- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1-848-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28750-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- E. E.
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mažamečių vaikų priežiūra gydymo įstaigose arba su darbu; 30 val. per 1 metus neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingas žmonėmis,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. E. 2020 m. liepos 18 d. apie 13.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kilus konfliktui tarp nukentėjusiosios I. S. ir E. E., pastaroji suėmė už pečių I. S. bei ją pastūmė, po ko I. S. atsitrenkė į automobilio dureles bei susitrenkė dešinės rankos žasto sritį, tęsiantis konfliktui, tarp I. S. ir E. E. įvyko susistumdymas, po ko nukentėjusiajai I. S. nustatyti sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas
2. Kaltinamoji E. E. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad liepos 18 d. apie 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo nukentėjusioji atvažiavo su savo seserimi. Nukentėjusios sesuo pastatė mašiną į vietą, kur galima statyti tik invalidams. Pasak kaltinamosios, ji ėjo su dukra pro šalį ir pasakė, kad vėl stato šioje vietoje. Nukentėjusioji išgirdo ir kažką pasakė. Tada ji užsipuolė nukentėjusiąją. Pasakė kažką nukentėjusiajai ir jos susistumdė, prasidėjo konfliktas. Kaltinamosios teigimu, ji porą kartų pastūmė nukentėjusiąją, buvo suėmusi už pečių. Tikriausiai, kad nukentėjusioji atsitrenkė į automobilio dureles. Lyg ir girdėjo kažkokį trenksmą. Viskas įvyko spontaniškai, gynė neįgalaus žmogaus stovėjimo vietą. Toje vietoje pastoviai yra statomos mašinos, problemos dėl statymo, pavargo policijai skambinėti. Nematė, kaip nukentėjusiajai atsitiko lūžis. Nemano, kad stipriai stūmė. Iki konflikto su nukentėjusiąja buvo geri santykiai, susitikusios pasisveikindavo. Niekas nesiruošė jos pulti, taip gavosi, kad susinervinusi puolė nukentėjusiąją. Pripažįsta, kad pirma pastūmė nukentėjusiąją. Po įvykio ji (E. E.) nuėjo namo, nes buvo susinervinusi ir reikėjo migdyti vaikus. Nelaukė policijos pareigūnų, nes neturėjo galimybės. Augina 4 vaikus, visą laiką juos prižiūri. Kaltinamosios teigimu, savo elgesį vertina blogai. Po įvykio neturėjo galimybės susitikti su nukentėjusiąja ir atsiprašyti, ilgai jos nematė, nors norėjo su ja taikytis. Į klausimą apie ankstesnį teistumą, kaltinamoji parodė nežinanti, kodėl ji patenka į tokias situacijas, viskas ne laiku ir ne vietoje. Ateityje prieš kažką darydama pagalvos. Po įvykio padarė išvadas, atsiprašo I. ir gailisi dėl įvykio. Dėl civilinių ieškinių kaltinamoji parodė, kad šiuo metu tikrai negali sumokėti tokių sumų, nes niekur nedirba.
