Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl neteisėto nuosavybės valdymo, nustatė

Ieškovas nurodė, kad varžytinių būdu nuosavybės teise įsigijo 1/2 patalpos buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau- Butas), kurio dalies buvęs savininkas yra atsakovas V. K.. Nors 2016 m. kovo 21 d. įvykusių varžytinių metu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į 1/2 Buto ir atsakovas turėjo išsikelti iš ieškovui priklausančio 1/2 Buto, tačiau atsakovas iki šiol gyvena 1/2 Buto ir tokiais savo veiksmais pažeidžia ieškovo, kaip teisėto savininko teises.Atsakovas iki šiol gyvena 1/2 Buto, net ir po ieškinio pateikimo dienos, ieškovui nėra perdavęs buto raktų ir tokiais savo veiksmais pažeidžia ieškovo, kaip teisėto savininko teises, todėl ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš Buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Atsakovas prašė atmesti ieškinį ir nurodė, kad ieškovas nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, t.y. apie tai, kad atsakovas gyvena jam priklausančiame bute, taip pat apie tai, kad neišsikelia iš buto. Nurodė, kad nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos į atsakovą kreipėsi su prašymu ir/ar nurodymu išsikraustyti.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė iškeldinti atsakovą V. K. iš neteisėtai valdovo ieškovui T. S., nuosavybės teise priklausančio ½ patalpos buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Priteisti ieškovui T. S. 350,90 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. K.. Teismas ieškinį vertino kaip vindikacinį, nes ieškiniu pažeistos teisės ginamos, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Savininkas gali išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, kai vindikaciniame procese įrodo daikto praradimo neteisėtumą. Pagrindas vindikaciniam ieškiniui reikšti yra juridiniai faktai, kuriuos savininkas sieja su reikalavimu atsakovui: turto praradimo aplinkybės; sąlygos, kaip turtas pateko faktiniam valdytojui; kad valdytojo su savininku nesieja prievolė; kad turtas išlikęs natūra. Išreikalauti daiktą iš trečiojo asmens galima konstatavus jo nesąžiningą daikto valdymą, ir tais atvejais, kai šis asmuo neturėjo jokio teisinio pagrindo daiktu disponuoti. Nagrinėjamu atveju ieškovas Butą valdo nuosavybės teise.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Atsakovas teigė, kad ieškovas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, t.y. apie tai, kad atsakovas gyvena jam priklausančiame bute, taip pat apie tai, kad „piktybiškai“ neišsikelia iš buto. Nurodė, kad nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos į atsakovą kreipėsi su prašymu ir/ar nurodymu išsikraustyti. Tokių veiksmų ieškovas neatliko. Pats Turto pardavimas iš varžytinių vyko, jo nuomone, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir mano, kaip skolininko, teises, todėl šiuo metu inicijuoja procesą dėl antstolio veiksmų, vykdant varžytines, neteisėtumo.Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės 2016-12-08 teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui advokatui. Atsakovo atstovas 2016-12-06 prašyme teismui nurodė, kad negalės dalyvauti dėl ligos, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat nurodė, kad negalės dalyvauti ir atsakovas, nes bus išvykęs iš anksto planuotų atostogų. Atsakovas negalėjo savo teisių ginti tiesiogiai.Ieškovas prašė skundą atmesti ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Butas ieškovo įgytas turto pardavimo iš varžytinių metu, ieškovo ir atsakovo niekada nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, taigi nei įstatymai, nei susiformavusi teismų praktika nesant tarp šalių susiformavusių prievolinių teisinių santykių nenumato pareigos ieškovui pranešti apie išsikėlimą iš gyvenamųjų patalpų.CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors jie ir nesusiję su nuosavybės valdymo netekimu. Ieškovas neprivalo įrodyti, kad atsakovas neišsikelia iš ieškovui priklausančio buto, nes Ieškovas būdamas teisėtu buto savininku turi pilną teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Net jei atsakovas kitais būdais pažeistų ieškovo kaip teisėto buto savininko teises, jos vis tiek būtų ginamos remiantis tomis pačiomis normomis. Atsakovo argumentas dėl išsikėlimo iš ginčo buto yra netinkamas. Atsakovas niekuomet neneigė, jog atsakovas nėra atlaisvinęs iš varžytinių parduoto ir ieškovo įsigyto buto. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Byloje nėra įstatyme numatytų atvejų, kurie sudarytų pagrindą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Teismo sprendime tinkamai atskleista bylos esmė, apie rengiamą teismo posėdį pranešta tinkamai. Neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, tačiau teismui yra paliekama diskrecijos teisė vertinti ar konkrečiu atveju šios paprastai nesvarbios priežastys gali būti pripažintomis svarbiomis. Atsakovas nesąžiningai vilkina bylos nagrinėjimą.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą ir teismo sprendimo argumentams.Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. CK 4.37 str. įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Tokiu atveju, nuosavybės teisė ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis. CK 4.95-4.97 straipsniuose reglamentuotas daikto išreikalavimas būtent iš neteisėto valdymo, todėl daikto savininkas, norintis susigrąžinti daiktą, turi įrodyti, kad valdantis daiktą trečiasis asmuo jį valdo neteisėtai, t. y. daikto valdymo pagrindas yra neteisėtas. Byloje nustatyta ir atsakovas to neneigia, kad ieškovas yra Buto dalies savininkas, atsakovas neišsikelia ir naudojasi Buto dalimi, nors tarp šalių nėra jokių teisinių santykių dėl naudojimosi Buto dalimi. Daiktinės teisės normos nenustato jokių procedūrinių reikalavimų savininkui, siekiančiam ginti savo daiktines teise, pavyzdžiui išankstinio įspėjimo įteikimo neteisėtam turto valdytojui, todėl ieškovas turėjo teisę be atskiro įspėjimo teikti teismui ieškinį dėl iškeldinimo.Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Šalies neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, tačiau teismui yra paliekama diskrecijos teisė vertinti ar konkrečiu atveju šios paprastai nesvarbios priežastys gali būti pripažintomis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007, ir kt.).Teismas turi teisę, bet ne pareigą atidėti paskirtą teismo posėdį, o atsakovo argumentai dėl neva nepateiktų įrodymų ir iš anksto atsakovo suplanuotos atostogos remiantis suformuota teismų praktika paprastai nėra laikomos svarbiomis aplinkybėmis paskirtam teismo posėdžiui atidėti. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl teismo posėdžio atidėjimo, o pareikštas atsakovo prašymas teismui nėra privalomas. Atsakovo argumentas, jog teismas nesilaikė kooperavimosi principo ir grubiai pažeidė atsakovo, kaip proceso šalies teises, netinkamas, kadangi jis buvo tinkamai ir laiku informuotas apie paskirtą teismo posėdį, o teismas turi teisę neatidėti teismo posėdžio, jei nėra svarbių priežasčių paskirtam teismo posėdžiui atidėti.Apelianto argumentai dėl netinkamo proceso yra deklaratyvūs, nes apeliantas skunde nenurodo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes ir argumentas jis būtų nurodęs, jei pats ar atstovaujantis advokatas dalyvautų teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą .