Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, I3-2147-257/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-19
Bylos Nr.: I3-2147-257/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-03483-2019-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas: V. P.
Atsakovas: Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai: Mindaugas Klemenis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-2147-257/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03483-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Linai Mažeikienei,dalyvaujant pareiškėjui V. P. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Vytautui Daukšui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 86-TE-424 „Dėl vyresniojo inspektoriaus V. P. atleidimo iš tarnybos“, įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo nušalinimo nuo pareigų iki atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas V. P. patikslintame skunde (I t., b. l. 35-40) nurodė, kad buvo nušalintas nuo pareigų laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki tarnybinio patikrinimo pabaigos. Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. atleistas iš vidaus tarnybos. Nei vienas įsakymas, kuris buvo jam įteiktas, neturi numerių ir konkrečių datų, nors Dokumentų rengimo taisyklės tai numato. Tarnybinis patikrinimas Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Telšių AVPK, Telšių aps. VPK) pradėtas 2019 m. spalio 18 d., kai buvo gautas Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus R. R. tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-7665, kai 2019 m. spalio 15 d. nuo 11.00 val. iki 15.00 val. iš (duomenys neskelbtini), esančios apvalios medienos aikštelės neva pavogė 2,61 kietmetrio apvalios medienos, tuo Valstybinės miškų urėdijos Mažeikių regiono padaliniui padarė 78,30 Eur turtinę žala ir jo veika gali būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. 2019 m. lapkričio 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. S. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalimi, yra nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 245 eurų bauda. 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimas apskųstas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams. Jo atleidimo pagrindimu laikoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje teigiama, kad „V. P. tyrimą atliekantiems pareigūnams trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes, ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tai patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys. Teigtina, kad pareigūnas V. P. elgėsi priešingai, nes kaip policijos pareigūnas suprato ir žinojo, kad jo veiksmai yra netoleruotini bei užkertantys kelią nepriekaištingos reputacijos, pareigūno gero vardo bei profesinės garbės išsaugojimui. Tokiais savo atliktais veiksmais (veikimu) pareigūnas sąmoningai tyčia pažeidė Statuto 21 str. 2 p., 3 p., Įstatymo 3 str. 1 p., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 4 p., 5 p., 25 str. 1 d. 2 p., Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 p., 7 p., 7.1 p., 7.2 p., Taisyklių 30.1 p., 30.3 p., nustatytus reikalavimus savo elgesiu pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką.“ Tokia išvada padaryta iš administracinio nusižengimo medžiagą rinkusio pareigūno R. R. teiginių, kad jis vengia nurodyti medienos 2019 m. spalio 25 d. vežimo iš miško aplinkybes. Pabrėžia, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas nesurinkus administracinio nusižengimo medžiagos bei nepriėmus joje procesinio sprendimo. Šiuo atveju dėl objekto ir objektyvinės pusės bei subjekto jokio ginčo nėra. Jis miške padėjo tėvui pasikrauti ir parvežti Valstybinei miškų urėdijai priklausančią medieną, tačiau tai padarė būdamas įsitikinęs, jog veikia teisėtai ir sąžiningai, turėdamas tam teisę. Tiek medžiagą rinkusiems pareigūnams, tiek dabar nurodo, kad kraudamas ir veždamas medieną buvo įsitikinęs, jog tai daro teisėtai, kadangi tėvui leidimą davė miškovežio, krovusio ir vežusio iš tos vietos, vairuotojas. Jo tuometiniu supratimu tam jis turėjo teisę. Jis, kaip ir jo tėvas, manė, kad jis yra medieną nusipirkęs pats arba medienos savininkas sėdi kartu su juo automobilio kabinoje. Kadangi iš miško išvežant medieną reikia sutvarkyti jos sandėliavimo vietą, manė, kad jie to daryti nenori ir už sutvarkymo paslaugą tokiu būdu atsilygina jo tėvui. Tarnybinio patikrinimo išvada padaryta visapusiškai neišsiaiškinus, nepatikrinus ir neįvertinus visų jo kaltės dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo konstatavimui reikšmingų aplinkybių. Jo nuomone, jo veika nėra kvalifikuota pagal atitinkamų teisės aktų konkrečias normas ir nėra nurodyta, kokius konkrečius teisės ir /ar tarnybinės etikos normų reikalavimus pažeidė. Išvadoje yra tik nurodytos teisės normos ir nurašytas jų turinys, tačiau vien teisės normų nurodymas ir jų turinio nurašymas nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pareigūno vardo pažeminimo sudėties elementų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nebuvo užtikrintas motyvuoto ir pagrįsto sprendimo priėmimas ir tuo buvo suvaržytos teisės gintis nuo įtarimų tarnybinio patikrinimo ir įsakymo priėmimo procedūros metu. Taip pat labai svarbu, ar tyrimą atliko nešališkas subjektas, ar atlikus tyrimą priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A- 1554-662/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-149-492/2017). Policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiuo atveju nurodytas reikalavimas konkuruoja su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu bei kituose įstatymuose įtvirtintu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Tuo tarpu tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvados bei jų pagrindu priimti sprendimai akivaizdžiai patvirtina, kad toks vertimas jo bei jo šeimos narių atžvilgiu buvo taikomas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pareiškėjas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintą skundą. 2019 m. spalio 17 d. buvo atvykę pas jį į namus pareigūnai, tačiau jo nebuvo namuose. Pagalvojo, kad pareigūnai atvyko dėl atiduotų malkų. Tą pačią dieną nuvyko pas draugą T. J. paklausti, ar gali išsiaiškinti, kokios problemos dėl malkų, neprašė prisiimti kaltės, paklausė, ar prisiimtų kaltę jeigu kas. T. J. neįtikinėjo, neliepė prisiimti atsakomybės. Jokių detalių draugui neaiškino. T. J. žino, kad jis yra pareigūnas. Taip pat buvo nuvažiavęs pas tėvą, pasakė, kad yra problemų dėl malkų ir kad draugas T. J. išsiaiškins. Tėvo neprašė meluoti. Grįžus namo pareigūnai jam nepaaiškino, dėl ko atvyko ir neparodė turimos medžiagos. Buvo paprašytas parodyti priekabą, esančią garaže. Atidarė garažą. Pareigūnai apžiūrėjo visą garažą. Pareigūnai bendravo su juo labai nepagarbiai. Taip pat parodė galimai pavogtas malkas, kurias po to išvežė. Jį sulaikė ir nuvežė į komisariatą. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko kabinete papasakojo, kad jam su tėvu malkos buvo atiduotos ir kad čia yra nesusipratimas dėl vagystės. Jautė didelį spaudimą, jam grasino. Tačiau dėl tokių pareigūnų veiksmų į atitinkamas institucijas nesikreipė. Nurodė, kad poveikio draugui nedarė, o žinutę ,,trumpins tave“ reiškia, kad draugas išsiaiškins dėl baudžiamosios bylos. Pareigūnai sakė, kad bus iškelta baudžiamoji byla, nors jis sakė, kad administracinė byla dėl malkų. 2019 m. spalio 17 d. tatuiruočių meistro paprašė telefono, nes jo telefonas baigė išsikrauti ir norėjo būti ryšio zonoje. 2019 m. spalio 17 d. pareigūnai jam į mobilų telefoną neskambino, gal į tarnybinį telefoną skambino. Administracinio nusižengimo byloje apklaustas buvo vieną kartą, po to rašė paaiškinimą, kai gavo pranešimą apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Nei už poveikio darymą nei už malkų vagystę nėra baustas. Prašo patikslintą skundą tenkinti.