3. Nukentėjusioji I. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atleidžia jai. Niekada neturėjo konfliktų su kaltinamąja. Kreipėsi į policiją, nes mano, kad tokie dalykai neturėtų vykti. Nukentėjusios teigimu, tik norėjo, kad žmogus atsiprašytų. Mano, kad E. E. galėjo rasti galimybę atsiprašyti, nes yra telefonai.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Nukentėjusioji I. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 13.20 val. ji kartu su savo seserimi N. K. ir dukra išsiruošė nuvažiuoti prie ežero, todėl išėjo į kiemą iš mamos namų adresu (duomenys neskelbtini). Nusprendė važiuoti sesers N. K. automobiliu. Kadangi reikėjo iš jos automobilio į sesers automobilį perkelti vaikišką kėdutę, kuri yra labai sunki, sesuo savo automobilį privarė prie I. S. ir trumpam jį priparkavo invalido ženklu pažymėtoje vietoje. Kol ji bandė perkelti vaikišką kėdutę į sesers automobilį, ji pamatė prie laiptinės stovinčią kaimynę, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos vardo ji nežino, jos amžius apie (duomenys neskelbtini) metų, ūgio 1,75 cm, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, ilgų, pražilusių, garbanotų plaukų, turi vyrą, vardu J., bei augina 3 ar 4 vaikus, kuri garsiai pradėjo reikšti pretenzijas, nepasitenkinimą jos seseriai, kad ji priparkavo automobilį invalido pažymėtoje vietoje. Tuomet tarp jos (I. S.) ir kaimynės kilo žodis konfliktas. Pasak nukentėjusios, ji (I. S.) jai kelis kartus bandė paaiškinti, kad jos savo automobilio čia nepaliks, o tik privarė, kad perkeltų vaikišką kėdutę. Tačiau kaimynė buvo nusiteikusi agresyviai, toliau naudojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kokius ji šiuo metu neprisimena. Apie 13.25 val. jai būnant prie galinių savo automobilių durelių, kurios buvo atidarytos, staiga pamatė, kad minėta kaimynė agresyviai pradėjo artėti link jos ir priėjusi stipriai abejomis rankomis ją stūmė į dešinės ir kairės pusės pečius. Nuo stūmimo ji (I. S.) atsitrenkė į automobilio dureles ir susitrenkė dešinę ranką, virš alkūnės, vėliau toje vietoje pastebėjo didelę mėlynę. Po to neprisimena, kas buvo, bet sesuo sakė, kad ji (E. E.) ją dar su automobilio durelėmis prispaudė, t. y. dureles pastūmė į ją ir jos atsitrenkė į ją. Atsipeikėjusi bandė kaimynę kelis kartus nuo savęs nustumti, nes manė, kad kaimynė ją pradės mušti. Jos stumdėsi susikabinusios rankomis. Po kažkurio laiko E. E. nurimo. Su sese pagrasino, kad paskambins į policiją. Kaimynė atsakė „skambink, susimokėsi baudą“ ir atsitraukusi nuo jų prie laiptinės toliau įžeidinėjo. Ji (I. S.) iš pykčio ją irgi įžeidė. Konfliktui pasibaigus sėdo į automobilį. Tuomet staiga kaimynė vėl pribėgo prie priekinių durelių šoninio stiklo ir pradėjo rankomis daužyti į stiklą bei bandė atidaryti dureles. Paprašė sesers atidaryti duris, kad su kaimyne pasišnekėtų. Išlipus iš automobilio, kaimynė vėl atsitraukė prie laiptinės. Paprašė sesers iškviesti policiją. Kaimynė išgirdusi, kad jos paskambino į policiją, nuėjo į namus. Tuomet po kažkurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems viską papasakojo. Pareigūnai nuėjo pas kaimynę į butą, tačiau ji neatidarė durų ir pasiūlė kreiptis per e-policiją su pareiškimu, nes ji turėjo vykti į Lazdynų ligoninę, kadangi po įvykio pradėjo tinti kairės rankos mažasis pirštas. Ligoninėje jai diagnozavo kairės plaštakos V-o piršto bazalinės falangos lūžį be žymaus poslinkio, uždėjo gipsą ir išleido gydytis į namus. Prie apklausos prideda medicininių dokumentų išrašus, gautus iš ligoninės (b. l. 1-3).
6. Liudytoja N. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su moterimi, kuri sužalojo sesei I. S. rankos pirštą, yra kaimynės. Su kaimyne tame pačiame daugiabutyje gyvena apie 18 metų, per visą šį laikotarpį jokių konfliktų nėra turėję, pasisveikindavo ir prasilenkdavo pro šalį. Įvykio dieną su sese ir jos dukra išėjo į lauką, norėjo važiuoti, tačiau iš sesės automobilio reikėjo išimti vaikišką kėdutę. Dėl to, kad nereikėtų sunkios kėdutės nešti toli, ji (N. K.) privarė savo automobilį arčiau sesės automobilio, kuris stovėjo šalia invalidams skirtos parkavimo vietos. Pastatė savo automobilį taip, kad dalis jo buvo ant invalidams skirtos parkavimo vietos, tačiau jos neturėjo užtrukti, todėl dėl to nesijaudino, taip pat tuo metu ši parkavimo vieta nebuvo užimta. Tuo metu pro šalį ėjo kaimynė vardu E., kuri pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos su sese atžvilgiu. Pasak liudytojos, žino, kad kaimynė augina neįgalų vaiką, galbūt neįgaliesiems skirta parkavimo vieta priklauso jiems, bet to nežino. Po kaimynės keiksmų sesė kaimynei atsikirto, sakė, kad nusiramintų, nes jos jau išvažiuoja. Matomai tai įpykdė kaimynę ir ji tuo metu pradėjo artėti nuo laiptinės durų prie jos automobilio. Kadangi ji (N. K.) buvo užsiėmusi kėdutės pritvirtinimu, pačio konflikto, kuomet kaimynė pritrenkė jos sesės rankos pirštą, ji nematė, bet kažkuriuo momentu atsisukus į sesę pastebėjo, kaip kaimynė, paėmusi jos automobilio galines dureles trenkė jas į jos sesę. Po trenksmo durelėmis matė, kaip kaimynė ir sesė buvo susikabinusios rankomis viena kitą apstumdė, tada kaimynė atsitraukė nuo automobilio prie laiptinės. Tuo metu ji su sese atsisėdo į automobilį ir ketino išvažiuoti, bet kaimynė vėl sugrįžusi bandė atidaryti dureles, kur sėdėjo sesė, bet automobilis buvo užvestas, todėl automatiškai užsirakino ir kaimynei durų atidaryti nepavyko. Sesė nusprendė išlipti automobilio ir dar kartą pakalbėti su kaimyne, įspėjo ją, kad kviečia pareigūnus. Kaimynė atsakė „gerai, kvieskit“ ir išėjo į savo butą, nelaukdama atvykstančių pareigūnų. Kuriuo momentu buvo sužalotas sesės pirštas ji tiksliai įvardinti negali dėl aukščiau minėtų priežasčių (b. l. 48-49).
7. Liudytoja K. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 13.40 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu R. M., gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, kieme stovėjusios dvi moterys paaiškino, kad jos yra sesės ir neseniai tarp vienos iš sesių kilo konfliktas su kaimyne, gyvenančia tame pačiame daugiabutyje name. Konfliktas kilo dėl to, kad jos pasistatė automobilį neįgaliojo ženklu pažymėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Moteris paaiškino, kad automobilį ten pastatė laikinai, kad galėtų iš vieno automobilio į kitą perdėti vaiko automobilinę kėdutę ir ketino išvažiuoti. Tuo tarpu tarp nukentėjusiosios ir kaimynės kilo konfliktas, kaimynė priekaištavo dėl pastatyto automobilio, bet kaimynė nesiklausė ir priėjusi prie moters ją pastūmė. Tarp jų įvyko susistumdymas, o vėliau kaimynė išėjo į namus. Moteris parodė rankos pirštą, kurios rankos nepamena, bet jis akivaizdžiai buvo ištinęs ir raudonos spalvos. Daugiau aplinkybių nepaaiškino, nes išvyko į priimamąjį. Kadangi moteris nurodė tikslų butą, kuriame gyveno ją sužalojusi moteris, jie bandė nueiti ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bet durų jiems niekas neatidarė. Nurodė, kad sulaukus medicininės pagalbos moteris su pareiškimu kreiptųsi į policiją (b. l. 52-53).
8. 2020 m. liepos 20 d. I. S. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 13.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), kieme kaimynė jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą pastūmė ją į automobilio dureles, po to ant dešinės rankos atsirado mėlynė bei po susistumdymo tarp I. S. ir jos, I. S. buvo diagnozuotas kairės plaštakos V-o piršto bazalinės falangos lūžis be žymaus poslinkio (b. l. 1-3).
9. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2020 m. liepos 18 d. apie 13.40 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kieme vyksta konfliktas, pranešėją puola, kaimynė mušasi, kad pranešėja trumpam pastatė savo automobilį kaimynės skirtoje neįgaliajam vietoje, pranešėja norėjo tik išnešti vaiko kėdutę. Kaimynė spardo pranešėjos automobilį, vaikas yra išsigandęs (b. l. 8-10).
10. Iš 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 189,59 Eur žalą dėl nukentėjusios I. S. gydymo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų ir prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 14-17).
11. Iš 2021 m. sausio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad dėl I. S. sužalojimo ir nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., dėl kurios buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra smurtiniai trečiojo asmens veiksmai, prašo atlyginti VSDF padarytą 1 591,46 Eur materialinę žalą, pridedami dokumentai (b. l. 25-34).
12. Iš 2020 m. liepos 18 d. medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo matyti, kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – k. plaštakos V-o piršto bazalinės falangos lūžis be žymaus poslinkio, nurodoma traumos data, laikas 2020 m. liepos 18 d. 13.30 val., nurodomos traumos aplinkybės – sužalojo kaimynė namo kieme (b. l. 43).
13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 27 d. specialisto išvados Nr. G 2022/2020 (01) matyti, kad remiantis I. S., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta poodinė kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Vertinant atskirai nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, kuriam esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant visumoje nustatyti sužalojimai dėl kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajai į minėtas kūno sritis, tiek ir nukentėjusiajai griūnant bei minėtomis sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamose vietose. Sužalojimų vietose požymių leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį objektą ar žalojusių objektų skaičių, neužsifiksavo (b. l. 44-46).
14. 2020 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2020 m. liepos 18 d. pranešėjos N. K. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynė mušasi, muša jas, spardo mašiną. Pranešėja nurodo aplinkybes, jog trumpam privažiavo į invalido vietą, kad pastatytų vaiko kėdutę, o moteris atbėgo, pradėjo rėkaut, kad ten jos vieta ir kilo ginčas. Taip pat užfiksuotas pakartotinis pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, pranešėja I. S. nurodo, jog laukia policijos, (duomenys neskelbtini). Ji įtaria, kad yra piršto lūžis, todėl prašo, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taip pat I. S. pokalbio su operatoriumi metu nurodo, kad kaimynė sulaužė pirštus (b. l. 56-57).
15. Iš 2020 m. spalio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše „2020_0718_142854_023“ nuo 00.14 min. matyti greitosios medicinos pagalbos automobilis, stovintis daugiabučio kieme, policijos pareigūnas. Policijos pareigūnė klausia moters (kurios vaizdo įraše nesimato), kam prireikė greitosios. Moteris atsako, kad jai, nes pirštas pradėjo tinti. Pareigūnė klausia, kaip susimušė ar ją sumušė? Moteris atsako, kad ji taip padarė, nes jos pastatė mašiną, čia niekas nestovėjo, jos mašinos invalidų nebuvo privažiavę. Norėjo į sesės mašiną pernešti vaiko kėdutę, nes ruošėsi važiuoti prie ežero. Jau priseginėjant vaiką, ji pradėjo burbėti. Pasakė jai, kad tuoj išvažiuoja, nes tikrai neužima niekada tų vietų. Tada ji agresyviai priėjusi prie jos pradėjo stumdyt, ji atstūmė atgal, net gal du kartus atstūmė. Įvyko apsižodžiavimas šioks toks, ką sakė, nepamena. Tada ji atsisėdo ant laiptelio, buvo su vaikais ir su vaiku invalidų vežimėlyje. Ji sako „statot čia mašiną, mano vyras tuoj atvažiuos“, atsakė jai, kad tuoj išvažiuoja. Atsisėdus į mašiną, durelės buvo užsirakinusios, o ji pradėjo laužyti dureles. Tuomet ji vėl išlipo iš mašinos, bet antrą kartą nesusikabino. Pareigūnė klausia, kaip tą pirštą taip padarė, ar trenkė, ar atsitrenkė pati, ar laužė. Moteris atsako, kad nežino, kažkaip užpuolė ją, griebė jai už rankos. Negali pasakyti, bet tikrai ne pati sau. Nuo 2.51 min. vaizdo įraše policijos pareigūnas klausia moters, kurios vaizdo įraše nesimato, jog pranešime nurodė, kad mašiną daužė. Moteris atsako, jog stumdė, apgadinimų nėra. Ją pastūmė, į dureles kažkaip trenkė. Ji stovėjo, o ji į dureles trenkė, taip kažkaip su ranka ir pabėgo. Nuo 3.13 min. vaizdo įraše policijos pareigūnas klausia moters, kurios vaizdo įraše nesimato, ar ji tik dėl to vyro, kad vyras atvažiuos ir nebus tos vietos, ar serga kažkuo. Moteris atsako, kad taip. Jie nėra normalūs ir tą visi žino seniai, bet konfliktų neturėjo niekada. Nežino, ar ji serga (b. l. 58-59).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
16. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.
17. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad E. E. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.
18. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamoji E. E. 2020 m. liepos 18 d. apie 13.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp nukentėjusiosios I. S. ir jos, pastaroji suėmė už pečių I. S. bei ją pastūmė, po ko I. S. atsitrenkė į automobilio dureles bei susitrenkė dešinės rankos žasto sritį, tęsiantis konfliktui, tarp I. S. ir E. E. įvyko susistumdymas, po ko nukentėjusiajai I. S. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, t. y. nesunkiai sutrikdė I. S. sveikatą.
19. Tokias aplinkybes patvirtina bylos įrodymų visuma, jų apklausiama teisme neneigė ir kaltinamoji E. E., kuri parodė, kad liepos 18 d. apie 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo nukentėjusioji atvažiavo su savo seserimi. Nukentėjusios sesuo pastatė mašiną į vietą, kur galima statyti tik invalidams. Pasak kaltinamosios, ji eidama su dukra pro šalį pasakė, kad vėl stato šioje vietoje. Nukentėjusioji išgirdo ir kažką pasakė. Tada ji užsipuolė nukentėjusiąją. Pasakė kažką nukentėjusiąjai ir jos susistumdė, prasidėjo konfliktas. Kaltinamosios teigimu, ji porą kartų pastūmė nukentėjusiąją, buvo suėmusi už pečių. Tikriausiai, kad nukentėjusioji atsitrenkė į automobilio dureles. Lyg ir girdėjo kažkokį trenksmą. Viskas įvyko spontaniškai, gynė neįgalaus žmogaus stovėjimo vietą. Nematė, kaip nukentėjusiajai atsitiko lūžis. Nemano, kad stipriai stūmė. Iki konflikto su nukentėjusiąja buvo geri santykiai, susitikusios pasisveikindavo. Niekas nesiruošė jos pulti, taip gavosi, kad susinervinusi puolė nukentėjusiąją. Pripažįsta, kad pirma pastūmė nukentėjusiąją.
20. Štai iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios I. S. bei šalia buvusios I. S. sesers, liudytojos N. K. parodymų matyti, kad jos taip pat parodė, jog I. S. stumdė kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kurios vardo I. S. nežinojo, tačiau ją apibūdino, o N. K. įvardino kaimynę vardu E.. Antai nukentėjusioji I. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu detaliai parodė, kad tą dieną apie 13.20 val. su sese ir dukra nutarė nuvažiuoti prie ežero. Kadangi reikėjo iš jos automobilio į sesers N. K. automobilį perkelti vaikišką kėdutę, sesuo savo automobilį privarė prie I. S. ir jį priparkavo invalido ženklu pažymėtoje vietoje. Tuo metu prie laiptinės stovėjusi kaimynė garsiai pradėjo reikšti pretenzijas ir nepasitenkinimą seseriai dėl priparkuoto automobilio. Tarp (jos) I. S. ir jos kilo žodis konfliktas. Pasak nukentėjusios, ji (I. S.) kaimynei kelis kartus bandė paaiškinti, kad automobilį privarė, kad perkeltų vaikišką kėdutę, tačiau kaimynė buvo nusiteikusi agresyviai, toliau naudojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Apie 13.25 val. būnant prie galinių atidarytų automobilių durelių, priėjusi kaimynė stipriai abejomis rankomis stūmė ją (I. S.) į dešinės ir kairės pusės pečius. Nuo stūmimo ji (I. S.) atsitrenkė į automobilio dureles ir susitrenkė dešinę ranką, virš alkūnės, kur vėliau pastebėjo didelę mėlynę. Nepamena kas buvo po to, bet sesuo sakė, kad E. E. ją dar su automobilio durelėmis prispaudė, t. y. pastūmė dureles į ją ir jos atsitrenkė į ją. Bandė kaimynę kelis kartus nuo savęs nustumti, nes manė, kad kaimynė ją pradės mušti, jos stumdėsi susikabinusios rankomis. Kai pasakė, kad paskambins į policiją, kaimynė atsitraukusi prie laiptinės toliau įžeidinėjo. Anot nukentėjusios, ji iš pykčio kaimynę irgi įžeidė. Konfliktui pasibaigus, sėdo į automobilį. Tuomet kaimynė vėl pribėgo prie priekinių durelių šoninio stiklo ir pradėjo rankomis daužyti bei bandė atidaryti