departamentas persiuntė pareiškėjo bylą Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai ir nurodė, kad įmonės registracijos bei užsieniečio gyvenamosios vietos adresas yra tas pats – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu įregistruota ir kitų įmonių, todėl kyla įtarimų, kad užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas gali būti ne darbas įmonėje, bet leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimas, todėl užsieniečiui įforminus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, po 4-5 mėnesių prašoma patikrinti duomenis Sodros duomenų bazėje apie šio užsieniečio įdarbinimą, gaunamą darbo užmokestį, mokamus mokesčius (b. l. 86).

2010-09-09 pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, galiojančią nuo 2010-09-17 iki 2010-10-30. Ambasados konsulinis pareigūnas pastabose pažymėjo, kad pareiškėjas neišlaikęs lietuvių kalbos egzamino Klaipėdos verslo mokykloje, todėl buvo atšaukta viza; važiuotų į Lietuvą atidaryti medžio dirbinių parduotuvę; sunkiai supranta užduodamus klausimus anglų kalba, (b. l. 34-36).

2010-09-14 VSD pateikė neigiamą išvadą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo pareiškėjui ir rekomendavo vizos pareiškėjui neišduoti.

2010-09-16 Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje atsisakė pareiškėjui išduoti vizą, motyvuojant tuo, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (b. l. 37-38).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl sprendimo neišduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos vizos teisėtumo.

2004 m. balandžio 29 d. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – Įstatymas) 11 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, nuostatos. Pagal šio reglamento 1 str. 1 p., I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. Remiantis Įstatymo 2 str. 33 p., viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu.

Įstatymo 12 str. numato, kad vizų rūšys yra šios: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza. Pagal Įstatymo 12¹ str., Šengeno viza išduodama užsieniečiui, turinčiam galiojantį kelionės dokumentą, kai jo galiojimo laikas ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką, jeigu įvykdytos atvykimo į Šengeno valstybę sąlygos, nustatytos Šengeno sienų kodekse. Įstatymo 12² str. numato, kad Šengeno vizų rūšys yra šios: 1) oro uosto tranzitinė (A); 2) tranzitinė (B); 3) trumpalaikė (C). Remiantis Įstatymo 11 str. 3 d., užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos.

Pagal Įstatymo 21 str. 1 d., užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą, jos panaikinimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo.

Atsisakymo išduoti vizą užsieniečiui pagrindus nustato Įstatymo 19 str. Pagal šio straipsnio 2 p., vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 1V-109/V-51 redakcija), reglamentuoja dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą priėmimą, Lietuvos Respublikos fizinio asmens arba juridinio asmens, juridinio asmens filialo ar juridinio asmens atstovybės, įregistruotų Juridinių asmenų registre kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimą, taip pat vizos išdavimą pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimą, vizos panaikinimą bei kitus su vizų išdavimu susijusius klausimus. Taisyklių 79 p. nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti Šengeno vizą bei priimant sprendimą dėl prašymo išduoti vizą priėmimo, vadovaujamasi Konsulinių instrukcijų V dalies nuostatomis.

Taisyklių 81 p. nustatyta, kad vizų tarnybos su nacionaline centrine valdžios institucija – Migracijos departamentu – elektroninių paklausimų forma konsultuojasi vadovaudamosi Konsulinių instrukcijų 5A priedu. Taisyklių 83 p. nustatyta, kad Migracijos departamentas konsultuojasi: su Valstybės saugumo departamentu – ar nėra pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 4, 7 ir 8 punktuose; su Valstybės sienos apsaugos tarnyba – ar nėra pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 1 punkte. Pagal Taisyklių 84 p., Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas, patikrinę duomenis apie užsienietį ir pagal kompetenciją įvertinę turimą informaciją, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo paklausimo gavimo dienos pateikia Migracijos departamentui apibendrintą įvertinimą. Pagal Taisyklių 85 p., jei iki šio aprašo 84 punkte nustatyto termino pabaigos Migracijos departamentas negauna atsakymo į paklausimą iš konsultavimosi institucijos arba nėra informuojamas apie termino pratęsimą, laikoma, kad konsultavimosi institucijos vizos išdavimui neprieštarauja. Remiantis Taisyklių 99 p., nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą atsisakyti išduoti vizą užsieniečiui. Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Esant užsieniečio raštiškam prašymui, sprendimas atsisakyti išduoti vizą jam išsiunčiamas registruotu paštu.

Bendrųjų konsulinių instrukcijų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (Europos Taryba, 2005-12-22, 2005/C 326/01) V skyriuje nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Tikrinant prašymą išduoti vizą, vertinama: prašomo apsilankymo trukmė turi atitikti apsilankymo paskirtį, atsakymai į formoje pateiktus klausimus turi būti išsamūs ir nuoseklūs. Formoje turi būti pareiškėjo dėl vizos asmens fotografija ir kiek galima aiškiau nurodytas pagrindinis kelionės tikslas. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga taip pat turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais prašymais išduoti vizą. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Byloje nustatyta, kad 2010-07-30 priėmus sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, norint šį sprendimą įforminti, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turėjo būti teisėtas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad Indijos piliečiams reikalingos vizos, pareiškėjas su atitinkamu prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę Indijoje. Įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas patikrino pateiktus dokumentus bei, siekdamas įsitikinti pareiškėjo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu, organizavo pokalbį su pareiškėju. Pastabose nurodyta, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, sunkiai supranta anglų kalba užduodamus klausimus; pateiktame prašyme išduoti vizą nenurodytas atvykimo į Lietuvą tikslas, per pokalbį nurodė ketinantis prekiauti medžio dirbiniais. Bylos medžiaga patvirtina, kad Taisyklių nustatyta tvarka buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl konsultacijos, kuri buvo pateikta neigiama.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamu atveju užsieniečio nurodyta informacija ir pateikti dokumentai neatitiko tikrovės, pateiktais dokumentais nebuvo pagrįstas užsieniečio vykimo tikslas ir sąlygos. Formaliai tokie dokumentai buvo pateikti, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pateikti dokumentai neatitiko realios padėties. Būtent, nei kompetentingoms institucijoms, nei teismui nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjo įsteigta įmonė galėjo realiai pradėti veikti – vykdyti įmonės įstatuose nurodyta veiklą. Su pareiškėju jo įsteigta įmonė yra sudariusi darbo sutartį, kurią pasirašė ir pareiškėjas kaip darbuotojas ir kaip darbdavio atstovas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ši sutartis realiai būtų vykdoma, kad butų buvę mokami mokesčiai. Užsienietis, prašyme dėl vizos išdavimo nurodė, jog ketina atidaryti medžio dirbinių parduotuvę. Pareiškėjo įsteigtos įmonės įstatuose nėra nurodyta jokia konkreti veikla, bendrovės veiklos objektu abstrakčiai nurodyta gamyba, prekyba, paslaugos, kita ūkinė komercinė veikla. Pagal pateiktus dokumentus negalima daryti išvados, kad įmonė turėjo sąlygas realiai pradėti vykdyti Lietuvoje veiklą, nes įmonės buveinė įregistruota 1 kambario bute kartu su kitomis 8 šiame bute buveinę turinčiomis įmonėmis. Be to, šiame bute be pareiškėjo gyvenamąją vietą deklaravo kiti 12 asmenų, kurie šiame bute negyveno ir pagal buto dydį ir jame gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių ir negalėtų realiai gyventi. Minėti dokumentai neginčijamai patvirtino, kad užsieniečio nurodyti vykimo į Lietuvą tikslas ir sąlygos realiai negalėjo būti įgyvendinti. Be to, analogišką išvadą padarė pokalbio metu ir konsulinis pareigūnas iš pokalbio su pareiškėju turinio.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad atsakovas, atlikęs teisės aktų nustatytas procedūras, surinkęs pakankamai faktinių duomenų klausimo išsprendimui, turėjo pagrindą konstatuoti Įstatymo 19 str. 2p. nustatytą atsisakymo išduoti vizą pagrindą, kuomet užsienietis norėdamas gauti vizą, atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl to nėra pagrindo teismo sprendimu įpareigoti atsakovą atlikti papildomus veiksmus ar priimti sprendimus (ABTĮ 90 str.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas atsisakymas išduoti vizą, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, juo atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan