- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-3230-463/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01334-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Pareiškėjas
- UAB „Geranta“ ir partneriai
dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Geranta“ ir partneriai skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Geranta“ ir partneriai (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-3489 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 11 d. prašymą išdėstyti mokestinės nepriemoką dalimis (toliau – Prašymas). Pateiktas procesinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėjos administracijos darbuotojai nuolat bendradarbiavimo su VMI, teikė paaiškinimus, nurodė, priežastis, kodėl privalėjo atsiskaityti su samdomais darbuotojais bei apmokėti bent dalį turimų išlaidų susijusių su žaliavos įsigijimu. Nevykdydama šių įsipareigojimų, pareiškėja netektų galimybės stabilizuoti savo finansinę būklę ir būtų priversta bankrutuoti. Visgi, pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikti paaiškinimai, kuriuose aiškiai nurodyta, kodėl veikla susvyravo, nebuvo išklausyti, į juos nebuvo atsižvelgta priimant skundžiamą Sprendimą.
Nors VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus priimtoje 2020 m. kovo 6 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-815 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Geranta“ ir partneriai prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą“ (toliau – Išvada) nurodyta, kad pareiškėja turi ilgalaikio, trumpalaikio turto, turi atsargų, o 2019 m. vidutinės mėnesio pajamos sudarė 94 576 Eur, tačiau padaryta nepagrįsta ir nemotyvuota išvada, kad pareiškėjos pateiktas Prašymas ir paaiškinimai, pagrindžiantys realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką, kelia abejones. Ši išvada pagrįsta išimtinai tuo, kad pareiškėja 2020 m. sausio – vasario mėn., turėdama mokestinę nepriemoką it lėšų, lėšas pirmiausia skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne su valstybe. Tokia aplinkybė nėra nurodyta tarp Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant atsisakoma išdėstyti mokestinę nepriemoką. Išvadoje nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių, kad neegzistuoja esminės sąlygos, kurioms esant galimas mokestinės nepriemokos išdėstymas, t. y. kad pareiškėja yra pajėgi mokestinę nepriemoką sumokėti iš karti, ir, kas tokios mokestinės nepriemokos sumokėjimas, neturės neigiamos įtakos pareiškėjos veiklos stabilumui. Taip pat Išvadoje nėra konstatuota, kad Prašymas neatitinka MAĮ 88 straipsnyje įtvirtintų tokiam prašymui keliamų reikalavimų.
Sprendimas priimtas vadovaujantis netinkama teisės norma, nes MAĮ 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas mokesčių administravimo procedūrų taikymas, kuomet skiriama bauda už administracinių nusižengimus, o ne atsisakoma išdėstyti mokestinę nepriemoką.
Šiuo atveju, jeigu VMI kilo kokių nors abejonių dėl Prašymo, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ir baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 21 ir 23 punktais, privalėjo išsamiai įvertinti pareiktą informaciją ir, esant abejonių, pareikalauti papildomų duomenų tam, kad būtų galima visapusiškai išnagrinėti pateiktą Prašymą. Pažymėtina, kad vertinant Prašymą turėjo būti pašalintos bet kokios abejones. Abejone negali būti grindžiamas joks administracinis aktas.
Šiuo atveju pareiškėja pateikė visus turimus duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjai iškart sumokėjus apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, jos veikla iš esmės sutriktų, nes nebūtų galima atsiskaityti su samdomais darbuotojais bei įsigyti žaliavos, kuri yra būtina vykdomos veiklos užtikrinimui bei gaunamų pajamų stabilizavimui, taip užtikrinant galimybę sumokėti apskaičiuotą mokestinę nepriemoką.