dureles. Jai (I. S.) išlipus iš automobilio, kaimynė vėl atsitraukė prie laiptinės. Paprašė sesers iškviesti policiją, o kaimynė tai išgirdusi, nuėjo į namus. Atvykusiems pareigūnams viską papasakojo, pareigūnai nuėjo pas kaimynę į butą, tačiau ji neatidarė durų ir pasiūlė kreiptis per e-policiją su pareiškimu, nes ji turėjo vykti į Lazdynų ligoninę, kadangi po įvykio pradėjo tinti kairės rankos mažasis pirštas. Ligoninėje jai diagnozavo kairės plaštakos V-o piršto bazalinės falangos lūžį be žymaus poslinkio, uždėjo gipsą ir išleido gydytis į namus (b. l. 1-3). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji I. S. nurodė ir 2020 m. liepos 20 d. pareiškime (b. l. 1-3).
21. Pirmiau minėtas nukentėjusios nurodytas aplinkybes detalizuoja bei papildo liudytojos N. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog tuo metu, kai pastatė savo automobilį invalido ženklu pažymėtoje vietoje, pro šalį ėjusi kaimynė E. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos su sese atžvilgiu. Po kaimynės keiksmų sesė kaimynei atsikirto, sakė, kad nusiramintų, nes jos jau išvažiuoja. Matomai tai įpykdė kaimynę ir ji tuo metu pradėjo artėti nuo laiptinės durų prie jos automobilio. Nors pačio konflikto, kai kaimynė pritrenkė sesers pirštą ji nematė, nes buvo užsiėmusi kėdutės pritvirtinimu, bet kažkuriuo momentu atsisukus į sesę pastebėjo, kaip kaimynė, paėmusi jos automobilio galines dureles trenkė jas į jos sesę. Pasak liudytojos, po trenksmo durelėmis matė, kaip kaimynė ir sesė buvo susikabinusios rankomis viena kitą apstumdė, tada kaimynė atsitraukė nuo automobilio prie laiptinės. Tuo metu ji su sese atsisėdo į automobilį ir ketino išvažiuoti, bet kaimynė vėl sugrįžusi bandė atidaryti dureles, kur sėdėjo sesė, bet automobilis buvo užvestas, todėl automatiškai užsirakino. Sesė išlipusi dar kartą pakalbėti su kaimyne, įspėjo ją, kad kviečia pareigūnus. Kaimynė atsakė, kad kviestų ir išėjo į savo butą. Pasak liudytojos, kuriuo momentu buvo sužalotas sesės pirštas ji tiksliai įvardinti negali dėl aukščiau minėtų priežasčių (b. l. 48-49). Taigi, kaip matyti iš liudytojos N. K. parodymų nors pastaroji ir nematė tikslaus momento, kuomet sesei buvo sužalotas pirštas, tačiau parodė, kad kai tvirtino kėdutę automobilyje, atsisukusi į sesę pastebėjo, kaip kaimynė su galinėmis automobilio durelėmis trenkė jas į sesę I. S.. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti tiek nukentėjusios, tiek liudytojos parodymų patikimumu, kadangi pastarųjų parodymai apie nurodytas aplinkybes iki konflikto sutapo, byloje nėra duomenų, kad jos siektų apkalbėti kaltinamąją ir tyčia duoti jai nepalankius parodymus, be to, juos patvirtina bei detalizuoja kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
22. Štai iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog išties, 2020 m. liepos 18 d. apie 13.40 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kieme vyksta konfliktas, pranešėją puola, mušasi kaimynė, kad pranešėja trumpam pastatė savo automobilį kaimynės skirtoje neįgaliajam vietoje, pranešėja norėjo tik išnešti vaiko kėdutę. Kaimynė spardo pranešėjos automobilį, vaikas yra išsigandęs (b. l. 8-10). Be kita ko, šio pokalbio turinys detalizuotas ir užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kaip N. K. informuoja apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynė mušasi, muša jas, spardo mašiną. Pranešėja nurodo aplinkybes, jog trumpam privažiavo į invalido vietą, kad kėdutę vaiko pastatytų, o moteris atbėgo, pradėjo rėkaut, kad ten jos vieta ir kilo ginčas. Taip pat užfiksuotas pakartotinis pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, pranešėja I. S. nurodo, jog laukia