- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- II-163-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00387-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Pareiškėjas
- L. K.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas
dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovei D. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. K. (toliau – Pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu L. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda už tai, kad ji 2020 m. rugpjūčio 3 d. 07.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), paliko be priežiūros savo gyvulius (veršius), kurie nuėję į kaimyno sklypą sugadino slyvas, t.y. nukrėtė nuo medžio slyvas ir jas sutrypė, tuo padarydami S. K. 30 eurų žalą. Pažeidimas per metus laiko padarytas pakartotinai. Žala neatlyginta. Šiais veiksmais L. K. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymo 2013 m. liepos 30 d. Nr. A-738 Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles.
Šalies argumentai
L. K. skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, kuris, jos manymu, yra nepagrįstas. Teigia, kad nuo 2013 metų su kaimynu S. K. vyksta nesutarimai, o tą kartą vakare, jau sutemus S. K. važiavo keliui pro jų ganyklą su kombainu ir pravažiavęs paliko neužtvertą kelią. Mano, kad didelis triukšmas galėjo išgąsdinti gyvulius, nes kitą rytą telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini) rado netoli tos vietos su išrauta grandine, nors iš vakaro ją paliko pririštą. Nurodė, kad slyvą, kurią, anot S. K. nuvalgė veršiukai yra 1 metro aukščio, o pusę slyvų buvo ant pačios medžio, o kita pusė ant žemės nukritę, todėl veršiukai gal ir galėjo suėsti kokią slyvą. Mano, kad S. K. pats kaltas, kad neužtvėrė kelio. Taip pat nurodė, kad tyrėjams yra sakiusi, kad dalis gyvūnų priklauso jai, o kita dalis priklauso jos broliui V. K., tačiau tyrėjai į tai nesureagavo, ko pasekoje nebuvo nustatyta kieno gyvūnas S. K. sode ėdė slyvas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į Pareiškėjos skundą nurodo, kad su jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, mano, kad skundžiamas 2020 m. rugpjūčio 16 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą skunde nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad S. K. jai kerštauja, nuolatos ją skundžia. Kad ji turi veršiukų neneigė, patikslindama nurodė, kad tiek jos tiek brolio veršiukai yra toje pačioje vietoje, ta pati banda, tik skiriasi pačių verčiukų identifikavimo numeris. Tuo metu tiek ji pati, tiek jos brolis turėjo veršiukų, kurie visada vaikštinėja kartu. Tas veršiukas, kuris buvo nutrūkęs, buvo brolio, tai nustatė pagal veršiuko numerį. Didesni veršiukai būna pririšti, o tik gimę veršiukai nebūna pririšti. Tuo metu rugpjūčio 3 d. buvo gal du maži nepririšti veršiukai. Nurodė, kad jie gyvena sodyboje, aplink kurią eina ganyklos, o pro jas eina keliukas, kuriuo važiuoja technika, tame tarpe ir S. K.. Pripažįsta, kad veršiukai gal ir galėjo nueiti į S. K. priklausančią teritoriją, nes per visą naktį virvė, kuria užtveriamas kelias, buvo palikta neužtverta, tačiau ryte veršiukus jau rado savo teritorijoje. Dėl nukentėjusiojo nurodytos jam padarytos žalos nesutinka, mano kad žalos dydis nurodytas tik todėl, kad būtų galima surašyti skundą. Į S. K. teritoriją nebuvo nuėjusi pažiūrėti, nes bijo kad jis smurtaus. Jos sesuo buvo nuėjusi pažiūrėti situacijos. Gyvuliai atrenkami pagal numerius. Nurodo, kad kur kieno veršiukas be numerio gali atskirti, nes juo visus žino.
