- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-1427-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07816-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinio atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (įvardytu kaip skundas) atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“, prašydamas priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti ir išaiškino, kad pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
3. Teismas nutartyje nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų. Iš pateikiamo ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti jam iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje, kuriuo reikalaujama taikyti civilinę atsakomybę, turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodytos bei pagrįstos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pridėtų dokumentų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal ieškovo skundą apie tai, kad AB „Lietuvos paštas“ Pravieniškių filialo darbuotojai neteisėtai renka informaciją apie jo siunčiamą korespondenciją; ieškovo skundas dėl šio nutarimo vyriausiojo prokuroro 2020 m. liepos 30 d. nutarimu atmestas. Taigi, baudžiamojo proceso tvarka atsakovės veiksmų neteisėtumas nekonstatuotas. Ieškovas nepaaiškina, kuo jis grindžia atsakovės neteisėtus veiksmus, nenurodo ir nepateikia jų neteisėtumą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas teigia, kad atsakovė neteisėtai sekė jo korespondenciją bei suteikė informaciją apie ją Pravieniškių pataisos namų administracijai ir dėl to jam buvo pritaikytos nuobaudos, su juo buvo elgiamasi neteisėtai, jis prarado galimybę būti paleistas lygtinai, taigi patyrė neturtinę žalą.
5. Teismas pažymėjo, kad šie ieškinio argumentai susiję ne su civiliniais teisiniais santykiais, bet su bausmių vykdymo procese susiklostančiais santykiais, reguliuojamais viešosios teisės normų, visų pirma Bausmių vykdymo kodekso. Bausmių vykdymo kodekso normos nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, jomis turi būti vadovaujamasi sprendžiant pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo klausimus. Ieškovas ieškinyje, nors ir teigia apie atsakovės veiksmais jam sukeltą žalą, iš esmės remiasi pareigūnų priimtų sprendimų neteisėtumu, dėl kurių buvo pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui; institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (BVK 183 straipsnio 2 dalis), o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai – apygardos administraciniam teismu (BVK 183 straipsnio 3 dalis). Tokie skundai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
6. Teismas nurodė, kad iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, jog ieškovas savo teisėmis skųsti pareigūnų priimtus sprendimus naudojosi aktyviai, tačiau jo skundai buvo atmesti. Pareigūnų veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad sprendimus, susijusius su ieškovo laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygomis ar galimu lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietos, priima pareigūnai, kuriems įstatymai suteikia tokią teisę, arba teismas, todėl atsakomybė už tokių sprendimų priėmimą negali būti taikoma atsakovei, nes ji negali atsakyti už kitų asmenų priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus. Tuo tarpu ieškovas, atsakovės civilinę atsakomybę siedamas su pareigūnų priimtais sprendimais, nepagrįstai sutapatina šiuos subjektus ir jų kompetenciją.
7. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio neaišku, kuo konkrečiai ieškovas grindžia atsakovės civilinę atsakomybę ir jos sąlygas. Ieškovas cituoja daug bendro pobūdžio Lietuvos ir tarptautinių teismų išaiškinimų, tačiau nekonkretizuoja savo pateiktu ieškiniu pareikšto reikalavimo ir jo pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą; nenurodo konkrečių įrodymų. Ieškiniu neturtinės žalos atlyginimą prašoma priteisti iš atsakovės, tačiau ieškovo neturtinė žala ieškinyje iš esmės grindžiama Pravieniškių pataisos namų pareigūnų atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais, todėl neaišku, kodėl atsakove (t. y. asmeniu, atsakingu už šiuos veiksmus ir ieškovui, jo teigimu, dėl šių veiksmų sukeltą neturtinę žalą) įvardijama akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ ir dėl kokių konkrečių jos atliktų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą – tokį pasirinkimą būtina argumentuoti ir pagrįsti.