Pareiškėjo V. P. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo patikslintą skundą palaiko. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta. Tarnybinis patikrinimas atliktas neva atribojant nuo administracinio nusižengimo jo nestabdant, bet visi veiksmai buvo sąlygoti dėl įtarimų padarius vagystę. Pareiškėjo veiksmai vertinti kaip teisė į gynybą, tokią teisę pareiškėjas turėjo pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 577 straipsnį. Pagal ANK yra tik pareiga atvykti į komisariatą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus ar ieškojo asmenų, kurie prisiimtų už jį atsakomybę. Davė parodymus tą pačią dieną. Atsakovas neįrodė, kad V. P. veiksmai pažemino pareigūno vardą. Policijos vardo pažeminimas matyti iš pareigūnų, kurie buvo atvykę pas V. P. į namus, paaiškinimai gauti neteisėtai grasinant. Išvados negalima atriboti nuo administracinio nusižengimo bylos. Nėra nusižengimo, nėra ir kaltės, pasekmių, kurie pažemintų policijos vardą. Niekas nenubaustas už poveikio darymą ar melagingų parodymų davimą. Pareiškėjas savo veiksmais netrukdė tyrimui, keitė parodymus, nes pareiškėjas nesijautė gerai, kadangi 2 savaičių vaikas sirgo. Nurodė, kad pritaikyta per griežta atsakomybė. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (I t., 48-51) nurodė, kad Telšių aps. VPK viršininko įsakymas yra teisėtas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 18 d. Telšių aps. VPK tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-22 ,,Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada). Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Statuto 39 straipsniu 7 dalimi bei remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), nepažeidžiant Tvarkos apraše numatytų procedūrų. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai, faktinės aplinkybės, leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas V. P., savo priešingais teisei aktyviais veiksmais (veikimu) atliktais po galimai padaryto administracinio nusižengimo, t. y. būdamas policijos pareigūnu, V. P. administracinį tyrimą atliekantiems pareigūnams trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes, laikydamasis konspiracijos ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tai patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys (apklausos, telefonų apžiūros, skambučių išklotinės). Taip pat V. P. elgėsi priešingai vidaus tarnybos interesams, nustatytai tvarkai, nes kaip policijos pareigūnas suprato ir žinojo, kad tokie jo veiksmai yra nesuderinami su policijos pareigūno statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, netoleruotini bei užkertantys kelią nepriekaištingos reputacijos, pareigūno gero vardo bei profesinės garbės išsaugojimui. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnas V. P. savo aktyviais veiksmais (veikimu) atliktais po galimo administracinio nusižengimo pažeidė teisės aktų reikalavimus ir savo elgesiu pažemino policijos pareigūno vardą bei sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu, konstatuota, kad V. P. veiksmai atlikti 2019 m. spalio 17 d., t. y. trukdymas tyrimą atliekantiems pareigūnams, jų klaidinimas aiškinantis įvykio aplinkybes, asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus ieškojimas, asmenų mokinimas meluoti pareigūnams, kai V. P. profesinė pareiga yra užkirsti kelia tokių neteistų veiksmų atsiradimui, buvo vertintini kaip savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė, todėl šie veiksmai buvo atriboti nuo jo galimai padaryto administracinio nusižengimo (ANK 108 straipsnis ,,Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas“), kurio teisinė pasekmė yra administracinė atsakomybė. Taigi, Išvadoje konstatuojami netinkami pareigūno V. P. veiksmai ir elgesys yra ne galimai padarytas administracinis nusižengimas, bet pareigūno atlikti veiksmai po padaryto administracinio nusižengimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas V. P. atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, o ne už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. vien fakto, kad vyksta administracinio nusižengimo tyrimo procesas nepakanka bylos sustabdymui, tačiau surinktų duomenų pilnai pakanka, kad V. P. veiksmus pripažinti žeminančiais pareigūno vardą. Konstitucinė valstybės tarnybos samprata yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (plačiau žr. pvz., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimus), o pareiškėjo V. P. veiksmai buvo aiškiai priešingi visuomenės interesams ir žeminantys pareigūno vardą. Be to V. P., kaip statutiniam pareigūnui, valstybė savo teisiniu reguliavimu nustatė griežto hierarchinio pavaldumo statutinius santykius, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), todėl jis pasirinkęs statutinę tarnybą ir davęs priesaiką privalėjo jų laikytis. Pažymėjo ir tai, kad pareigūno vardo pažeminimas yra formalioji sudėtis nustatanti, kad pakanka faktinio pareigūno vardo pažeminimo ir nereikalauja pasekmių atsiradimo, t. y. pakanka pažeminti pareigūno vardą, todėl žalos atlyginimas bei tarnybos nuopelnai nėra reikšmingi atsakomybės taikymui. Prašo teismo netenkinti pareiškėjo skundo dalies dėl Telšių aps. VPK viršininko įsakymo Nr. 86-TE-424 „Dėl vyresniojo inspektoriaus V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Vytautas Daukšas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka. Palaiko atsiliepimą. Tarnybinio patikrinimo metu vertinami veiksmai buvo atriboti nuo administracinio nusižengimo. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. trukdė pareigūnams atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus, skambino iš kito asmens telefono draugui, mokė meluoti draugą ir tėvą duodant parodymus. Buvo jam taikytas administracinis sulaikymas, nes buvo nustatyta, jog pareiškėjas nebuvo linkęs padėti pareigūnams. V. P. prašė draugo ir savo tėvo meluoti, tai apsunkino tyrimą ir duomenų surinkimą. Nėra duomenų, kad pareigūnai darė įtaką pareiškėjui, jo skundų dėl pareigūnų veiksmų negauta. Administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas buvo apklaustas keletą kartų žodžiu, galiausiai gautas rašytinis paaiškinimas. Pareiškėjas nurodė įvykio aplinkybes, kai sužinojo, jog J. prisipažino. Pareiškėjas buvo sulaikytas, nes trukdė atlikti tyrimą. Trukdė atlikti tyrimą reiškia nenorą rodyti priekabą, pareiškėjas sakė žmonai, ką sakyti pareigūnams, ir nepadėjo išsiaiškinti aplinkybių. Žinutė ,,trumpins tave“ įrodo, kad buvo susitarimas. Pareiškėjas, turėdamas 10 m. stažą, suprasdamas, kokius uždavinius turi atlikti pareigūnai, kad pareigūnui keliami aukštesni reikalavimai, trukdė atlikti tyrimą, ieškojo asmenų, kurie galėjo duoti melagingus parodymus, nurodė, kokius parodymus duoti. Tai kertasi su visuomenės moralės nuostatomis. Pareiškėjas turėjo imtis iniciatyvos ir padėti išsiaiškinti aplinkybes, o ne ieškoti asmenų, kurie galėtų prisiimti atsakomybę už jį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. P. patikslintas skundas netenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 86-TE-424 „Dėl vyresniojo inspektoriaus V. P. atleidimo iš tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo nušalinimo nuo pareigų iki atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas V. P. atleistas iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 4 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Taigi, esminiu elementu, lemiančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Šią aplinkybę nustačius, ji turi būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3072/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pareigūno atleidimas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės šiuo atveju taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statutas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-272/2010, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. A-756-2283/2013 ir kt.)