policijos ir įtaria, kad yra piršto lūžis, todėl prašo, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taip pat I. S. pokalbio su operatoriumi metu nurodo, kad kaimynė sulaužė pirštus (b. l. 56-57). Minėtus duomenis patvirtina į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės-liudytojos K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad atvykus moteris paaiškino, kad automobilį invalido ženklu pažymėtoje vietoje pastatė laikinai, kad galėtų iš vieno automobilio į kitą perdėti vaiko automobilinę kėdutę. Tuo tarpu tarp nukentėjusiosios ir kaimynės kilo konfliktas, kaimynė priekaištavo dėl pastatyto automobilio, bet kaimynė nesiklausė ir priėjusi prie moters ją pastūmė. Tarp jų įvyko susistumdymas, o vėliau kaimynė išėjo į namus. Pasak liudytojos, moteris parodė rankos pirštą, kurios rankos nepamena, bet jis akivaizdžiai buvo ištinęs ir raudonos spalvos. Daugiau aplinkybių nepaaiškino, nes išvyko į priimamąjį. Kadangi moteris nurodė tikslų butą, kuriame gyveno ją sužalojusi moteris, jie bandė nueiti ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bet durų jiems niekas neatidarė (b. l. 52-53). Kartu šiuos parodymus detalizuoja byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matomas nukentėjusios moters pokalbis su atvykusiais pareigūnais ir kurio turinys plačiau aptartas bei užfiksuotas 2020 m. spalio 21 d. apžiūros protokole (b. l. 58-59).
23. Visų pirmiau paminėtų asmenų parodymus bei byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes susiejus tarpusavyje, nekyla abejonių, kad E. E. 2020 m. liepos 18 d. apie 13.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp nukentėjusiosios I. S. ir jos, tyčia suėmė už pečių I. S. bei ją pastūmė, po ko I. S. atsitrenkė į automobilio dureles bei susitrenkė dešinės rankos žasto sritį, o tęsiantis konfliktui, tarp jų įvyko susistumdymas, po ko nukentėjusiajai I. S. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštikaulio lūžis.
24. Sprendžiant dėl padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamosios veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Antai iš nukentėjusios I. S., liudytojos K. Š. parodymų matyti, kad po kaltinamosios E. E. atliktų veiksmų – pastūmimo, I. S. paprašė greitosios pagalbos ir išvyko į Lazdynų ligoninę, kur nukentėjusiajai buvo nustatytas k. plaštakos V-o piršto bazalinės falangos lūžis be žymaus poslinkio (b. l. 43). Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2022/2020 (01) matyti, kad remiantis I. S., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta poodinė kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Vertinant atskirai nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, kuriam esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant visumoje nustatyti sužalojimai dėl kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajai į minėtas kūno sritis, tiek ir nukentėjusiajai griūnant bei minėtomis sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamose vietose. Sužalojimų vietose požymių leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį objektą ar žalojusių objektų skaičių, neužsifiksavo (b. l. 44-46). Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios E. E. pastūmimas nukentėjusios, po ko ji atsitrenkė į automobilio dureles tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šio stūmimo ir susistumdymo nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. poodine kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštikaulio lūžiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
25. Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamosios E. E. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Dėl skirtinos bausmės