Vertinant Prašymą, aktualus ir pareiškėjos veiksmų nuoseklumas – pareiškėja neginčijo apskaičiuotos mokestinės nepriemokos, nuosekliai vykdo ir įgyvendina VMI reikalavimus, teikia informaciją ir visus reikalingus dokumentus. Pareiškėja yra suinteresuota toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti už mokestinę nepriemoką. Pareiškėja sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrė dėl ne nuo pareiškėjos valios priklausiusių aplinkybių – transporto priemonės su joje buvusiais gaminiais vagystė, užsakovų bankrotai, atsiskaitymų už suteiktas pajamas negavimas, teisminės procedūros. Šiuo metu pareiškėja yra sudariusi sutartis su juridiniais asmenimis, kuriems kiekvieną mėnesį teikiama pagaminta produkcija, taip siekiant užtikrinti gaunamų pajamų stabilumą. VMI pateikti apyrašai tai įrodo.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja ne tik skunde nurodytas MAĮ ir Taisyklės, bet ir VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 patvirtintos Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos). Sistemiškai vertinant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuojančias teises normas darytina išvada, kad vien prašymo pateikimas nelemia jo patenkinimo, sąlygas, kurios lemia teigiamo sprendimo priėmimą, turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Prieš priimant Sprendimą, VMI detaliai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus dokumentus, pareiškėjos finansinės atskaitomybės ataskaitoje už 2019 m. pateiktus duomenis, įvertino pareiškėjos turtą, įsipareigojimus, informavo pareiškėją apie kitus galimus mokestinės nepriemokos sumokėjimo būdus. Visų turimų duomenų analizė leidžia teigti, kad pareiškėja, nors ir turi mokestinę nepriemoką, tačiau savo lėšas skiria atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. pirmenybę teikia ne VMI, o kitiems. Visgi Rekomendacijų 2 priedo 9, 13, 15 punktuose nurodyta, kad prašymas netenkinamas, jeigu įmonė neįrodo sumokėjimo galimybių, pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, įmonės nuosavas kapitalas neigiamas. Apie šias Rekomendacijas, kurios detalizuoja galimus finansinės būklės vertinimo kriterijus, mokesčių administratoriui priimant sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ir jų vertinimo rezultatus, pareiškėja neužsimina skunde sąmoningai.
Taisyklių 21 punktas taikomas, kai mokesčių mokėtojas nepateikia kokių nors dokumentų, bet ne tada, kai jie pateikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti dokumentai objektyviai parodė, kad pareiškėja yra nepajėgi sumokėti 71 699 Eur mokestinę nepriemoką. Prašymas iš esmės susideda iš vieno sakinio, yra glaustas, kurį paneigia pačios pareiškėjos pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad į valstybės biudžetą pareiškėja pervedė tik 928 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo poreikio prašyti pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus.
Kritiškai vertinamas skundo argumentas, kad Išvadoje nėra konstatuota esminių sąlygų. Pareiškėja neįrodė (nepateikė duomenų), įrodančių realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per prašomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį. Be to, kad pareiškėja vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pažeisdama eilės tvarką, jos nuosavas kapitalas yra lygus nuliui, Prašyme pareiškėja nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių vykdymo.
Pareiškėjai nebuvo teikiami jokie pasiūlymai nemokėti atlyginimų darbuotojams. Tai, kad pareiškėja neginčijo mokestinės nepriemokos apskaičiavimo neturi jokios reikšmės šiai bylai. Kaip ir aplinkybė, kad pareiškėja bendradarbiavimo su VMI. Sprendime nurodyta prielaida dėl eilės pažeidimo pasitvirtino (pareiškėjos direktorei už tai skirta bauda).
Sprendimas ne tik pagrįstas objektyviais duomenimis, bet ir teisės aktais, kurių pagrindu jis buvo priimtas. Išvadoje išdėstyti išsamūs argumentai. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus, pasirašytas tinkamo asmens.
Nors Sprendimas priimtas dar iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo, tačiau svarbu, kad pareiškėja nėra įtraukta į mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, iki atsiliepimo pateikimo dienos nėra pateikusi prašymo, taip pat patyrusi neigiamas pasekmes. Pareiškėjai siūlytina kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties be palūkanų sudarymo.
Šalies argumentai
Ruošiantis bylos nagrinėjimui teisme, pareiškėja, palaikydama skunde išdėstytus argumentus, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad: atsiskaityti su kreditoriais buvo būtina, siekiant išvengti bankroto, užtikrinti vykdomos veiklos tęstinumą, darbo vietų išsaugojimą bei pelno gavimą; minusinis kapitalas nereiškia, kad pareiškėja yra visiškai nemoki ir neturi jokių finansinių galimybių vykdyti atsikaitymus su valstybe; pareiškėjos kapitalas tapo minusinis iš karto nurašius visą mokestinę nepriemoką, o ne dėl blogos pareiškėjos finansinės padėties; Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata skirta įmonės vidinės veiklos organizavimui, akcininkų turimų akcijų paskirstymu, vidinių sprendimų priėmimu, o ne mokestinės nepriemokos išdėstymui; pareiškėjos veiklos sustabdymas ar bankrotas negalėtų išspręsti susidariusios situacijos dėl mokestinės nepriemokos, tuo tarpu jos išdėstymas dalimis leistų ir toliau vykdyti veiklą; VMI turėjo aiškiai, priimdama neigiamą Sprendimą, nurodyti konkrečias aplinkybes, dėl kurių netenkinamas prašymas išdėstyti dalimis mokestinę nepriemoką, o ne remtis subjektyviu situacijos vertinimu; skundžiamas Sprendimas priimtas iki karantino Lietuvoje paskelbimo, todėl priemonių, skirtų karantino pasekmės taisyti, taikymas šiuo atveju neaktualus.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje VMI atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priimant Sprendimą buvo vadovautasi aktualiais teisės aktais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.
2.1. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo aktu Nr. (28.1) FR0680-343 pareiškėjai apskaičiuota mokėtina mokestinė nepriemoka, šio akto pareiškėja neskundė, todėl jis galiojantis. Pareiškėja kreipėsi į VMI su Prašymu, prašydama išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2022 m. vasario 11 d. pagal Prašyme esantį grafiką (po 2 983,29 Eur per mėnesį). Pareiškėja su Prašymu pateikė balansą, debitorių ir kreditorių sąrašą, sąskaitas bei sutartis (2019 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. 5, 2019 m. spalio 4 d. paskolos sutartį Nr. 4, 2019 m. spalio 3 d. paskolos sutartį Nr. 3, 2019 m. spalio 1 d. paskolos sutartį Nr. 1, 2019 m. spalio 2 d. paskolos sutartį Nr. 2, 2019 m. spalio 8 d. paskolos sutartį Nr. 6, 2019 m. spalio 9 d. paskolos sutartį Nr. 7, 2019 m. spalio 11 d. paskolos sutartį Nr. 8, 2019 m. spalio 23 d. paskolos sutartį Nr. 9, 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartį Nr. 10, sutartį Nr. 3) ir paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja mokestinę nepriemoką žada įvykdyti naudodama apyvartines lėšas. Išnagrinėjęs Prašymą, VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius priėmė Išvadą, kuria pasiūlyta netenkinti pareiškėjos Prašymo ir neišdėstyti 71 482 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Tokia Išvada priimta, nustačius, kad pareiškėja dirba nuostolingai (2019 m. pareiškėja patyrė 479 168 Eur nuostolį, 2018 m. 28 007 Eur nuostolį), pareiškėjos nuosavas kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis yra mažesnis už nulį (-389 112 Eur), pareiškėja per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. į banko sąskaitą gavo 40 785,24 Eur įplaukų, atskaitingas asmuo gavo 75 989 Eur, iš jų atskaitingas asmuo įnešė į kasą 11 371,39 Eur, per nurodytą laikotarpį pareiškėja į biudžeto surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 928 Eur, iš jos buvo išieškota 7 575,78 Eur, pareiškėjos direktorė per aptariamą laikotarpį gavo 75 990 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaityti su kitais kreditoriais už prekes ir paslaugas, nors pareiškėja nurodo, kad mokestinę nepriemoką sumokės naudodama savo apyvartines lėšas, tačiau 2020 m. sausio-vasario mėn. pareiškėja, turėdama mokestinę nepriemoką ir lėšų, šias lėšas pirmiausia skyrė atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip galimai pažeisdama CK 6.930-1 straipsnyje nustatytą eilės tvarką. VMI, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis, Prašymu ir Išvada, priėmė Sprendimą, nuspręsdama neišdėstyti pareiškėjai 71 482 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
3. Ginčo santykius reglamentuoja ne tik visiems viešojo administravimo subjektams, vykdantiems jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas, taikomas VAĮ (2019 m. birželio 13 d. redakcija), bet ir specialusis teisės aktas – MAĮ (2018 m. birželio 28 d. redakcija), kurio 88 straipsnis reglamentuoja mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, be kita ko, prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą mokėjimą pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą priėmimą ir vykdymą reglamentuojančios Taisyklės (2016 m. liepos 21 d. redakcija) bei mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo kriterijus, mokesčių administratoriui priimant sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, reglamentuojančios Rekomendacijos (2019 m. gegužės 6 d. redakcija).
