- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-08
- Bylos Nr.
- 2-743-287/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- S. M.
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. R., sekretoriaujant J. J., dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovui advokatui A. Š., atsakovui S. M.,
viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui S. M. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. paaiškino, kad su atsakovu pragyveno kartu 10 metų, vedė bendrą ūkį, iš pradžių gyveno pas atsakovo tėvus, po to gyveno nuo tėvų atskirai, tačiau jai tapus nėščia, jie pradėjo pyktis, nebesutarti ir nuo 2007 m. sausio mėnesio pradėjo gyventi atskirai, nes ji išėjo gyventi pas savo močiutę. 2007 m. birželio 22 d. gimė dukra S., kurią atsakovas pripažino ir davė savo pavardę bei padėjo išlaikyti, duodamas per mėnesį po 100, 50, 20 litų pagal savo išgales. Tačiau nuo 2007 m. birželio mėnesio atsakovas dukros išlaikyti nebepadeda, nieko jai nenuperka, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 250 litų. Ji pati yra nedirbanti, nes augina dukrą, pragyvena iš gaunamos 300 litų socialinės ir vaiko auginimui skirtos pašalpos. Dukra auga, jos poreikiai didėja, reikia pinigų maistui, sauskelnėms, vitaminams ir šiaip visko reikia. Savo reikalavimo dėl 3500 litų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo atsisako, kadangi atsakovas tuo laiku pinigų dukros išlaikymui duodavo. Dukros išlaikymui skirtas lėšas ji naudos uzufrukto teisėmis. Sprendimo dalį dėl lėšų išlaikymui periodinėmis išmokomis priteisimo prašo vykdyti skubiai.
Atsiliepimas
Atsakovas S. M. paaiškino, kad ieškovė viską nurodė teisingai ir jis sutinka su jos pareikštu ieškiniu dėl išlaikymo dukrai periodinėmis išmokomis po 250 litų mokėjimo. Jis paskutinius tris mėnesius nedirbo, todėl pinigų išlaikymui nedavė. Dabar vėl dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, kur gauna apie 900 litų atlyginimo į rankas ir sutinka mokėti išlaikymą. Jis dukrą lanko ir su dukra bendrauja.
Iš gimimo liudijimo kopijos (b.l. 3) nustatyta, kad S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė V. D. ir atsakovas S. M.
Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie V. D. šeimos sudėtį (b.l. 4) nustatyta, kad jos šeimą sudaro dukra S. M.
Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažymos (b.l. 5) nustatyta, kad ieškovei nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iš Socialinės rūpybos skyriaus paskirta socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, kuri šiai dienai sudaro 300,12 litų.
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje – tiek LR CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kurį privalo užtikrinti išimtinai vaiko tėvai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Pagal LR CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis LR CK 3.192, 3.194, 3.196 str., ieškinys tenkintinas iš dalies. Kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, byloje šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad dukra gyvena ir toliau gyvens pas motiną, jos poreikiai nuolat auga, ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina dukrą, gauna tik socialines išmokas už ją, todėl ji gali patenkinti tik minimalius dukros poreikius, atsakovas – dukros tėvas sutinka mokėti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei įvertinus tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, teismas daro išvadą, kad 250 Lt suma, priteistina iš atsakovo dukros išlaikymui nėra per didelė, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Be to teismas įvertina ir tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrinti būtini vaiko poreikiai, ir visos aplinkybės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ir priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, todėl iš atsakovo S. M. priteistina nepilnametės dukters S. M., gimusios 2007 m. birželio 22 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki jos pilnametystės (2025-06-22), o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo 3500 litų nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. priteisimo atmestinas, kadangi ieškovė šio reikalavimo atsisakė.
Tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinas 90,00 litų žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, ir 12,60 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptina skubiam vykdymui (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., ieškovė paskirtina iš atsakovo gautų lėšų dukros S. M. išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 260, 263-268, 270, 271, 279, 282 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, išlaikymą dukrai S. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) su mama V. D., periodinėmis išmokomis po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki jos pilnametystės – 2025-06-22.
Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Ieškinio dalį dėl 3500 litų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.
Paskirti ieškovę V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), gautų dukros S. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Priteisti iš atsakovo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrovėje, 102,60 (vieną šimtą du litus 60 centą) litų bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660, sumokant jas į Šiaulių apskrities VMI sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.