Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. M. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 2 d., neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame N. G., neteisėtai laikė 6 mm kalibro graižtvinį revolverį KORA BRNO Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą "C" kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki kol 2020-06-02 10 val. 05 min. kratos metu ginklas buvo rastas ir paimtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis gyvena N. G. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė N. G. turėjo sveikatos problemų dėl kojos. Miške jis vedžiojo šuniuką, kuris kažką užuodė. Priėjęs pamatė juodą krepšį. Jis pakėlė krepšį nuo žemės, įkišo ranką ir pamatė daiktą, panašų į pistoletą. Tuomet pagalvojo, kad ant pistoleto paliko savo pirštų antspaudus. Bijodamas būti apkaltintu, kadangi ant ginklo paliko savo pėdsakus, ginklą parsinešė į namus. Tuomet reikėjo jam vykti į darbą, todėl ginklą saugiai padėjo seife, norėjo vėliau jį atiduoti policijai. Vėliau apie ginklą užmirto. N. G. bute buvo daroma krata, kurios metu buvo surastas ginklas. N. G. apie ginklą nieko nežinojo. Suprato, kad į namus parsinešė šaunamąjį ginklą. Dėl savo šio poelgio nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis A. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 49 –50, 53).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš 2020 m. sausio 13 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad Alytaus apskr. VPK teritorijoje veikiančioje įmonėje, siekiant išvengti dalies mokesčių sumokėjimą apgaulingai vedama buhalterinė apskaita ir valstybės institucijoms teikiami neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną, turtą. Dėl šių aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01895-20 dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, padarymo (b.l. 5).

Iš kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą N. G. bute ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario spintoje įrengtame seife rastas ir paimtas revolveris. Kratos metu N. G. nurodė, kad ginklas priklauso jos draugui A. M. (b.l. 11 – 15).

Iš specialisto išvados Nr. IBPS-V-1393520-20 matyti, kad tirti pateiktas ginklas - revolveris rastas ir paimtas 2020 m. birželio 2 d. kratos bute (duomenys neskelbtini), metu, pramoninės gamybos, 6 mm kalibro graižtvinis revolveris KORA BRNO Nr. (duomenys neskelbtini) (Čekija), skirtas šaudyti 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ME FLOBERT COURT šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Ginklas yra tinkamas šaudyti ( b.l. 27 – 29).

Iš 2020 m. birželio 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 2 d. pas N. G., (duomenys neskelbtini), atlikta krata, kurios metu rastas ir paimtas revolveris. N. G. nurodė, kad ginklas priklauso jos draugui A. M.. 2020-06-15 gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kratos metu rastas ir tirti pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 4 d., C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Patikrinus policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad A. M. leidimas laikyti (nešiotis) ginklą nėra išduotas. Įvertinus šias aplinkybes, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01895-20 tęsiamas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, padarymo (b.l. 7).

Iš 2020 m. birželio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. L. nutarimo matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01895-20 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25159-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ( b.l. 1).

Iš 2020 m. liepos 3 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko apklausti (duomenys neskelbtini), esančio buto savininkės N. G., kadangi ji yra gydymo įstaigoje, po operacijos. 2020-07-03 su N. G. susisiekus telefonu (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad apie sugyventinio A. M. laikomą ginklą nieko nežinojo. Kadangi bute yra įrengtas seifas, kuriame ji laiko pinigus, jis buvo paprašęs ten pasidėti maišelį, o kas tame maišelyje buvo įdėta ji nežinojo ir pamatė tik 2020-06-02, kai kratos metu pareigūnai patikrino seifą ir jame esantį maišelį (b.l. 21).

Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad A. M. nėra išduotų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b.l. 31).

Iš Ginklų registro išrašo matyti, kad revolveris, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registre nėra įregistruotas (1 t., b.l. 32).

Laiduotoja N. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jai nebuvo žinoma, kad A. M. jai priklausančiame seife laikė ginklą. Ginklas buvo surastas kratos metu, kuri buvo daroma dėl įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos. Šios įmonės veikloje ji nedalyvauja, įmonė priklauso jos vyrui, su kuriuo negyvena nuo 2007 metų, tačiau santuokos nėra nutraukusi. Su A. M. kartu gyvena septynerius metus, vienas kitu rūpinasi, palaiko. Mano, kad ji turi didelę įtaką A. M., todėl prašo perduoti jį jos laidavimui.

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kaltinamasis A. M. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 2 d., neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame N. G., neteisėtai laikė 6 mm kalibro graižtvinį revolverį KORA BRNO Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą "C" kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki kol 2020 m. birželio 2 d. 10 val. 5 min. kratos metu ginklas buvo rastas ir paimtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Byloje nustatyta, kad A. M. šaunamąjį ginklą laikė neturėdamas leidimo, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.

6 mm kalibro graižtvinis revolveris KORA BRNO Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. birželio 22 d. kvitą Nr. 004321 (b.l. 35), kaip nusikaltimo padarymo priemonė bei daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – apysunkiam tyčiniam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. A. M. teisiamas pirmą kartą. Teismas įvertinęs visus bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Tokiu būdu konstatuotinos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytų sąlygų buvimas. Padarytas nusikaltimas pasekmių nesukelia, todėl žalos padarymo klausimas nespręstinas. Todėl laikytina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimas. Įvertinęs visus kaltinamojo A. M. charakterizuojančius duomenis, bylos aplinkybes, tai, kad po šios nusikalstamos veikos nėra jokių neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, laikytina, kad yra ir ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje yra vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažeidimas nelaikytinas grubiu (b.l. 41–42). A. M. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 88), nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, dėl šio įvykio išgyvena. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Pagal BK 40 str. 1 ir 3 d., laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas yra gavęs kaltinamojo A. M. ir laiduotojos N. G. prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį laiduotojos N. G. atsakomybėn pagal laidavimą (b.l. 78–80, 81–82).

Laiduotoja N. G. yra neteista, bausta administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios, yra senatvės pensininkė, (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai (b.l. 83–86, 91–93). Teismas, įvertinęs N. G. prašymo turinį, jos asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad N. G. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai N. G. be užstato, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, todėl įgyvendinant bausmės paskirtį, atleidus A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Teismas mano, kad taikant laidavimo institutą, bet skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 54), panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį N. G. atsakomybėn pagal laidavimą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti vienų metų laidavimo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (įmoka sumokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Vilnius, Gedimino pr. 30/1) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, mokėjimo paskirtis – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodomas vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą). Įmoką sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinį įrodymą - 6 mm kalibro graižtvinį revolverį KORA BRNO Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. birželio 22 d. kvitą Nr. 004321 (b.l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Išaiškinti A. M., jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.