- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- I-9189-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05342-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-29 nutartimi (b. l. 32-33) priėmė nagrinėti pareiškėjo V. R. skundo (b. l. 1-3) dalį dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) paskyrė jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kuri iki 2014 m. buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinto dydžio. Pareiškėjas 2014-10-24 kreipėsi į VRM dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies grąžinimo, tačiau VRM 2014-11-11 sprendimu Nr. 1D-7928(11) jo prašymo dalies dėl pensijos išmokėjimo netenkino, kadangi įstatyme nėra numatytas sumažintų pensijų kompensavimas ir pareiškėjas praleido 6 mėn. terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti. Pareiškėjo nuomone, jo teisė į laiku neišmokėtą pensijos dalį turi būti ginama kaip teisė į nuosavybę, o atsisakymas grąžinti pensijos nepriemoką diskriminuoja jį kitų pensijų gavėjų atžvilgiu, prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutinka (b. l. 42). Nurodo, kad pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį yra jau įvykdytas. VRM veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos, pagal kurią VRM galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl valstybinės pensijos mažinimo 2012-2013 m. teisinių pagrindų.
Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.
Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 m. nustačiusio teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymui.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas, nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galiojo iki 2013-12-31.
Dėl skundo reikalavimo priteisti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Atsakovo VRM 2003-02-05 išvadoje dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę į pensiją už tarnybą nuo 2003-01-01 (b. l. 37). Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-11-06 pažymoje Nr. 11DP(P)-5305 (b. l. 6) nurodyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) 2012–2013 m. (ginčo laikotarpiu) buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis.
Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu ginčo laikotarpiu buvo mažinama neteisėtai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519-13 pasisakydama dėl valstybinių pensijų gavėjų patirtų praradimų, atsiradusių dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo, išaiškino, kad šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti. Priešingu atveju teismas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus, neužtikrintų veiksmingos teisminės gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikėjimo teise. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai įvykdytas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas. Tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo būdą, būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą. Šio teisės aiškinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir vėlesnėje praktikoje, priteisdamas dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusias valstybinės pensijos nepriemokas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-950/2014, 2014-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-903/2014 ir kt.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, kurį teismas privalo deramai pašalinti – pilnai priteisti susidariusią nepriemoką. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens 2014-11-06 pažymoje Nr. 11DP(P)-5305 nurodytus duomenis, pareiškėjui už 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpį, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nebuvo išmokėta 1 128,81 EUR (3 897,57 Lt) pensijos dalis (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, ši neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui yra priteistina (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, jog tinkamas atsakovas bylose dėl Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo yra Lietuvos valstybė, todėl pareiškėjui 1 128,81 EUR valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
2015-06-30 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą Nr. XII-1923 (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Šis įstatymas, be kita ko, nustato valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius bei terminus. Tačiau teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia teismo pareigos ginti pažeistas pareiškėjo teises pagal pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą. Iš aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant bylas dėl valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių dėl antikonstitucinių įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo matyti, kad teismo pareiga ginti pažeistas pareiškėjų teises nesiejama su tuo, ar įstatymo leidėjas yra nustatęs ar nenustatęs patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo, kad pareiškėjui tinkamai – laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų – realizavus savo teisę kreiptis į teismą, iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjo teisę reikalauti teisme pašalinti teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo. Vadinasi, nuo 2015-08-01 pareiškėjo teisė į dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią nepriemoką gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi nesant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, jis pasirinko teisminį savo pažeistos teisės gynimo būdą ir iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo ABTĮ 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti bei pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo, todėl nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519-13 yra nurodęs, kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai, turėtų būti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) pagrindais taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija 2012–2013 m. šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) taikymo 2012–2013 m. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-520/2015 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo V. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1 128,81 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus, aštuoniasdešimt vieną euro centą) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
Likusią pareiškėjo V. R. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.