Taigi, bylos nagrinėjimo metu būtina įvertinti, koks pareiškėjo veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas.

Pagal tarnybinio patikrinimo medžiagą nustatyta, kad 2019 m. spalio 18 d. Telšių AVPK registruotas Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. R. tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-7665 (I t., b. l. 100-101), kuriame nurodyta, jog 2019 m. spalio 17 d. Akmenės rajono policijos komisariate gautas valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regiono padalinio vadovo Š. B. pareiškimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), įvykdyta apvalios medienos vagystė. Vagystės metu pavogta 2,61 kietmetrio pirmos grupės malkų, kurių vertė 78.30 eurų. Dėl šios vagystės pradėta administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Atliekant tyrimą nustatyta, kad vagystė užfiksuota urėdijos įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Pateiktose nuotraukose užfiksuotas automobilis (duomenys neskelbtini) ir prie jo prikabinta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria per du kartus vežama mediena. Nustatyta, kad automobilis ir priekaba priklauso V. P., kuris yra pareigūnas ir dirba Telšių aps. VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju.

2019 m. spalio 18 d. policijos sistemoje sukurta užduotis atlikti tarnybinį patikrinimą (I t., b. l. 102).

Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. 86-PR1-27-(11.2) (I t., b. l. 97) buvo V. P. pranešė, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal 2019 m. spalio 18 d. Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. R. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarajame pranešime nurodyta, kad yra duomenų, jog galimai padarė tarnybinį nusižengimą: 2019 m. spalio 17 d. galimai atliko administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar išvaistymas), po kurio, sužinojęs, jog jo ieško Telšių APVK pareigūnai, stengdamasis išvengti atsakomybės, ieškojo žmonių, artimųjų, draugų, kur jiems darydamas poveikį, įkalbinėjo kitus asmenimis, kad šie meluotų policijos pareigūnams ir prisiimtų atsakomybę už jo galimai padarytą administracinį nusižengimą. Būdamas policijos pareigūnu galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 4 punktą, 5 punktą, 6 punktą, Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 2 punktą, 3 punktą, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, 4 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 4 punktą, 5 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Telšių AVPK 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 86-V-587 patvirtintų Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklių 30.1 punktą, 30.3 punktą, Telšių AVPK viršininko 2019 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 86-V-82 patvirtinto Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.6 punktą, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punktą, 7 punktą, 7.1 punktą, 7.2 punktą. Savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą, sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką. Buvo V. P. paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2019 m. spalio 29 d. bei informuoti, ar yra profesinės sąjungos narys, nurodant profesinę sąjungą. Pareiškėjas V. P. pasirašytinai supažindintas su 2019 m. spalio 21 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tą pačią dieną ir nurodė, kad yra profesinės sąjungos narys (I t., b. l. 97).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi, šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Pareiškėjas V. P. 2019 m. spalio 25 d. paaiškinime Nr. 86-IL-5825 (I t., b. l. 89), nurodė, kad krovimo metu nežinojo, kad malkos priklauso miškų urėdijai. Miškovežio vairuotojas pats nurodė malkas pasikrauti ir atidavė. Nežinojo, kad miškovežio vairuotojas nėra malkų savininkas, netikrino, todėl galvojo, kad atidavė teisėtai. Nurodė, kad vėliau jo tėtis sužinojęs, kad malkos yra urėdijos, miškovežio vairuotojas neturėdamas įgaliojimo jas padovanojo. Nurodė, kad tėtis V. P., gavęs urėdijos pretenziją su nurodyta suma, apmokėjo. Šioje situacijoje jis buvo tik vairuotojas.

Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. R. 2019 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-8194 (I t., b. l. 84-86), be kita ko, nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. V. P. į namus sugrįžo tik 14:30 val., jis buvo piktybiškai nusiteikęs, vengė nurodyti medienos vežimo aplinkybes, sakė, kad jo automobiliu važiavo draugas T. J. Užėjęs V. P. į savo namus nuėjo į virtuvę, kurioje buvo jo žmona ir siekė paveikti, įkalbėti savo žmoną, kad atvykusiems policijos pareigūnams duotų melagingus, V. P. naudingus parodymus. Į pareigūnų reikalavimus ateiti ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes V. P. nereagavo, todėl jis buvo sulaikytas. 2019 m. spalio 17 d. Mažeikių rajono policijos patalpose buvo apklaustas V. P. draugas T. J., kuris apklausos metu kelis kartus keitė parodymus, siekdamas nuslėpti, kad į mišką V. P. automobiliu važiavo ne V. P., o jis su V. P. tėvu V. P. Po ilgų išsisukinėjimų T. J. prisipažino, kad į mišką medienos jis nevažiavo, o duoti tokius parodymus prašė draugas V. P. Vėliau administracinio nusižengimo byloje buvo apklaustas pareigūno V. P. tėvas, kuris nurodė, kad į mišką sūnaus automobiliu važiavo jis su sūnaus draugu T. J. Apklausos metu jam buvo pranešta, kad T. J. papasakojo visą tiesą, kas važiavo į mišką bei aplinkybes, kad buvo tartasi duoti melagingus parodymus, tačiau V. P. liko prie savo parodymų. Administracinio nusižengimo byloje apklausiamas V. P. neigė, kad savo automobiliu medieną vežė jis. V. P. kelis kartus keitė parodymus. Tik vėliau paaiškinus, kad administracinio nusižengimo byloje yra užfiksuoti parodymai, kad medieną vežė jis su tėvu ir buvo tartasi duoti melagingus parodymus, nurodant, kad į mišką važiavo T. J., jis sutiko pasakyti teisybę ir paaiškino, kad į mišką savo automobiliu važiavo su tėvu V. P., bei nurodė, kad medienos jis nevogė, o ją susikrauti leido su tėvu kalbėjęs miškovežio vairuotojas. V. P. nurodė, kad jis sužinojęs, kad į jo namus yra atvykę Imuniteto tarnybos pareigūnai, jis buvo nuvykęs pas draugą T. J. ir tėvą V. P. bei tarėsi dėl melagingų parodymų davimo.

