- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-225-626/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16388-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- J. K.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu visiškai patenkintas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir jai iš J. K. priteista 3 173,53 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. K. nuteistas už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent už tai, kad jis, 2019 m. balandžio 21 d., 19.30 val. name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju E. A. (E. A.) metu, tyčia sudavė pastarajam vieną kartą peiliu į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam durtinę kiauryminę pilvo sienos žaizdą su tuščiosios žarnos ir taukinės sužalojimais, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino ir labai gailisi, tačiau tokį apelianto elgesį išprovokavo nukentėjusysis E. A.. Nukentėjusysis, būdamas labai girtas, elgėsi ypač įkyriai. Pirmą kartą išėjęs iš apelianto namų vėl į juos nekviestas sugrįžo, o neatidarius jam durų pradėjo rėkti, kad padegs apelianto namą. Būtent tai išprovokavo konfliktą. Apelianto manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nesant provokuojančio nukentėjusiojo asmens elgesio, nebūtų kilęs konfliktas ir atitinkamai nebūtų nuteistojo neteisėtų veiksmų. Pažymi, jog nukentėjusysis kaltininkui pretenzijų neturi ir norėtų susitaikyti.
2.2. Apelianto nuomone, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl bausmė turėtų būti sušvelninta pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
2.3. Nurodo, jog jis operatyviai iškvietė medikus ir policijos pareigūnus, o tai lengvina jo atsakomybę, nes jis savo aktyviais veiksmais išvengė/bandė išvengti sunkesnių padarinių. Pasak apelianto, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės parodo teismui teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę, taip siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo ir bausmės individualizavimo principus. Atkreipia dėmesį, jog esant asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį ir skirti švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę.
Šalies argumentai
2.4. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis ypač neigiamai vertina savo poelgį, itin išgyvena dėl padarytų veiksmų ir tai daro savo noru, neverčiamas ir neįtakojamas, kas ir atspindi apelianto požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.
2.5. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad pritaikius jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Nurodo, kad jis yra baltarusių tautybės, lietuviškai nekalba, neskaito ir nerašo, supranta tik fragmentiškai, ir neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dalyvavo gynėjas bei vertėjas, teigia nežinojęs ir nesupratęs savo procesinės teisės teikti teismui įrodymus, todėl nepateikė apylinkės teismui duomenų, kurie galėtų būti pagrindu sušvelninti bausmę. Apygardos teismui teikia naujus duomenis, kurie patvirtina, kad jis: dirba, charakterizuojamas tik teigiamai; sutuoktinė, kuri rūpinosi (buvo paskirta rūpintoja) savo našlaičiais anūkais B. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei E. (gim. (duomenys neskelbtini)) Š., (duomenys neskelbtini) mirė nuo vėžio, todėl materialiai jiems dabar padeda apeliantas; apelianto garbingo amžiaus mama A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) taip pat serga vėžiu, pensija maža, todėl jai būtina apelianto materialinė ir fizinė pagalba; be apelianto pagalbos ji neišsiverstų. Nurodo, jog tuo atveju, jei apeliantui tektų atlikti laivės atėmimo bausmę, ypatingai nukentėtų jo motina, jo mirusios sutuoktinės anūkė B., kuri augina dukrą A., mirusios sutuoktinės anūkas E., kuris mokosi 11 klasėje, nes jie netektų jo priežiūros ir išlaikymo: negalėtų išlaikyti gyvenamojo namo, sumokėti už elektrą, nusipirkti malkų, maisto produktų ir pan. (prideda pažymą apie minėtų asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą ir įsakymą dėl laikinosios globos). Taip pat nukentėtų apelianto dukra A. K., auginanti du mažamečius vaikus, iš kurių vienam tėvas išlaikymą teikia tik epizodiškai. Pasak apelianto, jo dukros pajamos yra tik už vaikus gaunami pinigai ir Užimtumo tarnybos skiriama pašalpa. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis susitarė su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo dalimis.
2.6. Apelianto manymu, skyrus jam realų laisvės atėmimą, pasekmės būtų neproporcingai didelės nei pasiekti bausmės tikslai. Remiasi Kasacinio teismo išaiškinimais, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių, nes šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybėmis, apibūdinančiomis nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-436-489/2016). Taip pat remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog teismas nesiėmė pareigos įvertinti nuteistojo šeimos prigimtinių bei kitų svarbių socialinių interesų, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Kad būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jo resocializacijos poreikius, nes laisvės atėmimo bausmė skiriama ir tam tikra jos trukmė parenkama tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir kai tai yra būtina (Kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-317-648/2019, 2K-159-976/2019). Pažymi, kad pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir/ar rūšies.
