- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- A20.-325-319/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00119-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Vilma Dapkevičienė
- Pareiškėjas
- Biudžetinė įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovei R. N.,
asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę J. T., jo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Kamerūno Respublikos piliečiu prisistatančiam J. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Medininkų Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į teismą dėl Kamerūno Respublikos piliečiu prisistatančiam J. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) (Migracijos informacinėje sistemoje užsienietis įvestas ILTU kodu: (duomenys neskelbtini)), alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Teikime nurodoma, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 4 d. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai neleistinoje vietoje kirtusių asmenų grupę, iš kurių vienas - Kamerūno Respublikos piliečiu prisistatantis J. T., kuris neturėjo asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Migracijos departamentas Kamerūno Respublikos piliečio prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Kamerūno Respubliką“ (toliau - Sprendimas). Sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas Lietuvoje, jis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taip pat Migracijos departamentas Užsieniečio atžvilgiu yra priėmęs 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Užsieniečiui dar kartą buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir gauti vienkartinę piniginę išmoką, nes kitu atveju bus pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, tačiau jis nėra suinteresuotas ar motyvuotas savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį ir kategoriškai atmetė šią galimybę bei nurodė, kad bet kokiomis aplinkybėmis nori pasilikti Europos Sąjungoje ir niekur neketina išvykti. Užsienietis nebendradarbiauja su VSAT pareigūnais, atsisako teikti ir slepia papildomus duomenis ir detales apie savo asmens tapatybę ir pilietybę, išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvos Respubliką, galimai bando sutrukdyti gauti jam asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės valstybę bei įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, kadangi į Lietuvos Respubliką jis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, prieglobsčio prašymą pateikė tik jį sulaikius. Taip pat užsienietis neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas, jis nėra prieglobsčio prašytojas, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Neskyrus užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jo judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų - įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, o asmeniui neturint kelionės dokumento, asmens išsiuntimas į kilmės valstybę yra ilga ir sudėtinga procedūra, yra reali grėsmė, kad minėtas užsienietis gali pasislėpti, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl prašo taikyti Kamerūno Respublikos piliečiu prisistatančiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, nenustatyta, kad jis turėtų ryšių ir artimųjų asmenų Lietuvoje.
Asmuo, kurio atžvilgiu prašoma paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, J. T., teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su teikimu. Jis turi piniginių lėšų ir turėdamas galimybę laisvai judėtų galėtų nuomotis būstą ir dirbti Lietuvoje. Jis per visą sulaikymo laikotarpį bendradarbiavo su valstybės atstovai nėra pažeidęs viešosios tvarkos. Tėvynėje jam grėsė pavojus.
Asmens, kurio atžvilgiu prašoma paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, jog J. T. daugiau nei metus sulaikytas, nėra duomenų, kad šis keltų pavojų ar pažeidinėtų viešąją tvarką, nėra nustatyti jo ryšiai Lietuvoje, todėl mano, kad atstovaujamasis nebėgs iš Lietuvos ir šiam gali būti netaikomi judėjimo laisvės apribojimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ekstremalioji situacija lig šiol neatšaukta. Todėl nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.
Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.
Nagrinėjamojoje byloje iš teismui pateiktos teikimo medžiagos matyti, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2021 m. liepos 4 d. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusių asmenų grupę, iš kurių vienas Kamerūno Respublikos piliečiu prisistatantis J. T., kuris su savimi neturėjo ir pareigūnams nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių ir/ar kitų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje dokumentų, į Lietuvos Respubliką jis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Migracijos departamentas Kamerūno Respublikos piliečio prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Kamerūno Respubliką“ (toliau - Sprendimas). Sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo, taigi pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas Lietuvoje, jis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Taip pat Migracijos departamentas Užsieniečio atžvilgiu yra priėmęs 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Užsieniečiui buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir gauti vienkartinę piniginę išmoką, nes kitu atveju bus pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, tačiau jis nėra suinteresuotas ar motyvuotas savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį ir kategoriškai atmetė šią galimybę bei nurodė, kad bet kokiomis aplinkybėmis nori pasilikti Europos Sąjungoje ir niekur neketina išvykti.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad Kamerūno Respublikos piliečiu prisistatantis J. T. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, dėl jo prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir priimtas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę. Šis užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja, atsisako suteikti bet kokią informaciją, kuri padėtų jį identifikuoti. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, minėta, užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, kas leidžia daryti išvadą, jog prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas. Byloje surinkti faktiniai duomenys vienareikšmiai rodo, jog užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl yra pagrindas manyti, jog nepaskiriant prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės, užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kartu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Byloje nėra duomenų, jog J. T. keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, jis nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų. Dėl šių aplinkybių teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos - negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkinamas. Minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas proporcingas siekiamam tikslui – įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Kamerūno Respubliką, yra tinkama ir būtina priemonė minėtam tikslui pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 117 straipsniu, 114 straipsnio 6 dalimi, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 140²¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.
Taikyti Kamerūno Respublikos piliečiu prisistatančiam J. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.