Atsakovas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, 2019 m. lapkričio 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-22 (I t., b. l. 55-67) konstatavo, kad 2019 m. spalio 17 d. pareigūnas V. P., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktų, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimais privalėdamas užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jų teises bei laisves, atskleisti, tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, ir suprasdamas, kokius tyrimo veiksmus privalo atlikti policijos pareigūnai gavę informaciją apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą trukdė atlikti tyrimą, melavo, slapta susitikęs su draugu T. J. ir tėvu sutarė, kad šie apklausų metu duotų policijos pareigūnams melagingus parodymus ir taip V. P. išvengtų atsakomybės. Konstatuojami netinkami pareigūno V. P. veiksmai yra ne galimai padarytas administracinis nusižengimas, bet pareigūno atlikti veiksmai po padaryto administracinio nusižengimo, atliekant jo tyrimą. Padarė išvadą, kad V. P. tyrimą atliekantiems pareigūnams trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes, ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tai patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys. Pareigūnas V. P. elgėsi priešingai, nes kaip policijos pareigūnas suprato ir žinojo, kad tokie jo veiksmai yra netoleruotini bei užkertantys kelią nepriekaištingos reputacijos, pareigūno gero vardo bei profesinės garbės išsaugojimui. Tokiais savo atliktais veiksmais (veikimu) pareigūnas sąmoningai tyčia pažeidė Statuto 21 straipsnio 2 punktą, 3 punktą, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 5 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punktą, 7 punktą, 7.1 punktą, 7.2 punktą, Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklių 30.1 punktą, 30.3 punktą, savo elgesiu pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką.

Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Taigi, atsižvelgus į Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalį ir į tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo vertinamas galimai padarytas administracinis nusižengimas, pareiškėjo atstovo advokato argumentai, kad Tarnybinio patikrinimo išvados negalima atriboti nuo administracinio nusižengimo bylos, o nesant nusižengimo, nėra ir kaltės su pasekmėmis, kurie pažemintų policijos vardą, atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatyti policijos uždaviniai: žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. Pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Statuto 21 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatyta, kad sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir įgyvendindama policijos uždavinius, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės ar turtinės padėties, religijos ar tikėjimo, įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte nustatyta, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. To paties Etikos kodekso 7 punktas nurodo, jog policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 7.1. saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; 7.2. visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.

Telšių AVPK 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 86-V-587 patvirtintų Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklių 30.1 ir 30.3 punktuose numatyta, jog darbuotojai privalo sąžiningai ir dorai atlikti savo pareigas, laikytis etikos reikalavimų.

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr., 2007 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-473/2007, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).

Taigi, pareiškėjas atleistas iš tarnybos ne tik pagal pranešime apie tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 97) formuojamas kaltinimo ribas, bet ir už tai, kad tyrimą atliekantiems pareigūnams trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes, šios aplinkybės nurodytos tik tarnybinio patikrinimo išvadoje (I t., b. l. 62), dėl to atsakovas pareiškėjui papildomo pranešimo neįteikė. Iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 97) pareiškėjas negalėjo suprasti, jog jam keliamas kaltinimas ir dėl to, kad tyrimą atliekantiems pareigūnams trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes. Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Vytautas Daukšas teismo posėdžio metu dar paaiškino, jog ,,trukdė atlikti tyrimą“ reiškia nenorą rodyti priekabą, pareiškėjas sakė žmonai, ką sakyti pareigūnams, ir nepadėjo išsiaiškinti aplinkybių, nors pareiškėjas V. P. teigė, kad grįžus namo pareigūnai jo paprašė parodyti priekabą, esančią garaže, jis atidarė garažą, pareigūnai apžiūrėjo visą garažą, taip pat parodė galimai pavogtas malkas, kurias po to išvežė. Kaip matyti iš bylos, V. P. tą pačią dieną, kai atvyko pareigūnai į jo namus, davė paaiškinimus (I t., b. l. 110). Taigi, įvertinus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 97) turinį darytina išvada, kad buvo pažeistas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 21 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui ir taip pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos gintis nuo pareikštų kaltinimų ir teikti paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas iš pareiškėjui reiškiamų kaltinimų apimties šalina kaltinimą trukdžius atlikti tyrimą, nustatyti tiesą ir klaidinus pareigūnus, nes tai nebuvo nurodyta 2019 m. spalio 21 d. pranešime (I t., b. l. 97) dėl tarnybinio nusižengimo.