Nukentėjusysis S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rugpjūčio 3 d. rytą jo žmona ėjo atidaryti šiltnamio ir pamatė, kad iškratytos slyvos, šakelės aplaužytos, apačioje pridergta gyvulių. Vėliau tos pačios dienos rytą, apie 7 val. ryte pažiūrėję vaizdo kamerų įrašus pamatė, kad jo sodelyje, esančiame 5 metrai nuo namo, vaikščiojo 4 veršeliai, kurie nebuvo jo, nes jis veršiukų nelaiko. 5 kilometrų spindulių niekas, apart kaimynų – Krištopaičių veršiukų neturi. Buvusiai žmonai yra sakęs, kad L. K. galėtų kompensuoti už slyvas, tačiau sulaukė atsakymo, kad slyvas reikėjo išskinti ir taip viskas pasibaigė. Mano, kad L. K. pareiga užsitverti savo teritoriją. Veršiukai nebuvo su grandinėmis. Nurodė, kad visada pravažiavęs kelią jį užtveria. Žalą nustatė pagal savo vidinį vertinimą, t.y. nustatė, kad jo slyvų 1 kg kaina yra 3 eurai. Mano, kad buvo kokie 8 kg slyvų sugadinta. Kiek tiksliai ir kaip buvo sugadintos slyvos, jis asmeniškai nefiksavo, mano, kad jo žmona galėjo tai padaryti. Žala jam nėra atlyginta.
Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tą rytą išėjo atidaryti šiltnamio ir pamatė, kad pribyrėję pilna žemė slyvų ir paliktas kakalis. Iš pradžių nesuprato kas nutiko, bet pamačiusi kakalį suprato kieno tai darbas. Paskui parėjus į namus pasakė S. K., tada jie pažiūrėjo kamerų įrašus, kuriuose pamatė 5 veršelius, kurie trynėsi aplink slyvą. Vienas veršelis buvo su grandinės galu, o kiti buvo palaidi. Kieno ten veršiukai suprato, nes niekas aplink gyvulių nelaiko. Gyvuliai buvo Krištopaičių, kurie veršiukai yra kieno, nežino. Tuo laiku, peržiūrint vaizdo įrašą, L. K. ėjo savo keliuku pagal ūkinio galą, o teliukai keliuku atėjo pagal kombainą link slyvos ir pradėjo smagintis. Gyvuliai vaikščiojo ne tik apie slyvas, bet ir apie obelis. Veršiukus yra auginę, juos visada laiko pririštus, tačiau tuo metu visi jų veršiukai jau buvo parduoti. Veršiukus laikydavo sode, kitoje namo pusėję, kokį 50 metrų nuo namo. Po visko buvo atėjusi L. K. sesuo, apžiūrėjo viską. Mano, kad padaryta žala yra 20-30 eurų, t.y. nes išbarstytos visas derlius – visos slyvos. Išmindytų slyvų nefiksavo, jas tiesiog surinko, jų buvo apie 5 litrus.
Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jos sesuo L. K. turi gyvulių ir juos laiko ganyklose, pro kurias keliuku važiuoja S. K.. Jos sesuo matė, kaip 2020 m. rugpjūčio 2 d. vakare S. K. traktoriumi važiavo tuo keliuku ir virvės neuždėjo. Kiek veršiukų nuėjo į S. K. kiemą nežino, bet mano vienas arba du. Veršelių be jos sesers dar turi ir jos brolis. Kiek turi brolis kiek sesuo veršelių nežino. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pas S. K. į namus buvo nuėjusi, matė nukritusias slyvas, jų buvo nedaug. Slyvos buvo apvytę, mažutės. Su S. K. nesipyksta.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad tik posėdžio metu išgirdo, kad tie veršiukai galimai priklausė L. K. broliui, kurio nei atliekant tyrimą nei vėliau nėra mačiusi. Tas šniurelis, einantis per kelią yra labiau simbolinis. Į įvykio vietą buvo nuvykusi, kai buvo gautas pareiškimas. Pareiškime buvo nurodyta kad padaryta žala 30 eurų. Duomenų dėl žalos dydžio pagrindimo niekas nerinko. Nuvykus į įvykio vieta slyvos jau buvo surinktos, veja buvo tvarkinga. Tai ne pirmas skundas tarp proceso šalių, nes jie nuolatos pykstasi, bėdos įsisenėję. Nurodė, kad surašant protokolą prie tarnybinio automobilio vienas per kitą garsiai kalbėjo trys moterys, kurie trukdė atlikta pareigas, o norint surašyti protokolą teko užsidaryti automobilio langą. Duomenų protokolo surašymui užteko.