3. Atsiliepimai į skundą nepateikti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad yra eilė aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Yra kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės: nukentėjusiojo elgesys, kuris išprovokavo nusikaltimo padarymą; apelianto nuoširdus gailestis; elgesys po nusikalstamo sveikos padarymo (iškvietė pagalbą, susitaikė su nukentėjusiuoju, jam padėjo, atlygino žalą). Be to, yra ir kitos svarbios aplinkybės: apeliantas rūpinasi kitais asmenimis.
5. Prokurorė sutiko su prašymu sušvelninti bausmę. Jos nuomone, šioje byloje yra galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodė, jog būtina atsižvelgti į tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė apelianto sutuoktinė (tai apylinkės teismui nebuvo žinoma nuosprendžio priėmimo metu) ir po jos mirties apeliantas (remiantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina pateikti dokumentai) yra nepilnamečio anūko, senyvo amžiaus sergančios motinos išlaikytojas ir iš esmės vienintelis asmuo, kuris turi pareigą ir galimybę pasirūpinti skunde nurodytais su apeliantu kartu gyvenančiais asmenimis. Be to, J. K. sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo su civiline ieškove. Mano, kad apeliantas iš ties nuoširdžiai išgyvena dėl savo neteisėto elgesio, deda pastangas atlyginti žalą ir tai leidžia daryti išvadą apie teigiamą nuteistojo asmenybės charakteristiką ir spręsti, kad nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Aplinkybės susijusios su nuteistojo amžiumi, jo buvimo pagrindiniu kelių asmenų išlaikytoju rodo, jog ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, darbo santykius, sveikatą, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti apeliantui paskiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė siūlo J. K. paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą bei žalos atlyginimą pagal sudarytą sutartį, nevartoti alkoholinių gėrimų. Bausmės laiką, pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinti vienu trečdaliu, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta specialiosios BK dalies straipsnio sankcijoje. Nors skundo reikalavimuose nenurodoma, tačiau iš skundo turinio matyti, jog jame taip pat prašoma dvi aplinkybes (tai, kad apeliantas kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nukentėjusiojo elgesį, kuris, pasak apelianto, išprovokavo nusikaltimo padarymą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas)) pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiomis. Todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu taip pat pasisakys.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės
7. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas suteikia nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengia ar bando išvengti sunkesnių padarinių. Laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykio eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam ir pan.). Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Kaltininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012; 2K-14/2012).
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad, priešingai nei teigia apeliantas, greitosios medicinos pagalbai paskambino ne jis, o E. Š. (b. l. 6), o atvykus policijos pareigūnams apelianto šalia sužalotojo nebuvo, kraujavimą bandė stabdyti A. K. (b. l. 36). Taigi, byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad būtent apelianto dėka nekilo sunkesni padariniai – nukentėjusiojo mirtis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės
9. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuomet veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Pagal teismų praktiką provokuojančiu pripažįstamas nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek prieš patį kaltininką, tiek prieš jam artimus asmenis, ir pan.(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010). Nustatydami, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, teismai turi įvertinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui, ir turi atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką. Pripažįstant šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobūdžio, kad galėjo paskatinti padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006).
9.1. Apelianto teigimu, nukentėjusysis jį provokavo prieš pat nusikaltimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) padarymą, nes nukentėjusysis, būdamas labai girtas, elgėsi ypač įkyriai: pirmą kartą išėjęs iš apelianto namų, vėl į juos nekviestas sugrįžo, o neatidarius jam durų pradėjo rėkti, kad padegs apelianto namą.
9.2. Apylinkės teismas nustatė (šių aplinkybių apeliantas neginčija), kad nukentėjusysis ir kaltinamasis yra tolimi giminaičiai (nukentėjusysis apelianto sutuoktinės brolio vaikas), bendru sutarimu kartu vartojo alkoholį, abu dėl girtumo buvo apsvaigę. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog girto nukentėjusiojo įkyrus elgesys ir teiginys dėl namo padegimo, jei jam nebus atidarytos durys, nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas buvo išprovokuotas smurtui. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, jog blaivus jis nebūtų taip reagavęs į nukentėjusiojo elgesį. Taigi, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo veiksmai buvo įtakoti alkoholio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą nukentėjusiojo įkyrų elgesį laikyti priežastimi apelianto sprendimui durti nukentėjusiajam peiliu bei atsižvelgti į nukentėjusiojo elgesį sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą.
Dėl BK 62 ar 54 straipsnio 3 dalies taikymo
10. Apeliantas prašo skirti jam švelnesnę, nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje arba 62 straipsnyje nurodytiems pagrindams.
12. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pirma turi būti svarstoma galimybė paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį ir tik nesant pagrindo taikyti minėtą straipsnį, galima spręsti dėl bausmės švelninimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kai įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018 ir kt.).
13. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, nustatytų šios dalies 1–6 punktuose. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.