26. Teismas, skirdamas bausmę E. E., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.
27. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
28. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajai E. E., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta, spontaniška, nulemta staiga susiformavusio pykčio. Teismas nustato kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
29. Teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį kaltinamajai E. E., taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbanti (b. l. 63), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 64), šiuo metu auginanti keturis mažamečius vaikus, t. y. saistoma socialiniais ryšiais, veiką padarė būdama teista už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, neišnykus teistumui (b. l. 66), veikos padarymo metu administracine tvarka nebausta (b. l. 65). Į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 80-81), VšĮ (duomenys neskelbtini) gydyta nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Pažymėtina, kad teismas kaltinamosios E. E. elgesį iš esmės negali vertinti teigiamai, tačiau teismo manymu, šiuo metu negalima daryti kategoriškos išvados apie jos polinkį nusikalsti, jos antivisuomeninės nuostatos nėra visiškai susiformavusios, ši smurtinio pobūdžio nusikalstama veika nėra nuoseklus jos gyvenimo būdo padarinys, veika spontaniška, ji greičiau nulemta staiga kilusio pykčio protrūkio dėl menkavertės priežasties, o tai greičiau rodo kaltinamosios silpną psichologinę pusiausvyrą, negebėjimą valdytis, bet ne polinkį nusikalsti.
30. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją E. E. apibūdinančias aplinkybes, tai, kad nuteistoji ne pirmą kartą teisiama už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, be to šiuo nuosprendžiu iš jos priteistas žalos atlyginimas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu netaikant intensyvios priežiūros taikytini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
31. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją E. E. ir jos padarytą nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
32. Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai E. E. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
33. Nors baigiamųjų kalbų metu valstybinis kaltintojas prašė skirti kaltinamajai E. E., pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 32 parų arešto bausmę ir jos vykdymą atidėti 1 metams paskiriant 4 mėn. intensyvią priežiūrą, teismo vertinimu tokia bausmė nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Visų pirma, intensyvi priežiūra taikant elektroninio stebėjimo priemonės tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje, vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių alternatyvų įkalinimui, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan. Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. Paprastai valstybių praktikoje intensyvi priežiūra yra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nors E. E. praeityje yra teista už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teismas šiuo atveju negali daryti vienareikšmės išvados apie jos polinkį nusikalsti, o greičiau ši jos padaryta veika vertintina kaip negebėjimas valdytis. Kaltinamoji teismo posėdžio metu išreiškė apgailestavimą, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusios, nukentėjusioji jai atleido, iš E. E. elgesio šio teismo proceso metu matyti, kad ji suprato galimus tokios veikos padarinius, todėl nėra pagrindo manyti, kad laisvės apribojimo bausmė nepasieks bausmės tikslų. Kaip matyti ir tai, E. E. šią veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau vykdant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę nėra duomenų apie netinkamą šios bausmės vykdymą. Taigi įvertinus, kad veika padaryta spontaniškai, staiga susiformavus pykčiui dėl iš esmės menkavertės priežasties, šiuo atveju laisvės apribojimo bausmė su skirtinais įpareigojimais be intensyvios priežiūros atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
34. Kaltinamajai E. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
V. Dėl pareikštų civilinių ieškinių
35. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
36. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji E. E. atsakinga už nukentėjusios I. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamajai kyla pareiga atlyginti kilusią turtinę žalą ir ji turi atlyginti civilinių ieškovų patirtą žalą.
37. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 189,59 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos dėl I. S. gydymo buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Be to, civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 14-17). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas.
38. Nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos. Tokia nuostata suformuota ir aktualioje kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018). Taip pat šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 591,46 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl I. S. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra trečiojo asmens veiksmai. Nurodoma, kad I. S. buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 25-34). Šis ieškinys yra taip pat tenkintinas.
39. Tuo tarpu nukentėjusioji I. S. nepareiškė civilinio ieškinio šioje byloje.
VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
40. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su DVD laikmena (b. l. 117) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. E. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigojant ją dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. E. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigojant ją dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš kaltinamosios E. E. Vilniaus teritorinei ligonių kasai vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 59 centus (189,59 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamosios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 46 centus (1 591,46 Eur) turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su DVD laikmena (b. l. 117) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (1 591,46 Eur) pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. LT337044060007740589 AB „SEB“ banke, gavėjo pavadinimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis – Žala VSDFV Vilniaus skyriui.
Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (189,59 Eur) pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT217300010002484333 AB „Swedbank“, gavėjo pavadinimas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, gavėjo kodas 191351679, mokėjimo paskirtis – Žala PSDF už I. S. gydymą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.