Iš nukentėjusiojo S. K. prašymo dėl kaimynų neprižiūrimų galvijų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., ryte sode pastebėjo, kad iš vaismedžių iškratytos slyvos, matėsi kad galvijų pritrypta, matėsi galvijų išmatos. Peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad kaimynės L. K. galvijai neprižiūrimi palaidi iškratė slyvas. Tos paties dienos vakare, apie 21 val. pastebėjo, kad jų sode vėl vaikšto palaidi, neprižiūrėti kaimynės galvijai. Juos nuvijo link kaimynės sodybos. Kaimynė nereagavo į pasakymą, kad reikia atlyginti patirtą žalą (35 eurai), ji tik nusijuokė, kad reikėjo išsiskinti. Prašo taikyti poveikio priemones, kad būtų atlyginta žala ir kaimynė prižiūrėtų savo galvijus.
Iš Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., 21.17 val. dirbant ekipaže „1815” kartu su Panevėžio AVPK KPT KPK 1-ojo būrio vyriaus. patruliu N. K. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) konfliktas tarp kaimynų. Atvykus pasitiko S. K. gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad kaimynė L. K. neprižiūri savo galvijų, galvijai vaikšto palaidi, ateina į jo teritorija. Nuvykus į nurodyta L. K. gyvenama vieta, namuose nieko nebuvo, kieme vaikščiojo keletas nepririštų galvijų. Iš S. K. priimtas prašymas dėl padarytos galvijų žalos jo teritorijoje bei jų nepriežiūros.
Iš liudytojo A. B. pareiškimo matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir surenka iš gyventojų pieną kas antrą dieną ryte. Atvažiuojant pas K. kelias būna užtvertas ir reikia išlipti iš mašinos ir nuimti nuo kelio virvę, tačiau 2020 m. rugpjūčio 3 d., 7.15 val. važiuojant paimti pieno kelias buvo neužtvertas, virvė gulėjo ant žemės (b.l.5).
Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos D. K. nutarimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. S. K., gim. (duomenys neskelbtini) nukentėjo finansiškai nuo padarytos veikos, numatytos ANK 346 straipsnio 5 dalyje.
Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini) , 2020-08-19 buvo bendrauta su S. K. gim. 1961-09-13 jis nurodė, kad kaimynė L. K. neprižiūri savo galvijų, anksčiau yra buvęs nutikimas, kada jos karvės išėjusios iš jos neaptvertos teritorijos ragu perdūrė jo karvei spenį, reikėjo pirkti vaistus, kurie kainavo 5 eurus. Pareiškime nurodyta suma 35 Eur. tai 5 eurai už vaistus dėl anksčiau buvusio nutikimo o 30 Eur padaryta turtinė žala dėl to, kad 2020-08-03 palikti be priežiūros kaimynės galvijai atėję į jo teritoriją sugadino slyvas t. y. nukrėtė jas nuo medžio ir jas sutrypė. Derliaus jau nebuvo galima naudoti, teko sutvarkyti teritoriją, sutryptas slyvas išmesti. Bendraujant su L. K. ji aiškino, kad „nu ir kas, kad nuėjo veršiukai, nieko jie ten daug negalėjo ištrypti, veršiukai maži galėjo tik kelias slyvas numesti ant žemės“, nurodė, kad jos galvijai palaidi niekur toli nevaikšto. Bendraujant su S. K. bei jo sugyventine D. B. gim. (duomenys neskelbtini), ji parodė savo mob. telefone esantį vaizdo įrašą kuriame kaimynės veršiai jo žemės sklype. Nurodė, kad „išimti iš telefono vaizdo įrašo galimybės neturi. Padarytos sklypo nuotraukos, sukeltos į PRĮP.
Iš administracinio nusižengimo išrašo matyti, kad L. K. pakartotinai padarė ANK 346 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, t.y. 2020 m. liepos 5 d., 14.24 val(duomenys neskelbtini). lakstė palikti be priežiūros L. K. priklausantys verčiai, kurie ištrypė V. Ž. priklausantį daržą ir nuėdė 3 kopūstus, 3 burokėliuis. Taip padarė 15 euru žalą, o žala nėra atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pirmiausia, teismas pažymi, kad ANK 346 straipsnio 5 dalis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Todėl kvalifikuojant asmens nusižengimą pagal blanketinę teisės normą, administraciniame kaltinime būtina nurodyti ne tik patį teisės aktą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretaus teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis.
Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos nutarimo, jame nurodytas teisės aktas – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintos „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ (toliau – Taisyklės), kurių pažeidimas L. K. inkriminuotas. Tačiau šiose Taisyklėse yra 56 punktai, o skundžiamame Institucijos nutarime nėra nurodyta jokia konkreti teisės norma (Taisyklių punktas), kurio pažeidimas, nesilaikymas inkriminuojamas L. K., todėl lieka neaišku, kokią konkrečiai teisės akto normą ji pažeidusi kaltinama.
Toliau pažymėtina, kad ANK 593 straipsnis apibrėžia administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus, tarp kurių yra teisė apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, atlikti įvykio vietos, dokumentų apžiūras, išreikalauti bylai turinčius reikšmės dokumentus. Gi teismui pateikti duomenys rodo, kad pareigūnai atlikdami tyrimą nuvyko į įvykio vietą, apklausė nukentėjusįjį S. K., jo sugyventinę D. B., L. K. ir surašė administracinio nusižengimo protokolą L. K. pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį. Teismas gi, ištyręs pateiktus duomenis bei atlikęs įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad byloje esantys pareigūnų surinkti duomenys nėra išsamūs.
Visų pirma, nėra nustatyta, kieno veršiukas galimai sugadino S. K. priklausančias slyvas. Tiek nukentėjusysis, tiek jo sugyventinė posėdžio metu parodė, kad jie tiksliai nežino, kieno tie veršiukai buvo jų kieme, jie tik mano, kad tai L. K., nes aplink juos daugiau niekas, apart K. šeimos, jų nelaiko, tačiau konkrečių įrodymų, galinčių įrodyti, kad jų kieme buvę ir slyvas sugadinę veršiukai priklausė L. K., pateikti negali. Pareiškėja tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodė, kad vienas veršiukų, buvusių S. K. priklausančiame sklype buvo ne jos, o jos brolio. Kad tas veršiukas yra ne jos, ji gali pasakyti ne tik iš jo išvaizdos, bet ir gyvulio identifikacijos numerio. Kaip matyti, posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė, kuri ne tik surašė administracinio nusižengimo protokolą, bet ir buvo nuvykusi į įvykio vietą, posėdžio metu nurodė, kad nieko nežinojo apie L. K. brolį ir kad veršiukai, sugadinę S. K. slyvas, galimai priklausė ne Pareiškėjai. Taigi tyrėja nepatikrino visų faktinių aplinkybių ir neišsiaiškino asmens, atsakingo už įvykį.
Pareiškėja skunde nurodo, kad nuėjusi pažiūrėti slyvų nebuvo, tačiau tą padarė jos sesuo, kuri teisme parodė, kad slyva buvo apie 1 metro aukščio, ant vienos pusės slyvos buvo vaisiai, o nuo kitos pusės buvo nukritę. Pareiškėjos manymu, S. K. negalėjo būti padaryta 30 eurų žala, nes veršiukai gal suėdė tik kokią slyvą. Nors nukentėjusysis posėdžio metu nurodė, kad buvo sugadinta apie 8 kilogramus slyvų, tačiau duomenų, galinčių įrodyti, kiek tiksliai ir kaip buvo sugadintos slyvos, teismui pateikti negalėjo. Lygiai taip pat žalos dydžio negalėjo pasakyti ir S. K. sugyventinė – abu posėdžio metu nurodė, kad žalos dydį apskaičiavo apytiksliai. Be to, pasak D. B. – išmindytų slyvų buvo apie 5 litrus.