8. Teismas nurodė, kad ieškinyje turėtų būti aiškiai pagrįstos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant tai, kuo pasireiškė būtent atsakovės veiksmais ieškovui padaryta neturtinė žala.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti 2 624 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taigi už ieškinį turi būti sumokėta 17 640 Eur dydžio žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis). Ieškovas nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimą. Ieškovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, ir prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pagal šią normą teismas turi teisę tik iš dalies, bet ne visiškai atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taigi asmuo turi sumokėti bent dalį žyminio mokesčio. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis būtų sumokėjęs bent dalį žyminio mokesčio, taip pat nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio priežasčių pagrįstumą.
10. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas taip pat prašo teismo skirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Ieškovas, siekdamas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas tokiai pagalbai gauti, turi kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal savo laisvės atėmimo vietą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnis).
11. Teismas nurodė, kad ieškovui nustatyto terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimo pagrindą, sumokėti bent dalį žyminio mokesčio ir suformuluoti motyvuotą bei įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovas A. D. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškinyje (skunde) yra nurodytas ieškinio pagrindas – atsakovės darbuotojų neteisėta veiksmai, trukę 3 mėnesius – pašto siuntų sekimas, siuntų numerių registravimas ir surinktos informacijos perdavimas pataisos namų direktoriui pagal jo prašymą. Neteisėti veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su sukeltomis pasekmėmis – fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimais, bendravimo galimybių sumažėjimu, administracijos patyčiomis ir kt. Ieškinio dalykas – ieškovo materialinis reikalavimas atsakovei.
12.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, siekia sutrukdyti kreiptis į teismą.
12.3. 2022 m. kovo 28 d. išsiųstas prašymas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl teisinės pagalbos suteikimo, todėl teigia, kad teismas turėtų atidėti skundo nagrinėjimą. Tokį prašymą buvo pateikęs skunde (ieškinyje), tačiau pirmosios instancijos teismas skubotai, neatsižvelgęs į prašymą, priėmė skundžiamą teismo nutartį.
12.4. 2022 m. balandžio 21 d. administracija pateikė pažymą, kad ieškovas gauna pašalpą. Tačiau pašalpos mokėjimas yra nutrauktas nuo 2021 m. gruodžio mėnesio.
12.5. Nurodo, kad įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovas pateiks vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).
15. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
16. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka.
17. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos paštas“ neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimo pagrindą, sumokėti bent dalį žyminio mokesčio ir suformuluoti motyvuotą bei įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismas taip pat išaiškino, kad dėl nemokamos teisinės pagalbos gavimo turi kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal savo laisvės atėmimo vietą.
19. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, siekia jam sutrukdyti kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiems apelianto argumentams nepritaria. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
20. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 daies 4 punktas). Tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus.
21. Be to, viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą patikslinti, kokiais atsakovės darbuotojų, ne Pravieniškių pataisos namų administracijos, veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ieškovui. Be šio ieškinio trūkumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kitus ieškinio trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu / atleidimu.
23. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas aaiškina, kuo grindžia atsakovės civilinę atsakomybę ir jos sąlygas. Apeliantas neskundžia teismo įpareigojimų sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pagrįsti prašymą atleisti nuo kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tik nurodo, kad įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą ir įrodymus, pagrindžiančius būtinybę atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pateiks vėliau. Taip pat teigia, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, todėl mano, kad teismas turėtų atidėti skundo nagrinėjimą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas iš esmės siekia pašalinti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus ir siekia, kad būtų suteiktas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, matydamas, jog teismo nustatytu terminu nespėja pašalinti visų teismo nutartyje išvardintų ieškinio trūkumų, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymų pratęsti teismo nustatytą terminą, jeigu jis nepasibaigęs, arba atnaujinti pasibaigusį procesinį terminą (CPK 77–78 straipsniai).
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliantui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų trūkumų, civilinė byla negali būti iškelta ir nagrinėjama, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atsižvelgiant į tai, kad terminas trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. D. 14 (keturiolikos) dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties įteikimo dienos, pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.