14. Byloje nustatyta tik viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl turtinės žalos atlyginimo susitarta, tačiau ji nėra bent iš dalies atlyginta, todėl nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.
15. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012). T. y. šis straipsnis taikomas tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, apeliacinėje instancijoje paaiškėjo nauji duomenys, kurie nebuvo žinomi apylinkės teismui priimant skundžiamą nuosprendį ir, kurių apylinkės teismas negalėjo žinoti, nes jos bylą nagrinėjant teisme dar neegzistavo. Todėl šiuo atveju vertinama situacija buvusi ne bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, o atsiradusi bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Taigi, šiuo atveju naujai pateikti duomenys vertinami kartu su apylinkės teismo nustatytomis bausmės individualizavimui svarbiomis, nuosprendžio priėmimo metu buvusiomis aplinkybėmis, kurių apeliantas neginčija.
17. Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę įvertino tai, kad apeliantas padarė vieną sunkų nusikaltimą, sužalojo peiliu kitą asmenį veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgė į nustatytą vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl savo neteisėtų veiksmų) ir tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui). Atsižvelgė į kaltininką teigiamai charakterizuojančius duomenis: neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą (nuobauda įvykdė), dirba, slaugo sunkiai sergančią sutuoktinę, susitarė su civiliniu ieškovu dėl žalos atlyginimo dalimis, su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis apeliantui pretenzijų neturi.
18. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (nuosprendžio išeita priimti 2019 m. gruodžio 10 d.) (duomenys neskelbtini) mirė apelianto sutuoktinė, kuri iki mirties rūpinosi likusiais našlaičiais dviem anūkais: B. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 176-177) bei proanūke A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (B. Š. dukra). Visi gyvena pas apeliantą, jis juos išlaiko, nes B. Š. gauna „tik pinigus už vaiką“, E. Š. mokosi mokykloje ir savarankiškų pajamų neturi. Jis taip pat rūpinasi savo senyva, sergančia motina (b. l. 170), kurios pensijos dydis yra 310 Eur. Pasak apelianto, jeigu apeliantui reiktų atlikti laisvės atėmimo bausmę, su juo gyvenantys šeimos nariai tiesiog netektų priežiūros ir išlaikymo (negalėtų išlaikyti namo, sumokėti už elektrą, nusipirkti malkų, maisto produktų ir kt.). Taip pat nurodo, kad ir jo dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) viena augina du mažamečius vaikus, šiuo metu nedirba, gauna pašalpą. Jos sūnaus (gimusio (duomenys neskelbtini)) tėvas išlaikymą teikia vaikui tik epizodiškai. Todėl jo dukra verčiasi ypač sunkiai ir be jo pagalbos neišsiverstų.
19. Teisėjų kolegija, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kartu su apeliantą teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis (jo elgesiu prieš nusikalstamą veiką, padarius nusikalstamą veiką ir vėliau), sutinka su prokurorės argumentu, kad šį nusikaltimą galima laikyti labiau atsitiktinio pobūdžio. Kaip minėta, J. K. praeityje neteistas, dirba, vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobaudą yra įvykdęs. Matyti, kad apeliantas nuoširdžiai išgyvena dėl įvykio, nevengė atsakomybės, nesislapstė, neneigė kaltės, su nukentėjusiuoju susitaikė, deda pastangas atlyginti žalą. Nusikalstama veika padaryta dėl atsitiktinio pobūdžio situacijos, spontaniškai, o nė dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Įvykis nutiko geriems pažįstamiems, kurie susitaikė. Taigi, nors buvo padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau jo atsitiktinis pobūdis rodo, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas nėra didelis ir nėra pagrindo išvadai, kad J. K. ir toliau darys sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas.
20. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuteistojo asmenybės, o būtent tai, kad apeliantas išlaiko kelis asmenis ir be jo šiais asmenimis daugiau nėra kam pasirūpinti, taip pat tai, kad su nukentėjusiuoju apeliantas susitaikė, pastarasis jam pretenzijų neturi, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas nėra didelis, sprendžia, kad šioje byloje sankcijoje numatytos net ir įstatyme nustatyto minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju yra pagrindas pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam J. K. paskirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmės rūšį – maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, mažintina trečdaliu. J. K. skirtini ir įpareigojimai, kurie kolegijos nuomonė, taip pat padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, o būtent įpareigojimas per bausmės laikotarpį vykdyti susitarimą su valstybine ligonių kasa dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo, dirbti, o netekus darbo, registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuosprendis keičiamas dėl neteisingos bausmės (BK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės.
J. K. (J. K.) pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti J. K. bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2020 m. sausio 21 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais; dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo. Įpareigoti J. K. bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2020 m. sausio 21 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais; dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 21 d. 19.50 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 14.14 val. (dvi dienas) išbūtą laiką, dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.