Institucijos atstovė posėdžio metu taip pat nurodė, kad jokių duomenų dėl žalos dydžio pagrindimo nerinko, o duomenis nurašė iš S. K. prašymo dėl kaimynų neprižiūrimų galvijų. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų žalos S. K. padarymą bei pagrįstų jam padarytos turtinės žalos dydį.
Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaimynų (L. K. ir S. K.) yra susiklostę ilgalaikiai neigiami tarpusavio santykiai. Kad nesutarimai tarp K. ir S. K. vyksta senai ir jie yra nuolatiniai, Pareiškėja nurodė skunde, bei patvirtino ir posėdžio metu. Aplinkybę, kad vyksta nesutarimai tarp Pareiškėjos ir nukentėjusiojo patvirtino ir L. K. sesuo, ir S. K. sugyventinė. Be visa ko, šį faktą patvirtino ir Institucijos atstovė, kuri posėdžio metu nurodė, kad minėtos šeimos yra jai žinomos dėl nuolatinių pareiškimų ir skundų rašymo, kas rodo, jog jų tarpusavio bėdos yra gerokai įsisenėjusios. Kad tarp proceso dalyvių santykiai įtempti, o nesantaika yra įsisenėjusi rodo ir ta aplinkybė, kad, kaip posėdžio metu Pareiškėja nurodė, ji nebuvo nuėjusi pažiūrėti kaip atrodo S. K. slyva ir kiek tų slyvų veršiukai suvalgė, nes bijo, kad jis prieš ją smurtaus, kadangi taip jau buvo nutikę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad proceso dalyviai vienas kitam nuolatos prieštarauja, konfliktuoja. Vienas tokių nesutarimų išryškėjo, kai posėdžio metu S. K. nurodė, kad tikrai visada pravažiavęs užtveria keliuką, priešingos nuomonės buvo Pareiškėja, kuri nurodė, kad nukentėjusysis, pravažiavęs keliuką, jo virve neužtveria, ko pasekoje pabėga jos gyvuliai. Anot Pareiškėjos virvė, kuria užtveriamas keliukas, neleidžia gyvuliams pabėgti, o Institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad ta virvė yra simbolinis šniurelis. Kadangi nėra byloje nėra surinkta duomenų, kokia ta virvė, tai teismui lieka neaišku, kokią funkciją ji atlieka. Dar viena aplinkybė leidžianti abejoti faktų tikrumu yra veršiukų kiekis S. K. sode. Nukentėjusysis posėdžio metu net kelis kartus teigė, kad sode prie jo slyvos buvo 4 veršiukai, jo sugyventinė nurodė mačiusi 5 veršiukus, o Pareiškėja teigė, kad jų galėjo būti vienas ar du. Vaizdo įraše, kurį pateikė S. K., matyti tik du veršiukai, esantys sode. Visos šios aplinkybės yra nesutampančios, visi proceso dalyviai laikosi savo gynybinės pozicijos.
Teismas atkreipia dėmesį bei pažymi, jog atsižvelgiant į nustatytus besitęsiančius byloje dalyvaujančių šalių konfliktinius santykius, visų jų parodymai turi būti vertinami labai atsakingai patikimumo, objektyvumo kontekste.
Apibendrindamas aukščiau nurodytas nuostatas teismas sprendžia, kad Pareiškėjos skundžiamas Institucijos nutarimas surašytas neteisėtai ir nepagrįstai, nesurinkus ir išsamiai neištyrus bylos aplinkybių, be kita ko administraciniame kaltinime neteisingai nurodžius blanketinę teisės normą, todėl Pareiškėjos skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas, bylą grąžinant institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
L. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. K. 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir bylą grąžinti institucijai iš naujo tirti.
Ši nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.