3.1. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ši teisės norma reiškia, jog individualiame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.).
3.2. Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
3.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygom: 1) kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus; taip pat 2) kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą, todėl esminis kriterijus, kurį turi įvertinti mokesčių administratorius yra įmonės mokumo palaikymas, kuris vėliau leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001, Lietuvos vyriausiojo administracinio 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-876-556/2018).
3.4. Taisyklių 7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijas. Rekomendacijų 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad visų pirma atliekant mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimą, įvertinama prašyme nurodyta informacija, taip pat įvertinami su prašymu pateikti dokumentai. Galimi juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai pateikti 2 priede „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai“ (Rekomendacijų 16 punktas). Šio priedo 8–16 punktuose nurodyti kriterijai, kuriems egzistuojant netenkinamas prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
4. Išanalizavus nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad mokesčių administratorius, gavęs prašymą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, turi išsamiai įvertinti pateiktą prašymą ir su juo pateiktus dokumentus tam, kad galėtų nustatyti, ar nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus ir ar mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Tik nustatęs šių sąlygų (ne)egzistavimą ir atlikęs savarankišką pateikto prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą teisinį vertinimą, mokesčių administratorius gali padaryti galutinę išvadą – tenkinti ar ne mokesčių mokėtojo prašymą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
5. Šiuo atveju pareiškėja nesutinka su Sprendimu, kuriuo VMI atsisakė tenkinti jos Prašymą, kuriuo pareiškėja prašė jai apskaičiuotą mokestinę nepriemoką išdėstyti dalimis, argumentuodama tai, kad Sprendimas priimtas nenustačius MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, yra nemotyvuotas, VMI atliko neišsamų jos Prašymo vertinimą, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo priėmimą. VMI laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, VMI atliko išsamų tyrimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Nors teismas ir sutinka su VMI atsiliepimo argumentu, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo ir kad mokesčių administratoriui suteikta tam tikra diskrecija išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau tuo pačiu pažymi, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – VMI ) suteikta diskrecija nėra neribota, o yra saistoma teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamą teisinį santykį, reikalavimų, teisės principų laikymusi. Vadinasi, įgyvendindama MAĮ 88 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl mokesčio mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI privalo užtikrinti, kad šioje administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, kad šioje administracinėje procedūroje priimtas sprendimas būtų pagrįstas ne tik teisės aktų nuostatomis, bet ir faktiniais duomenimis, aiškiais motyvais, iš kurių būtų galima suprasti tokio sprendimo priėmimo priežastis. Todėl persikėlus ginčui į teismą ir vadovaujantis bylos medžiaga, procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, teismo posėdyje pateiktais VMI atstovės paaiškinimais turi būti įvertinta, ar Sprendimas atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalies ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra suprantamas ir pakankamai motyvuotas.
6. Nagrinėjamu atveju išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Išvada, kurioje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjos finansinės atskaitomybės analizė, turtinės padėties, įsipareigojimų ir pareiškėjos piniginių lėšų judėjimo apžvalga, ir pateiktas apibendrinimas, kad pareiškėja dirba nuostolingai, nuosavas kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. buvo neigiamas, pareiškėja, turėdama mokestinę nepriemoką ir lėšų, šias lėšas pirmiausia skyrė atsiskaityti ne su valstybe, o su kitais kreditoriais, taip galimai pažeisdama CK 6.930-1 straipsnyje įtvirtintą eilės tvarką, tačiau kartu nepateikti jokie motyvai, pagrindžiantys, kad pareiškėjai sumokėjus mokesčio nepriemoką jos finansinė būklė netaptų itin sunki, ar kad pareiškėjai sumokėjus mokesčio nepriemoką pareiškėja neturės didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus ir, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas iš tikrųjų nesuteiks pareiškėjai galimybės stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. VMI neatlikus vertinimo, kuris atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalies reikalavimus, negalima suprasti priimto Sprendimo esmės, tikslo ir tarp pareiškėjos ir VMI susiklosčiusio santykio teisinio vertinimo.
6.1. Pažymėtina, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir jų neperima. Teismas tik patikrina, ar priimtas individualus administracinis aktas atitinka jam keliamus teisės aktuose įtvirtintus bendruosius ir specialius reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, motyvai adekvatūs ir pakankami. Individualus administracinis aktas negali būti pagrįstas subjektyviu situacijos vertinimu, abejonėmis ir prielaidomis. Visos abejonės administracinės procedūros metu turi būti įvertintos ir priimama galutinė išvada, ar tam tikra aplinkybė egzistuoja ar ne. Šiuo atveju Išvadoje, kuri yra Sprendimo sudedamoji dalis, konstatuota, kad pareiškėjos paaiškinimas kelia abejonių, nes nors pareiškėja nurodo, kad mokestinę nepriemoką padengs iš apyvartinių lėšų, tačiau jas panaudojo pirmiausia atsiskaitant su kitais kreditoriais. Šiuo atveju tai, kad Rekomendacijose yra nurodyta, kad nustačius aplinkybę, jog mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas CK 6.930-1 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, netenkinamas prašymas išdėstyti ir (ar) atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nereiškia, kad tik nustačius tokią aplinkybę, neatlikus išsamaus MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų vertinimo, galima priimti atitinkamą sprendimą. Kaip buvo nurodyta teismo posėdyje, Rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, kurio taikymas negali apriboti VMI, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos motyvuoti ir pagrįsti savo priimamus sprendimus taip, kad jie būtų suprantami ir aiškūs. MAĮ 88 straipsnyje neįtvirtinta, kad vien dėl aukščiau nurodytos aplinkybės prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkinamas. Tokio prašymo netenkinimą turi nulemti nustatytų faktinių aplinkybių visumos įvertinimas, atitinkantis MAĮ 88 straipsnio 2 dalį.
6.2. Šiuo atveju nustatyta ir tai, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, kuri, kaip teisingai pažymėjo pareiškėja, yra skirta už administracinius nusižengimus paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėja būtų patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą ir jai dėl to būtų paskirta bauda. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Prašymo, kuriuo prašyta išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pažymėtina, kad Išvadoje aptariama teisės norma nenurodyta. Todėl darytina išvada, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis netinkama teisės norma.
7. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad Sprendimas neatitinka ne tik MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, bet ir VAĮ pagrindinių tokiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pareigos tinkamai motyvuoti priimamus individualius administracinius aktus ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti teisinius santykius. Todėl nustačius, kad Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, konstatuotina, kad jis neteisėtas, todėl naikinamas. Įvertinus kilusio ginčo teisinį pobūdį ir aplinkybę, kad teismas, kaip nurodyta, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir neperima VMI priskirtų viešojo administravimo funkcijų, tenkinamas ir pareiškėjos skundo išvestinis reikalavimas – VMI įpareigotina išnagrinėti Prašymą iš naujo, priimant MAĮ 88 straipsnio ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį aktą. Nors ginčo šalių procesiniuose dokumentuose buvo ir daugiau argumentų, tačiau jų vertinimas niekaip nepakeistų padarytos išvados, todėl dėl jų išsamiai nepasisakoma.
8. Nors, patenkinus pareiškėjos skundą visiškai, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgus į tai, procesinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Geranta“ ir partneriai skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-3489 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Geranta“ ir partneriai 2020 m. vasario 11 d. prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir priimti dėl jo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.