Kaip minėta, 2019 m. lapkričio 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-22 (I t., b. l. 55-67) konstatuota, kad 2019 m. spalio 17 d. pareigūnas V. P. ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams. Teismas pastarajam atsakovo vertinimui pritaria ir pažymi, kad tai patvirtina byloje esantys duomenys.

V. P. 2019 m. spalio 17 d. paaiškinime (I t., b. l. 110) nurodė, kad jis 2019 m. spalio 17 d. buvo išvykęs darytis tatuiruotės, kai paskambino žmona ir pranešė, kad į namus yra atvykę imuniteto pareigūnai ir prašo parodyti priekabą. Jis žmonai pasakė niekur neiti, nes tuoj grįš. Kadangi reikėjo baigti tatuiruotę, todėl skubiai grįžti negalėjo. Vėliau iš tatuiruočių meistro telefono paskambino savo draugui T. J. ir paprašė susitikti. T. J. pasakė adresą, kur jis nuvažiavo. Tuomet T. J. paprašė, kad jis duotų policijai melagingus parodymus ir pasakytų, kad jis su V. P. tėvu (V. P.) važiavo į mišką ir vežė malkas. Taip pat T. J. pažadėjo nuvykti į girininkiją ir išsiaiškinti situaciją. Nurodė, kad tuomet jis nuvažiavo pas tėvą V. P. ir jam pasakė, kad policijoje duotų parodymus, kad malkas vežė su T. J. Kaip matyti iš 2019 m. spalio 17 d. V. P. paaiškinimo (I t., b. l.), pareiškėjo tėvas nurodė tas aplinkybes, kurių prašė jo sūnus V. P. Be to, teismo posėdžio metu taip pat pareiškėjas V. P. patvirtino, jog klausė T. J., ar ,,prisiimtų kaltę, jeigu kas“.

A. A. 2019 m. spalio 30 d. paaiškinime (I t., b. l. 88) nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. pas jį į tatuiruočių studiją apie 10 val. atvyko V. P., kuriam jis darė tatuiruotę. Darant tatuiruotę jam paskambino, greičiausiai žmona. Po pokalbio su ja V. P. atrodė sunerimęs, išsigandęs. Po kurio laiko V. P. jo paprašė duoti paskambinti kažkam iš jo mobiliojo telefono. Sutiko ir V. P. davė telefoną. Kam skambino V. P. nežinojo, ką kalbėjo V. P. telefonu nesiklausė ir negirdėjo. Paaiškindamas pažymėjo, kad matė, jog V. P. turi savo telefoną, tačiau dėl ko prašė paskambinti iš jo telefono, nežino. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (I t., b. l. 74, 147) nurodyta, kad nustatyta, jog į T. J. mobilųjį telefoną buvo skambinta iš tatuiruočių meistro A. A. telefono.

T. J. 2019 m. spalio 17 d. paaiškinime (I t., b. l. 118) nurodė, jog apie pietus jam paskambino V. P. iš nežinomo numerio ir pasakė, kad skubiai turi susitikti. Tuomet jis V. P. pasakė, kur yra, ir V. P. po 15 minučių atvyko nurodytu adresu. V. P. jam pasakė, kad pas jį, V. P., namuose yra atvykę imuniteto pareigūnai, dėl galimos medienos vagystės, bei prašė jo, kad prisiimtų kaltę dėl medienos išvežimo, bei pasakė, ką turėtų pasakoti policijos pareigūnams. V. P. jam pasakė, kad apklausoje sakytų, kad jis važiavo jo automobiliu su V. P. tėvu. V. P. jo prašė paaiškinti šią situaciją, kad miške sutiktas vilkiko vairuotojas jam leido susirinkti medienos atliekas. Be to, paaiškino, kad 2019 m. spalio 17 d. jis (T. J.) nuvyko į urėdiją ir kalbėjosi su inžinieriumi V. (Tyrimo metu išsiaiškinta, kad apklausoje minimas inžinierius V., iš tikro yra Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių raj. padalinio Miško apsaugos specialistas P. G.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, kad jokių detalių T. J. neaiškino atmestini kaip nepagrįsti, nes situacija T. J. buvo aiškinta, taip pat buvo nurodoma, kokius melagingus parodymus reikėtų duoti pareigūnams.

Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių raj. padalinio Miško apsaugos specialistas P. G. 2019 m spalio 30 d. paaiškinime (I t., b. l. 87), nurodė, kad šių metų spalio mėnesį surašė policijai raštą dėl medienos vagystės ir su raštu pateikė visus įrodymus. Kiek prisimena, spalio 17 d. pas jį į darbovietę, užėjo T. J. ir supratęs, ko jis atėjo, paklausė, ar jį atsiuntė policija. Tuomet T. J. pasakė, kad jį atsiuntė policija ir jam bus surašyta administracinė bauda. Nurodė, kad T. J. paprašė pateikti žalos apskaičiavimą ir nurodė, jog šis nori sumokėti padarytą žalą už įvykdytą medienos vagystę. P. G. nurodė, kad dėl T. J. prašymų kilo įtarimų, kad galbūt jis yra ne tas asmuo, kuris padarė vagystę, paprašė jo parodyti asmens dokumentą.

Iš Telšių AVPK Akmenės PK 2019 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (I t., b. l. 104) matyti, kad buvo atlikta V. P. mobiliojo telefono apžiūra. Peržiūrėjus Messenger programėlę matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. 15:19 val. vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsta žinutė ,,Dėl malkų kur važiavau su tėvu, trumpins tave“ (I t., b. l. 108). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių visumą iš asmenų paaiškinimų, sutiktina su atsakovu, jog frazė „trumpins tave“ liudija susitarimą tarp pareiškėjo ir T. J., bet ne dėl melagingų parodymų davimo, o atsakomybės už galimą vagystę prisiėmimo. Pareiškėjas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad žinutė ,,trumpins tave“ reiškia, kad draugas išsiaiškins dėl baudžiamosios bylos, tačiau teismas tai vertina kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinę poziciją.

Įvertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje (I t., b. l. 55-69) nustatyti veiksmai, kad pareiškėjas ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams, buvo akivaizdžiai neteisėti, besikertantys su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas pareiškėjo elgesys (ieškojimas asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokymas meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams) akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tarnybinio patikrinimo išvados dalis dėl pareiškėjo veiksmų (ieškojimo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokymas meluoti tyrimą atliekantiems pareigūnams) patvirtina teiginį, kad pareiškėjas buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų (ieškojimo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokymas meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams) atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, kaltę dėl šios veikos ir aprašant sukeltas pasekmes.

Teismas pažymi, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Atleidimas iš tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, už pareigūno vardo pažeminimą yra vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė. Vidaus tarnybos statuto 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Vertinant visumą vidaus tarnybos nutraukimą reglamentuojančių normų, seka išvada, kad tokia aplinkybė (faktas) turi paaiškėti ar tapti žinoma subjektui, turinčiam įgalinimus atleisti pareigūną iš tarnybos, tik šiuo atveju prasideda atleidimo iš tarnybos terminų eiga. Atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos. Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyti ir statutinių pareigūnų veiklos ribojimai, suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Taigi akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.

Šioje byloje pareigūno vardo pažeminimas nustatytas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014). Šiame kontekste primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog V. P. pažemino pareigūno vardą 2019 m. spalio 17 d. ieškodamas asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokydamas meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą atleisti iš vidaus tarnybos V. P., todėl tenkinti skundą ir naikinti ginčijamą įsakymą bei grąžinti pareiškėją į tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nėra pagrindo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 86-TE-424 „Dėl vyresniojo inspektoriaus V. P. atleidimo iš tarnybos“ panaikinimo, įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo nušalinimo nuo pareigų iki atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo V. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė