Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2953-576/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
1-2953-576/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40172-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2953-576/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40172-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40172-17, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1996-04-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (BK str. galiojo iki 2003-05-01) –2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas išnykęs, 2009-05-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalis 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 13 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė savo nepilnametį sūnų M. S. už kaklo ir pradėjo jį smaugti, taip pat rankomis tampė jį už pečių ir rankų, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas R. S. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiamas jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, kur jis prisipažino kaltu visiškai, nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), su savo žmona ir sūnumi. Butas nuosavybės teise priklauso jiems abiem. 2017 m. rugpjūčio 7 d. grįžo namo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kiek buvo išgėręs, tiksliai pasakyti negali. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, vartoja retai. Jo sūnus M. buvo namie. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai pasakyti negali, nes nelabai atsimena. Atsimena tai, kad jam reikėjo buto raktų. Raktai yra jo, ir jie buvo paslėpti. Kas juos paslėpė, jis pasakyti negali, tiesiog pastebėjo, kad raktų nėra ir pradėjo jų reikalauti iš savo sūnaus. M. atsistojo į kovinę stovėseną, jis yra sportuojantis, jam pasirodė, kad M. nori jį pulti. R. S. savo dviem rankomis sugriebė M. už kaklo ir šiek tiek suspaudė. Smaugti jo tikrai nenorėjo, jokių piktų ketinimų neturėjo. Jis palaikė M. kelias sekundes, paleido ir čiupo už rankų, norėdamas pažiūrėti, ar rankose jis neturi raktų. Šiek tiek patampęs jo rankas, stumtelėjo M. už pečių ir nuėjo į savo kambarį. Niekas jam nesakė, kad atvažiuos policijos pareigūnai, jis tiesiog norėdamas apsiraminti, išėjo iš namų. R. S. ėjo iki parko pasivaikščioti. Kai grįžo namo, namuose įtampos nebuvo. Nei su sūnumi, nei su žmona nekonfliktavo, apie įvykį nieko nekalbėjo. Jis labai gailisi dėl savo elgesio, nori atsiprašyti savo sūnaus, su juo susitaikyti. Šiuo metu jų santykiai yra geri, toks konfliktas jų namuose pirmą kartą. (b.l. 24).

Nukentėjusiojo M. S. prodymais, kuriuose jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtame bute jis gyvena kartu su mama V. S. ir tėčiu R. S.. 2017 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai nepasakys, jis atvažiavo su mama prie namo, (duomenys neskelbtini). Mama liko kieme, o jis nuėjo į butą. Bute buvo jo tėtis R. S., jis buvo vienas. Jis nuėjo persirengti į kambarį, o tėtis pradėjo ieškoti savo raktų, nes jie buvo kažkur dingę. Jis jų nerado, todėl paėmė M. raktus. Tada paėmė jį už peties ir rankomis suėmė už gerklės, bei parvertęs ant lovos pradėjo smaugti. Jis nustūmė jį nuo savęs ir pabėgo iš buto. Tuo metu jo tėtis buvo išgėręs, nes jis jautė alkoholio kvapą. M. atbėgo į kiemą ir viską papasakojo mamai. Mama iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę į butą tėčio neberado. Po šio incidento jo santykiai su tėčiu yra geri, jis jo atsiprašė. Nori su savo tėčiu susitaikyti. (b.l.17)

Liudytojos V. S. parodymais apie tai, kad šių metų rugpjūčio 8 dieną apie 15.00 val., su savo sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini), važiavo į miestą ir kieme sutiko jos vyrą, M. tėvą R. S., kuris buvo neblaivus ir jiems pasakė, kad neturi nuo buto raktų ir ji turi jam atrakinti duris. Sūnus atrakino tėvui duris, o vėliau ji su sūnumi išvyko į miestą. Prieš 18.00 val. ji su sūnumi grįžo namo, sūnus nuėjo į namus, o ji liko automobilyje ir kalbėjo telefonu. Pokalbio metu ji pamatė, kad skambina sūnus. Atsiliepus sūnus sušuko, kad greičiau grįžtų namo, nes tėvas jį puola. Parbėgusi į butą, M. rado savo kambaryje, jo akyse matėsi ašaros. Vyras tuo metu sėdėjo svetainėje prie kompiuterio. Sūnus jai pasakė, kad darytų ką nors, nes tėvas jį užsipuolė. Ji paskambino į policiją. Vyras apie įvykusį konfliktą nieko nepasakojo. Belaukiant policijos vyras pasišalino iš buto. Atvykus pareigūnams M. pasakė, kad grįžus namo tėvas jį užsipuolė ir norėjo atimti buto raktus, nes savo buvo palikęs darbe. Sūnui neatiduodant raktų tėvas jį pradėjo smaugti, tampyti už pečių ir rankų, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ant sūnaus kaklo matėsi smaugimo žymės. Sūnus buvo labai sukrėstas tėvo užpuolimu, todėl išvykus pareigūnams jis išvažiavo pasivažinėti dviračiu. Šiandien vyras prieš ją nesmurtavo. Paskutinius du mėnesius vyras be perstojo vartoja alkoholį, į namus grįžta būdamas stipriai neblaivus. Jis fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją yra naudojęs ne vieną kartą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl tokio vyro elgesio ji buvo pasiryžusi skirtis, bet dėl sveikatos problemų nebaigė šio proceso iki galo. Prieš sūnų vyras dažnai naudoja psichologinį smurtą, ar anksčiau jis fiziškai buvo smurtavęs prieš M., ji nežino, nes sūnus nėra to sakęs. Vyras dėl alkoholio vartojimo vieną kartą yra gydęsis Naujosios Vilnios ligoninėje. Dėl smurto sūnaus atžvilgiu į teismo ekspertus nesikreips, nes sūnus akivaizdžių sužalojimų nepatyrė, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. (b.l.12-13)

Policijos pareigūnų 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 18.18 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras puola muštis, yra nepilnametis vaikas. Įvykio vietoje nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 18.00 val. kilus žodiniam konfliktui, kaip įtariama neblaivus R. S. smaugė savo nepilnametį sūnų M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ant nukentėjusiojo kaklo kairėje pusėje fiksuotas nubrozdinimas. (b.l. 6-7)

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo R. S. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. R. S. veika teisingai kvalifikuota kaip LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – sūnų M. S., įvykdė jo atžvilgiu smurtinius veiksmus – smaugė rankomis už kaklo, tampė už pečių ir rankų, tuo sukeldamas sūnui fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažino atlikęs šiuos veiksmus, jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Fizinio smurto panaudojimą patvirtina nubrozdinimas ant nepilnamečio kaklo, kuris užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, liudytoja V. S. patvirtino, jog buvo matyti sūnaus kakle smaugimo žymės.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. R. S. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs, vienas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos veikos nutrauktas susitaikius kaltinamajam su nukentėjusiu asmeniu (b.l. 29-30), baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja (b.l. 31-32), dirba savo individualioje įmonėje (b.l. 33-34). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto vartojimu, tai jau ne pirmas smurto artimoje aplinkoje atvejis, laiko tikslingu jam skirti LR BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja

nusprendė:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, sumažinti R. S. paskirtą bausmę 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. S. paskirti LR BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausme nuteisti asmenys privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios neskirti.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2017 m. spalio 18 d.